Priežastys, analitikų nuomone, tos pačios kaip ir paskelbus pirmojo fiskalinių metų ketvirčio duomenis – prastas Nintendo 3DS pasirodymas ir perturbacijos valiutų rinkoje, kai prastas jenos ir euro santykis nulėmė Japonijos kompanijai nuostolius transakcijų metu.

Peržvelgiant paskutinio pusmečio rezultatus, visose eilutėse matomas gan didelis pajamų kritimas lyginant su praėjusiais metais: Nintendo DS rankinukų pardavimai smuko 60 proc., žaidimų DS platformai – 50 proc., Wii konsolių pardavimai 30 proc., Wii žaidimų pardavimai – 45 proc.

Nintendo prezidentas Satoru Iwata investuotojus ramino šiais istoriniais grafikais, kurie demonstruoja Nintendo stiprų pasirodymą paskutiniuose metų ketvirčiuose – švenčių sezonu:

Nintendo planuoja, kad nuo šiol reikalai gali eiti tik į gerą – švenčių sezonui pasirodys eilė stiprių 3DS žaidimų, kurie sumažins nuostolių naštą. Didelės viltys turėtų būti dedamos ir į Wii U.

Akivaizdu, kad Nintendo laukia kritinis laikotarpis. Belieka tikėtis, kad kompanija atsities ir išliks rimtu konsolių rinkos žaidėju.

Tenisas – itin populiarus elito sportas ilgai atsilaikė EA kerams ar apatijai, tačiau po itin didelio populiarumo susilaukusio Wii žaidimų paketo “Sports” ir gan stipraus teniso žaidimo tame pakete pasirodymo ir įsiliejimo į pop kultūrą, EA nesusiturėjo ir su Wii Motion kontrolerio pulto patobulinimu Motion Plus, pasiūlė pirmąjį naujos kartos teniso žaidimą.

“Grand Slam Tennis” – kaip ir kiti EA žaidimai – tvarkingai sulicenzijuotas ir apipavidalintas teniso SIMULIATORIUS, su visais keturiais didžiausiais Grand Slam turnyrais viename pakete – pirmą kartą video žaidimų istorijoje. Be Wimbldono, US Open, Prancūzijos ir Australijos atvirųjų čempionatų, EA gavo ir tikrų žaidėjų bei teniso legendų naudojimo žaidime teises. Ir nors rinkinukas yra ganėtinai ribotas (ką sutinkame ir “Grand Slam Tennis” konkurentuose Top Spin ar Virtua Tennis), EA Sports auksiniame sąraše tikras teniso elitas – Rodžeris Federeris, Rafaelis Nadalis, Maria Šarapova, Pete Sampras ir kiti.

Žaidimo grafika – naujosios EA Wii žaidimų linijos filosofijos, kurią apibūdina karikatūriniai/šaržiniai veikėjų modeliai, ryškios spalvos ir miniatūros įspūdį sukuriančios erdvės, kai atrodo, kad teniso aikštelė per maža nei turėtų būti, o žaidėjai – mielos lėlytės iš kokio nors kolekcionuojamų figūrėlių rinkinio. Mano nuomone, tai ganėtinai kūrybingas ir pagirtinas būdas išlaikyti tokioje techniškai “vakar dienos” konsolėje kaip Wii priimtiną estetikos ir realizmo santykį, nes…

“Paturėjau” – sako Rodžeris. Atleidžiu, nes jis gi čempionas.

Nes “Grand Slam Tennis” yra simuliatorius. EA Sports kūrė žaidimą maksimaliai išnaudodami naujojo priedo Motion Plus galimybes, todėl žaidimo valdymas gavosi kiek sudėtingas, įvaldomas dažniausiai frustracija trykštančiu žaidimu per negaliu-nemoku-nesąmonė. Kad būtų dar “žiauriau”, Electronic Arts tyčia neįdėjo mokymosi režimo, apsiribodami tik informaciniais krovimosi ekranais ir galimybe atmušinėti kamuoliukų patrankos padavimus – jokių pamokėlių kaip atlikti vieną ar kitą smūgi bei paaiškinimų, kodėl kamuoliukas atsimušė taip, o ne kitaip.

1994-aisiais, t.y. prieš 15 metų Electronic Arts Sega konsolei Genesis siūlė “IMG Tennis Stars”. Su “Grand Slam Tennis” EA Sports grįžta į kortus.

Iš šono, žmogus žaidžiantis “Grand Slam Tennis” ne itin panašus į įsivaizduojamą raketę laikančią gyvenamojo kambario teniso žvaigždę. Tradiciškai iš šono viskas panašu į klasikinį PWO (pamišęs Wii objektas) atvejį. Tai, kad Wii kontroleris dabar gali susidėti iš trijų dalių, žaisti galima NET keturiais būdais: tik su Wii kontroleriu, su Wii kontroleriu ir nunčaku, su kontroleriu + wii motion plus bei ass-kickin-pro kontroleris+nunčakas+wii motion plus kombo.

Nunčako rolė – galimybė valdyti savo tenisininką. Be jo tenisininką valdys dirbtinis intelektas ir tai tikrai varys į neviltį aukštesniame žaidimo sunkume, nes pozicijos parinkimas ir tenisininko kūno padėtis neretai prieštaraus jūsų poreikiams ir galiausiai TIKRAI bus pralaimėto taško priežastis. Jei neturite Wii Motion Plus, nenusiminkite, nes “Grand Slam Tennis” vistiek bus aukštesniame lygyje nei Wii Tennis, tame tarpe ir aukštesniame pradedančiojo žaidėjo skausmo lygyje.

Žaidimo metu neapleidžia nuojauta, kad aikštelė per maža. Realizmą numuša ir kamuoliukų surinkėjų bei teisėjų statulos.

Susidūrimas su faktu, kad tai yra ne tenisas, bet teniso žaidimas, įvyksta nuo pirmų žaidimo akimirkų. Tiesiog negali svaidytis backhand’ais ar topspin’ais lyg tai darytum V. Gerulaičio teniso centre – “Grand Slam Tennis” turi taisykles, kaip reikia “dirbti” “rakete”, tuo pačiu suteikdamas labai mažai erdvės klaidai. Kartais tiesiog nematai ryšio tarp to kaip pajudinai kontrolerį ir to kas įvyko ekrane. Problemą sudaro ir tai, kad atmušimo kryptį lemia ne mušimo kryptis, o tai, kada tą mušimą imituoji valdymo pulteliu. jei muši iš dešinės, tai anksčiau inicijuotas smūgis lėks labiau į kairę, o vėliau – į dešinę. Tai tikriausiai yra esminis dalykas, kurį reikia “perlipti” norint pamėgti “Grand Slam Tennis”, tačiau įvaldžius esminius smūgius, dažniausiai kamuoliukas lekia būtent ten ir būtent taip kaip norėjote, o Wii Motion Plus reaguoja net į subtilius riešo judesius ir “užsuka” atmuštą kamuoliuką, kas realybėje yra ilgų treniruočių reikalaujantis žaidimo elementas.

Gran Slam turnyrai siūlo daugiau renginių, nei tik pagrindinis įvykis, bet tai tik vidutiniški priedai, siekiant sukurti apgaulingo didumo įspūdį, tiek turnyrui, tiek pačiam žaidimui

Žaidimas siūlo tris žaidimo režimus – vieno žaidėjo, kelių žaidėjų ir žaidimą internete. Vieno žaidėjo žaidimas tai kovos prieš dirbtinį intelektą, kuris gali būti kvailas, gali akivaizdžiai apgaudinėti, imdamas vieną sausą tašką po kito, tačiau gali turėti ir Marijos Šarapovos kūną. Karjeros režime reikia susikurti žaidėją, kuri galima kustomizuoti, įvairiai aprengti, į rankas įgrūsti žinomų teniso sporto brand’ų raketes.

Turint avatarą galima pradėti savo kilimą į žvaigždes bei reitingų viršūnes. Norint laimėti bet kurį iš turnyrų reikia įveikti penkis priešininkus. Įveikus teniso žvaigždes atrakinamos specialios jų savybės, kurias galima panaudoti savo žaidime – pvz. Anos Ivanovič greitį ar Pete Sampras smūgius.

Kelių žaidėjų režimas siūlo party tipo žaidimus, į kuriuos nesigilinau, nes neturėjau tam įrangos ir masuotės:) Internetinis režimas apsiriboja parodomaisiais mačais, tačiau jie gali būti reitinguojami, tad nuolat skelbiami ir žaidėjų ir jų atstovaujamų šalių reitingai.

Nesu bandęs kitų Wii platformos teniso žaidimų tokių kaip “Top Spin 3″ ar “Virtua Tennis 2009″, tačiau lyginant su standartiniu “Wii Tennis”, Didysis Kirtis yra keturiomis galvomis pranašesnis. Tai ganėtinai geras teniso simuliatorius Wii konsolei, su iššūkį metančia valdymo sistema, tačiau labai smagus, kai pakankamai padirbi treniruočių aikštėje. Be viso to, “Grand Slam Tennis” skaičiuoja sudegintas kalorijas, tad visi su papildomais kilogramais, kurie naudojote fitneso kortą įtikinėdami antrąsias puses įsigyti namų ūkiui Wii konsolę, galite sužaisti ta pačia korta VĖL, tik šį kartą jums nereikės daryti nuobodžių pratimų!

O viskas prasidėjo nuo nekalto bandymo žaisti šiųmetinį Tiger Woods PGA Tour 10 ant PSP. Nė nepajutau kaip užkabino ir pavergė. Kolegos jau juokėsi, kad nei parūkt, nei arbatos išsivirt be PSP neinu. Turint galvoje, kad iki šiol PSP į darbą išvis nesinešiojau, tai tikrai turėjo atrodyti keistai. Vėliau, nutariau išmėginti Next-Gen versiją (pasirinkau PS3) ir Wii versiją. Wii gal ir nebūčiau bandęs, jei ne būtinybė šiek tiek patestuoti Wii Motion Plus priedą (apie jį parašiau čia). Tiger Woods PGA Tour 10 vienas iš kol kas esančių berods 3 žaidimų kurie yra suderinami su šiuo priedu. Žodžiu finale supratau, kad bandydamas visko po truputį, renkuosi golfą kurį žaisiu iki pat 2010-ųjų rudens. Testo rezultatai žemiau.

Tiger Woods PGA Tour 10 (PSP) – Absoliutus nugalėtojas
Labai nesiplėsiu pasakodamas apie šią žaidimo versiją. Ji man patiko labiausiai, todėl būtent ją ir apžvelgiau games.lt. Daugiau mažiau išsamią apžvalgą galite paskaityti čia. Tingintiems skaityti, tiesiog išdėliosiu kelis esminius dalykus, dėl kurių, būtent PSP versija tapo mano favoritu.

• Žaismingumas: Esminis šio žaidimo bruožas. Nepaisant to, kad PGA Tour 10 yra įpintas į rimto golfo imitatoriaus rūbą, PSP versijoje rimtumo yra tiek kiek jo reikia meniu ir varžybų planavimui kalendoriuje. Pati žaidimo eiga žiauriai linksma, gausiai pripildyta mini žaidimų. Pretekstas įtraukti žaidėją į azartiškus, mažiau nei minutę trunkančius mini žaidimukus, labai paprastas. Kiekvienas valdomo avataro smūgis ir jo sėkmingumas šiek tiek priklauso nuo jo psichologinės būklės. Lemiami smūgiai, nemalonius prisiminimus keliančios duobutės, puikus oponentų rezultatas, kamuoliuko nuskandinimas smėlyje ir panašūs veiksniai žiauriai įtakoja personažo moralę. Prastai nusiteikęs golfo žaidėjas, paprasčiausiai negali smūgiuoti gerai, mat per lazdą negali perduoti kamuoliukui pasitikėjimo savo jėgomis. Čia ne pats sugalvojau, perskaičiau kažkur internete. Žodžiu… Norėdamas nuraminti savo avatarą, žaidėjas gali sužaisti vieną iš keliolikos mini žaidimų. Pastarieji parenkami lyg ir atsitiktine tvarka. Šių žaidimų metu, paprastai tereikia žaibiškai greitai ir laiku spustelti teisingus mygtukus, nors realiai tai personažas tuo metu moja savo fanams, dalina parašus, valo batus, šveičia kamuoliuką ar panašiai. Aš visada laukdavau šių žaidimukų. Dėl to, kad jie smagūs. Dėl to, kad jie suteikia avatarui pasitikėjimo savimi antplūdį ir padidina šansą įkalti „Eagle”. Dėl to, kad jie prablaško, gan monotoniškų, 18 duobučių turnyrų metu.

• Grafika ir kitas briedas: Viskas žaidime padaryta gerai. Gal ir nebuvo kažkokių och ar ach, bet paprastai tokių emocijų paprasti golfo žaidimai ir nesukelia. Yra gražūs, lengvai identifikuojami golfo laukai. Yra orų kaita. Yra gan dailus avataras ir gražios, ar net efektais prisodrintos smūgiu animacijos. Kadrų kaitos greitis stabilus, nors sekant paskui kamuoliuką šioks toks lagas pastebimas. Komentatoriai komentuoja ganėtinai protingai ir į temą, tačiau labai trumpais sakinukais, todėl labai greit įkyri. Įkyri, bet žaisti nemaišo. Aš net nepaieškojau ar jie išsijungia, nors su žaidimu praleidau daugiau nei mėnesį.
Vienintelis ryškus trūkumas, ilgas meniu įkrovimo laikas ir begėdiškai lėtai veikianti parduotuvė. Jei užsimanai nupirkti savo golferiui naujus marškinius, meniu parodo maždaug 1 per kokias 2 sekundes. Jei sugalvoji peržiūrėt visus 40 ar 70 marškinių modelius… Na žodžiu geriau nenorėt.

• Visur, visada ir belekaip: PSP nešiojama konsolė, tad pasirinkdamas PSP versiją gauni garantiją, kad smagų golfą galėsi bimbinti kada papuola, kur papuola ir kaip papuola. Žaidimo valdymas gali būti simuliuojamas smūgius atliekant analogine rankenėle. Tai gan sudėtingas procesas, ypač judant, ar sėdint kažkame kas juda. Bet kuriuo metu, žaidimo valdymas iš atseit realistiško, gali būti perjungtas į 2/3 click. Štai tada ir prasideda linksmybės. Pora mygtuko paspaudimų ir kamuoliukas jau skrenda kaip raketa kokia. Nesvarbu ar tu laukus ariančiam traktoriui, ar su dideliu reikalu tualete, ar patogiai įsitaisęs fotelyje – naudodamas 2/3 click valdymo režimą, puikų rezultatą demonstruosi visomis sąlygomis. Mano galva būtent to reikia kiekvienam žaidimui, kuris žaidžiamas ant nešiojamos platformos.

Tiger Woods PGA Tour 10 (Next-Gen versijos PS3;X360) – Minutės Metukų pertraukėlė
Aš asmeniškai, next-gen golfo šiemet turbūt nežaisiu. Kodėl? Visų pirma todėl, kad jis mažai kuo pakito nuo pernai metų. Spaudžiam čia ir skaitom ką rašiau pernai. Šiemet labai mažai kas pakito, tad per naują kažko keverzoti prasmės nelabai yra.

Buvo praturtinta ir šiek tiek sudėtingesne pavirto analoginio valdymo schema. Nenaudojau aš jos, nes golfui man PS3 svirtelės vos vos per jautrios. „3 click” sistema išliko analogiška, tačiau putt smūgiams jau taikomos šiokios tokios naujovės. Jos smagios, putt režimas, bent jau man pasirodė šiek tiek klastingesnis, antra vertus skirtumas nuo pernai ne toks lemtingas, kad dėl jo vertėtų pirkti naują žaidimo versiją. Išimtimi galėtų būti tik aistringi tikro golfo mėgėjai, kurie nuolat seka šio sporto naujienas. EA visiškai susiejo žaidimą su realaus pasaulio įvykiais, tad jame rasite krūvą naujovių, pradedant žinių kanalais, baigiant galimybėmis atkartoti šviežius, kažkokio tai realaus žaidėjo pasiekimus žaidime. Tai turėtų būti labai įdomu, jei golfas man reikštų kažką daugiau, nei gerą azarto dozę prie konsolės.

Žodžiu aš nesiplėsiu, o jei jums įdomu permeskit akimis ką rašiau pernai. Jei sudomins pernykštė versija, tai šiųmetinė yra geresnė. Tiesiog gal ne tiek, kad derėtų ją pirkti, jei namuose jau yra pernykštė.

Tiger Woods PGA Tour 10 (Wii) – OMG! Patraukė į sporto prekes
Kaip ir minėjau, pažintis su PGA Tour 10 wii buvo visiškai atsitiktinė, tačiau užsimezgusi draugystė jaučiu truks ilgai. Realiai, tai yra 1:1 žaidimo perkėlimas iš naujos kartos konsolių. Savaime aišku grafika nukarpyta tiek kiek jos gali parodyti Wii. Žaidimas ganėtinai labai dailus, tiesiog trūksta rezoliucijos. Žaidimo režimai ir žaidimo eiga yra visiškai identiška tam ką turim, tarkim ant X360, ir tai mane labai nustebino. Kažkaip man atrodė, kad Wii versija turėtų būti artimesnė PSP versijai… Ilgainiui supratau, kad papildomų smagumą keliančių mini žaidimų, Wii versijai nė nereikia. Žaidžiant Tiger Woods 10 su Wii pakankamai smagu tiesiog smūgiuoti.

Pultelis ganėtinai tiksliai atkartoja žaidėjo judesius, o smūgiavimo principai kur kas patogesni nei tie, kuriuos savo žaidimuose siūlo Nintendo. Fairway drive smūgiai, kur dažniausiai tiesiog reikia smūgiuoti tiesiai ir taikliai atliekami gan paprastai, o smūgio metu iš pultelio pasigirsta labai, labai malonus garsas. Žaidžiant žalioje vejoje tereikia išmokti dirbti klubais ir ištiesta ranka. Žaidimu susižavėjau vos po kelių duobučių… Dar ir dėl to, kad tai buvo pirmas golfo žaidimas, kur pirmaisiais bandymais pasiekiau PAR rezultatą. Tiesą sakant Wii versija labai gerai subalansuota, PAR pasiekti ganėtinai paprasta, o štai dėl Birdie tenka pasistengti. Įdomu tai, kad stengtis reikia ne tobulinant smūgiavimo technika (nors tai irgi svarbu), o ieškant strateginių sprendimų prieš smūgį. Tai pirmas Tiger Woods žaidimas, kuriame ėmiausi išnaudoti įvairius nuožulnumus vien tam, kad pakeisti kamuoliuko riedėjimo kryptį.

Žaisti be Wii Motion Plus priedo nebandžiau, o su juo žaidimas perteikiamas tikrai puikiai. Žaidžiau prieblandoje, daugiau nei porą valandų ir nė sykio neteko nusivilti pultelio reakcija. Tiesą sakant neturiu per didelio pagrindo manyti, kad be Wii Motion Plus žaidimas veiks prasčiau. Tiesą sakant, daug kas dar priklausys nuo vieno iš kelių pasirinktų valdymo būdų, tačiau ryškiausiai Wii Motion Plus spindi atliekant tik Draw ir Fade tipo smūgius. Šie smūgiai yra lyg savotiškas suktukas, paleidžiantis kamuoliuką lankstu. Jei teisingai pamenu Draw daro lankstą per kairę, Fade per dešinę. Norint atlikti šį smūgį, tenka šiek tiek padirbėti iš riešo, tad šioje vietoje Wii Motion Plus sugroja lemiamą reikšmę (ypač kalbant apie Draw ar Fade gylį). Nepaisant to, kad golfo laukuose yra tikrai daug kliučių, dažniausiai kur kas paprasčiau yra permušti kamuoliuką virš jų, nei naudoti Draw ar Fade smūgius. Kitais žodžiais tariant, Wii Motion Plus priedo būtinybė yra ganėtinai abejotina, ypač jei Golfą ketinate žaisti linksmumo vardan, o ne užsiimti žaidimo pažinimu rimtai.

Wii versija netapo man asmeniniu lyderiu tik todėl, kad jo negaliu įsimesti į kišenę ir žaisti darbe. O šiaip, visomis prasmėmis azartiškas, gilus ir labai įtraukiantis žaidimas. Naminį golfą nuo šiol žaisiu tik ant Wii. Tam reikšmės turi ne tik žaidimo valdymas, bet ir kone tobulai subalansuotas žaidimo sudėtingumo lygis.

Ir dar pagalvojau… Jei Microsoft sukurs super Natal ir ant jo bus toks kokybiškas Golfas, kaip PGA Tour 10 Wii, aš pirksiu golfo lazdą. Rimtai.

EA Sports “Active” tai šviežiausia fitneso žaidimų reinkarnacija tokiu pavidalu, nuo kurio neskauda akių žiūrint į ekraną ir kuris nori nenori “įmuša” į galvą mintį, kad “va toks turėjo būti Wii Fit“. Aišku, lyginimų su Wii Fit šioje apžvalgoje neišvengsiu, nes kad ir kaip bežiūrėtum, abu žaidimai smogia į tą patį sektorių – t.y. į dėl savo formų susirūpinusių būtybių gėdos, dėl didesnio nei 25 punktai KMI (kūno masės indeksas), jausmą.

EA Sports “Active”, kaip ir Wii Fit yra “couch potato” pasiteisinimas neiti į lauką. Žaidimas siūlo platų spektrą kūną lavinančių pratimų ir sportinių žaidimų, kurie atliekami išnaudojant visas Wii pultelio galimybes. Wii Fit lenta yra neprivaloma, tačiau prideda papildomo linksmumo, jei turite kokią vieną – dulkančią spintoje ar rūsyje.

Žaidimas neturi tų visų “mielų” atributų, kuriais pasižymi Wii Fit – čia nerasite kalbančios lentos, sportuojant praleistas minutes kaupiančios kiaulės-taupyklės, žydrų pratimų vadovų ar lego’iškų avatarų. “Active” nuo pirmų akimirkų nori būti profesionalesnis, rimtesnis ir tuo pačiu primetantis kitokį – “darbinį” požiūrį į sportavimą.

Žaidimo starte susikuriate savo profilį, pasirenkate avatarą – išvaizdą, aprangą. Suvedate savo fizinius duomenis ir pirmyn – į salę. Yra du žaidimo režimai – 30 dienų iššūkis bei savarankiškos treniruotės.

Trisdešimties dienų iššūkis – tai subalansuota mėnesio programa fizinei formai gerinti. Tai kruopščiai sudėliota pratimų sistema, su poilsio dienomis, kasdienės veiklos anketomis ir sportinės formos kitimo projekcijomis. Pirmosiomis dienomis pradedama nuo paprastesnės apie 25 minutes trunkančios pratimų ir sportinių žaidimų sekos, kuri diena iš dienos yra papildoma naujais sudėtingesniais ir daugiau paprakaituoti verčiančiais pratimais.

Pratimai su timpa užima didelę dalį trisdešimties dienų programos veiklos

“Active” skaičiuoja ne sportuojant praleistas minutes, o sudegintas kalorijas, tad nuo to, kokiu intensyvumu atlikinėsite pratimus, priklausys ar įvykdysite dienos tikslus. Galbūt žaidimas subalansuotas itin storiems amerikiečiams, kuriems sunku judėti, nes aš visada tikslus viršydavau 25 procentais, o tai galiausiai kažkaip išbalansuodavo treniruočių programą, nes didesni – savaitės tikslai buvo pasiekiami anksčiau. Po dienos sesijos kaip opcija pateikiama anketa, kurioje tvarkingai pateikinėjau duomenis apie tai, kiek ir kaip per dieną judėjau, kokį maistą valgiau, kiek pragulėjau ant sofos prieš televiorių, kaip miegojau ir pan. Procese “Active” pateikinėjo patarimus kaip vieni ar kiti produktai įtakoja mano organizmo darbą, kokias veiklas reikėtų riboti ir pan. Nors toks priėjimas reikalauja daugiau investicijų į žaidimą, tačiau tuo pačiu sukuria profesionalumo ir išsamumo aurą, lyg “Active” įžengtų į mano gyvenima ne tik toms 25-ioms minutėms, bet ir visai dienai – priverstų analizuoti elementarią dienos rutiną ir ją derinti ir koreguoti prie žaidimo filosofijos.

“Active” suteikia puikias galimybes sportuoti dviems, tik inventoriaus reikės dvigubai daugiau

Savarankiškų treniruočių režimas tai savotiškas “Do it yourself” – iš plataus pratimų sąrašo galima susidėlioti savo programą. “Active” savo ruožtu paskaičiuoja programos intensyvumą ir pateikia kalorijų deginimo rodiklius. Pratimai pagal kategorijas skirstomi į viršutinės kūno dalies, apatinės kūno dalies ir sportinius žaidimus. Be tradicinių bėgimo, ėjimo, aerobikos, šuoliukų ir pan., didelė pratimų grupė atliekama naudojant minėtąją timpą. Sportinių žaidimų sąraše – tenisas, tinklinis, beisbolas, krepšinis, riedlenčių sportas. Mano mėgstamiausias cardiac boxing, kuris ypač nuima įtampą ir padeda išsikrauti atliekant su Wii Fit lenta. Pratimo metu boksuojama į kriaušę, boksuojami taikiniai ir galiausiai kriaušė spardoma. Wii Fit tikrai neturi tokio intensyvumo pratimo analogo.

Tačiau ne viskas taip gražu kaip gali pasirodyti. Mano “Wow!” “Jėga!” emocijos prislopo, kai negalėjau taisyklingai atlikti tempimo pratimų su timpa, nes žaidimas nesugebėdavo tiksliai perimti pultelių koordinačių erdvėje. Rankose laikomi pulteliai galiausiai “nusimušdavo” ir vienintelė interakcija, kuri veikdavo – mygtukai, išvedantys į Wii ar žaidimo opcijų meniu. Kalbant paprastai – “Active” labai vaizdingai atskleidžia Wii pultelių trūkumus, tad labai džiugu, kad Nintendo pasistengė pateikdami rinkai prijungiamą papildoma sensorių, su kuriuo tikriausiai tos minėtos problemos išsispręs.

Dar vienas trūkumas, ateinantis jau iš EA darbo pasėkmių – trisdešimties dienų programa, labai griebianti pirmomis dienomis, jau po trijų keturių dienų tampa gan neįdomi ir rutiniška. Dienos pratimų rinkinyje pradeda išskirtinai dominuoti pratimai su timpa ir kūno pratampymu bei bėgimas, tad jokio bokso, teniso ar aerobikos. Sukelia tokį pat jausmą lyg sugrotum vieną Guitar Hero dainų set’ą, atrakintum sekantį ir iš jo nežinotum nė vienos dainos, ir plius jos visos būtų ne itin patinkančios.

EA marketingas dirba pilnu pajėgumu – “Active” Ellen DeGeneres pokalbių laidoje

Taip pat “Active” pratimų rinkinyje labai pasigedau jogos, bet tai neturėtų stebinti, nes jogos pratimai paremti Wii Fit lenta, o “Active” yra sukurtas tiems, kurie neturi šios lentos, tad jogai vietos neatsirado.

Nepaisant kelių trūkumų, EA Sports “Active”, žvelgiant iš mano pozicijų, yra nepalyginamai geresnė sportavimo priemonė nei Wii Fit. Pradedant vizualine dalimi (treniruoja tikri žmonės, videoklipuose instruktuojantys ir patariantys kaip nepersitempti ir teisingai atlikti pratimus) ir baigiant plačiu fizinių pratimų ir sportinių žaidimų pasirinkimo spektru, prieinamu jau pirmųjų akimirkų su žaidimu, “Active” yra nepalyginamai sportiškesnis nei kiti rinkoje esantys analogai. Mano toks požiūris, kad jei programos tikslas – pagerinti sportinę formą, ji tai ir turi daryti ir sporto joje turi būti daugiau nei žaidimo, nes tikslas ne žaisti, tikslas – numesti svorį, priaugti raumenų, padidinti ištvermę. Wii Fit stengėsi aprėpti platesnę auditoriją, tačiau rezultate gavosi nei žaidimas, nei sportavimo sistema. “Active” gi požiūris – džiaugsmas turi ateiti per judėjimo/sportavimo džiaugsmą ir to sukeltą tonizuojantį jausmą, o ne per žaidimą. Nes sveikame kūne – sveika siela. Žaidimas gydo sielą, bet ne kūną, “Active” daro ir tai, ir tai.

ŽPat.

Vietoj Intro

Iš esmės pritariu viskam, ką savo apžvalgoje paminėjo Žpat, minčių neatitikimą įžvelgiu tik kokiam tai emociniam lygmeny, todėl stengsiuosi nesikaroti. Žaidimo esmė uber paprasta. Turi lentą, turi mankštos pratimų sąrašą, renkiesi pratimus, mankštiniesi ant lentos, tvirtėji fiziškai, renki taškus, atrakini naujus pratimus. Kaip ir minėjo Žpat, viskas šiame žaidime galėtų būti geriau ir aš neabejoju, kad kitose žaidimo versijose kurias daro ar darys Nintendo, EA, Ubisoft ir kitos kompanijos, kiekvienas susidomėjęs ras kažką sau artimo. Naujuose žaidimuose greičiausiai kur kas aktyviau bus naudojama ir garsioji „motion plus“ sistema, bet dabar ne apie ją. Aš visai neabejoju, kad rinka bus užversta panašaus pobūdžio žaidimais, nes iš esmės, pasaulinę Wii šlovę pakartojo tik Wii Fit žaidimas. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, bet per pastaruosius finansinius metus buvo parduota daugiau nei 16 milijonų šio žaidimo pakuočių! Viso parduota per 18 milijonų žaidimo pakuočių. Vadinasi kas antras su puse Wii turėtojas turi ir Wii Fit.

Kartu su žaidimu parduodama Wii Balance board lenta. Ji veikia kaip elektroninės svarstyklės, taip pat yra jautri svorio pasiskirstymui. Naudojama ne tik su Wii Fit, bet ir kai kuriuose kituose žaidimuose. Kaip ji veikia su EA Skate It išbandysiu ir papasakosiu.

Aš apie žaidimo populiarumą sužinojau labai nemaloniu būdu. Mūsų namus jis turėjo pasiekti kaip Kalėdų dovana žmonai, kuri kaip bebūtų keista, visai nežaidžia žaidimų (na išskyrus Dance, Dance Revolution ir Scene It). Kažkaip tikėjausi, kad žaidimas ją nudžiugins ir ji juo naudosis. Lūkesčiai pasiteisino tik iš dalies, nes džiaugsmo lyg ir buvo, bet iš esmės aš Wii Fit pažaidžiu net dažniau. Na bet čia viskas aišku, kol namus griauna mažasis bamblys, akimirkų kai gali prijungti konsolę nerizikuojant jos suniokojimu, paroj ne taip ir daug. Tai beje taškas sporto klubų naudai. Jei žmonai dovanočiau abonementą į sporto klubą, ji pasiplanuotų ir suorganizuotų kas prižiūri vaiką, kad tik galėtų ištrūkti į tą klubą. Net jei ten tektų būti užspaustai rubensiškų formų tetulės :).

Pagal žaidėjo svorį, svorio centrą ir vikrumą, žaidimas sugeneruoja Fit amžių. Taip atspindimas skirtumas tarp fizinio pasirengimo ir biologinio amžiaus. Rytais rodiklis paprastai būna daug geresnis.

Žodžiu. Nutariau nusipirkti Wii Kalėdoms ir… Lietuvoj jokių šansų gauti žaidimą, o užsienyje… Visi mano žinomi portalai buvo pasipuošę Sold Out etiketėmis. Vienintelė galimybė gauti Wii Fit iš online parduotuvės, buvo pirkti jį kartu su konsole, rankšluosčių, treningų, gertuve ir galvaprakaitjuoste. Toks rinkinys kainavo daug.
Dar buvo galima pirkti iš Ebay. Tai buvo pirma mano matyta prekė gyvenime, kurios kaina Ebay gerokai viršijo tą už kurią žaidimą teoriškai gali įsigyti gatvėje. Paskutinę akimirką Kukas atkasė visai gerą deal‘ą ir išgelbėjo šventę. Wii Fit atvyko laiku, nors jo medžioklė tam tikra prasme priminė kelis filmus Kalėdine tematika. Šiandien situacija jau geresnė, panorėjęs Wii Fit gali įsigyti, kad ir dabar.

Balanso žaidimai smagūs, bet man asmeniškai jie patys neįdomiausi.

Kas sužavėjo mane asmeniškai
Tai tas Nintendo žaidimams būdingas suasmeninimas. Esmė yra ta, kad Wii Fit lenta ant kurios sportuojama, ji žaidime yra lyg ir herojus. Ji jus pasitinka ir pasveria, ji su jumis bendrauja. Na pavyzdžiui, pradėjus žaidimą ryte ji visuomet pasisveikina, pasiteirauja ar jau spėjot užkąsti lengvu pusryčių. Jei tarp užsiėmimų darėte pertraukėlę, ji pasiteiraus kodėl, primins, kad mankštintis reikia kasdien, taip pat pasiūlys pažymėti kokia fizine veikla užsiėmėte savarankiškai. Jei naudodami vieną konsolę žais keli žmonės, lenta pasiteiraus Jūsų kaip vertinate kito žmogaus pasiekimus. Vėlai vakare Wii Fit pasiūlys nesportuoti, o ruoštis miegui. Atliekant pratimus ilgėliau, pasiūlys pertraukėlę. Taip pat ir ilgame bėgime. Jei per savaitę numesite kiek daugiau svorio nei jo numetama normaliomis sąlygomis, Wii Fit pasiūlys mažinti tempą, peržiūrėti ir subalansuoti mitybos racioną.

Pasisvėrus ir suvedus savo ūgį, galima sužinoti savo BMI indeksą. Remiantis BMI indeksu, galima užsibrėžti kūdėjimo ar pilnėjimo planus :).

Žodžiu, esminis žaidimo personažas nuoširdžiai ir japoniškai rūpinasi žaidėju. Man tai labai patiko. Taip pat kaip ir įdomus fakčiukai… Na pavyzdžiui… O, tu numetei 2kg. Tik ar ne per anksti džiaugtis? Ar žinai, kad žmogaus kūno svoris gali skirtis keliais kilogramais priklausomai nuo paros meto? Jei nori tikslaus rezultato, pamėgink svertis tuo pačiu laiku, kelias dienas iš eilės. Ir tikrai. Kitą dieną pasisvėręs visai kitu paros metu, 2 numestus kilus buvau priaugęs :).
Man patiko, kad žaidimas nieko nežada, nesiūlo ir neperša. Man patiko, kad jis tiesiog rūpinasi žaidėju, nuolat primindamas, kad gerų rezultatų pasieksi tik nuolat rūpindamasis savimi. Tai reiškia ir subalansuotą mitybą, ir savęs priežiūrą (pavyzdžiui eisenos, sėdėjimo kontroliavimas ir t.t.), ir aktyvų gyvenimo būdą, sportavimą ne tik su Wii Fit. Wii Fit iš esmės siūlosi būti stebėtoju ir pakeleiviu. Jis stebi savo šeimininko rezultatus ir tiesiog morališkai palaiko jo siekius, nė akimirkai neleisdamas šiam nusiminti. Mano galva tai ganėtinai svarbu. Ypač jei žaidžia moterys ir vaikai.

Pirmomis dienomis mano laikysena buvo panaši. Dabar jau gerokai pasistūmėjau į dešinę… Nors lenta vis dar nepatenkinta progresu.

Ką duoda

Kaip ir minėjo Žaidimų Patarėjas, nors žaidime ir ne ypač gausus pratimų pasirinkimas, jie visi orientuoti į tam tikras raumenų grupes. Iš pirmo žvilgsnio idiotiški ir labai lengvi pratimai išjudina tuos kūno raumenis apie kurios galėjai būti pamiršęs, todėl, kartais net banaliai pakilnojus ranką, kitą dieną gali kažkiek mausti šoną :). Tą savaitę kol kas rytą sąžiningai lipdavau ant Wii Fit, gyventi tikrai buvo smagiau. Aišku… Tai buvo atostogų savaitė, bet… Po Wii Fit norisi sulčių, o ne kavos. Apskritai atostogaudamas praktiškai nustojau ją gert, nes pabusdavau nuo elementarios mankštos. Tie keli sykiai kai bėgau krosą miške, irgi Wii Fit nuopelnas. Nes man patiko kaip tai pateikta žaidime, bet tą pat akimirką supratau, kad daryti tai vietoje prieš teliką idiotizmas. Ypač kai gyveni netoli miško. Šiaip tai, bent jau mane Wii Fit išjudino. Į dalykus pradėjau žiūrėti vos vos kitaip ir man tai patiko.Taigi. Realiai Wii Fit neduoda nieko. Turiu pritarti Patarėjui, tai tiesiog Placebo efektas. Bet jei jis veikia, jei jis išjudina žaidėją, padeda kažkam judėti ar tiesiog praskaidrina dieną tai… Kodėl gi ant to nepasirašius.
Žiūrint iš kito taško. Jei Wii Fit turėtų daugiau žaidimo ar statistikos elementų, taip pat galimybių sudarinėti programas ir t.t. Jis greičiausiai įtrauktų kur kas labiau. Bet kažin ar to reikia. Gali būti, kad ir kūrėjų siekis buvo ne tas. Wii Fit išjudina. To nepaneigsi. Tačiau Wii Fit niekada ir niekam nežadėjo jokių rezultatų, o sudėtingų programų ir sistemų egzistavimas žaidime jį pastatytų jau ant kito laiptelio. Dalis žmonių tų rezultatų norėtų tik iš žaidimo, dalis žmonių, vedami paprasčiausio geimeriško azarto rizikuotų persitempti. Dabar gi žaidimas neprovokuoja žaidėjo, jiedu tiesiog gerai leidžia laiką siekdami tobulos laikysenos. Manyčiau tai ir yra esminis Wii Fit perliukas, kad žaidimas į viską žvelgia per laikysenos prizmę.

Didžiulei savo nuostabai, labiausiai susižavėjau joga. Turiu galvoj elementarius, su kvėpavimu ir atsipalaidavimu susietus pratimus.

Prie ko čia Grybauskaitė?
Kai pirmus porą sykių išmėginau Wii, užsimaniau brūkštelti į blogą apie tai, kad jis privalomas seimo nariams. Viskas per tą laikyseną, kurią šitaip pabrėžia Wii Fit. Visa žaidimo esmė sukasi apie ją. Wii Fit analizuoja žaidėjo laikyseną sveriantis, kai jis atsipalaidavęs, kai atlieka pratimus, kai žaidžia… visada. Ir duoda patarimų dėl to, kas žaidėjo laikysenoje būtų keistina. Patarimai būna argumentuojami, kaip ir pati laikysenos svarba. Akivaizdus svorio centro pasvirimas byloja apie viršsvorį ar susikūprinimą. Stipresnė ranka ar koja taip pat išduoda netaisyklingą laikyseną kuri būdinga daugumai šių dienų žmonių. Žaidimas pateikia ir faktų dėl to, kaip netaisyklinga laikysena įtakoja žmogaus gyvenimą ir daro tai gan įtikinamai. Tuo metu kai aš pats atsistojęs mokiaus ištiesinti pečius ir nugarą man galvoje dar buvo gyva seimo rinkimų agitacija. Jos metu, mūsų išrinktaisiais norintys tapti noriai naudojo medžiagą kuri vaizduoja juos šalia sportininkų, įžymių žmonių, užsienio politikų. Mane tiesiog pykina nuo mūsų seimukų išvaizdos. Turiu galvoj… Na pažiūrėkit kai rodo seimo koridorių. Kuprių balius. Dauguma dar gerokai imitę. Sustoję rateliu, primena lenktą vamzdį visi kaip be kaklų. Tai dar kol šalia savų tai nieko, o kai šalia svečių iš užsienio. Jau kaip nemėgstu Kondolizos Rais ale negali negerbt — nugara tiesi, petukai atlošti, šypsena… Ir šalia Kirkilas, susimetęs, susiraukęs, susimaukęs… Atrodo apgailėtinai, net kol savo nerišlia kalbėsena nepradeda veblent mony, mony, nato, friendz. Visi pas mus jie vienodi. Aiškumo dėlei nupiešiau kokie.

Kuprų mūsų valdininkijoje debesys, kam jos? Jei ten laikomos babkės, žinau  iš kur paimti lėšų sodros skylių lopymui :).
Negražiai jie mus reprezentuoja, kad ir kur benuvyktų, o keliauti jie mėgsta. Va ir pagalvojau. Kad blemba, bent jau išsitiesti galėtų. Wii Fit jiem padėtų tai padaryt… Nors dabar tai nebe taip aktualu. Turim pirmą moterį prezidentę, kurią vaikščioti tiesiai įpareigoja juodas diržas. Gal matydami save šalia jos (ją šalia savęs), kurie ne kurie irgi išsities :).

PS: Ai o iš tikro tai Grybauskaitę į antraštę įpyniau siekdamas populiarumo. Šiandien 2 metai kaip rašau blogą ir lygiai metai, kaip tame bloge vis neprašau apie tai, apie ką prižadu. Nu nieko nepadarysi, čia jums ne periodika :). Įdomu tai, kad jei pirmi metai pralėkė nepastebėtai, tai šie truko ilgėliau. Matyt dėl to, kad kažkuriuo metu buvau pajutęs didelę pareigą čia rašyt. Mano giliu įsitikinimu bloginant justi pareigą yra blogai. Todėl metų pabaiga buvo chaotiška, ir man tai patiko. Kas dar. Ai… Na tą pareigą galėjo išgimdyti faktas, kad pagal google į arimus atkeverzoja ~300 žmonių kasdien. Man tai labai daug. Matyt pasijutau įsipareigojęs. Iš esmės tai gal ir nėra blogai.

Daugiausiai vizitų (554) turėjau kovo 31 kai rašiau apie… OnLive! Man labai džiugu, kad įrašas susijęs su žaidimais, nes paprastai čia gausiau lankomi visokio tipo bambesiai :).
Patiko, kad top 10 google paieškų atvedusių į arimus yra į temą. Ir ten nebėra Olesios.
Prajuokino, kad 129 kartus kažkas čia atėjo search laukelyje suvedę artojas omletas. Greičiausiai ieškojo šito.
Ačiū, kad domitės. Skanaus :).

Wii Fit pats savaime kaip programinis paketas yra skurdus, vizualiai atgrasus ir neigiama prasme juokingas, tačiau kai duete jam antrina vadinamoji balance board, visiškai nesvarbu, kad minižaidimai ir vėl su šlykščiais Mii veikėjais, kad jogos ir raumenų pratimų vadovai savo balta odos spalva ne itin patraukliai perteikia sportiškumą, ir kad nuolat reikia spausti A, A, A uždarinėjant greitai nusibostančius patvirtinimo langus, kai norisi tiesiog pajudėti – sklandžiai, pratisai ir išsikraunančiai.

Lygsvaros lenta, kalbant paprastai, yra svarstyklės – hi-end’inės svarstyklės, kuriuos bet kurio veikimo momentu nustatinėja jūsų masės centrą ir jo judėjimą, taip fiksuojančios ir identifikuojančios jūsų kūno judėjimo principus. Wii Fit filosofija – sveikame ir sportiškame kūne turi būti balansas ir harmonija, tad atlikinėjant pratimus, virtuali trenerė/treneris kritinę akimirką pastebės, kad jūsų kojos šiek tiek dreba, kad lenkiatės šiek tiek per daug, ar kad lenkimosi kampai netinkami.

Wii Fit pagalba galite nusistatyti tikslus – pvz. per du mėnesius numesti du kilogramus. Kasdien atliekant sverimąsi ir pratimus, programa fiksuos jūsų svorio kitimą, pieš gražų grafiką ir labai nuolankiai pasiteiraus, kodėl sportuojate taip retai, nes progreso nėra, ir kad su tokiu požiūriu galima ir nepasiekti užsibrėžto tikslo.

Wii Fit siūlo keturias veiklos rūšis – jogą, jėgos treniruotes, aerobikos pratimus ir balanso žaidimus. Užsiimant bet kurios kategorijos sportais į futuristinį kiaulės-taupyklės-laikrodžio hibridą kapsi judesyje praleistos minutės, su kurių vis didėjančiu skaičiumi atrakinami nauji pratimai. Atliekant konkretų pratimą kelis kartus sėkmingai, atrakinama galimybė sudėtingesniam pratimo atlikimui, kuris dažniausiai apsiriboja padidintu sesiją sudarančių pratimo judesių skaičiumi – pvz. pradžioje per sesiją maksimaliai galite atlikti 10 atsilenkimų, keliskart atlikus sesiją, jau galite rinktis sesiją iš 20 atsilenkimų, o padirbus intensyviau atsirakina ir atsilenkimų ištvermės iššūkis.

Joga man patinka. Tikrai. Primena koks vėtytas ir mėtytas mano kūnas. Kaip berželis, nuo kiekvieno vėjelio pustelėjimo drebantis

Jei dėl jogos kategorijos sudarančių pratimų klausimų kaip ir nekyla – tai įvairios jogos asanos/pozos, kurias atliekant svarbus kvepavimas, judesiu sklandumas ir lygsvaros išlaikymas per atsipalaidavimą. Jėgos treniruočių kategorijoje aptiksite didžiąją dalį kūno raumenis lavinančių pratimų, kurie daugmaž atitinka rytinės mankštos rutiną, tik šiek tiek paturbinti, tad po geros pusvalanduko sesijos, kitą dieną pajausite, kad raumenų vis dėlto turite, nes lašinių juk negali skaudėti:)

Aerobikos pratimų kategorijoje lygsvaros lenta naudojama kaip per tradicinius aerobikos užsiemimus sporto klube, tik viskas čia labiau primins ritmo žaidimą,o smegenis jauks legiškai judantys Mii, su kuriais jums reikės pataikyti į taktą ir kurių animacijos tai daryti trukdys. Taip pat aerobikos kategorijoje rasite ir lentos nereikalaujantį bėgimo žaidimą. Įsikišate Wii pultelį kišenėn ir begate vietoje, o ekrane jūsų Mii bėgs per didelio poligonų skaičiaus neturinčia Wii Fit salą. Čia norėčiau pridurti, kad bėgimas vietoje, mano nuomone, nėra labai sveikas jūsų kūno atraminėms sistemoms, na bent jau bėgant basomis ant parketo. Tad norėčiau parekomenduoti pasitiesti kilimėli, o galbūt net ir apsiauti bėgimo bateliais:)

Visa Wii Fit pasiūla

Balanso žaidimai tai… žaidimai. Paprasčiausi lygsvaros lentos demo. Praktiškai visų žaidimų tikslas – teisingai perkelinėti savo kūno masės centrą atitinkamomis kryptimis, na o “mielas” Mii šioje kategorijoje dalyvauja greitojo nusileidimo nuo kalno, šuolio slidėmis nuo tramplyno, ėjimo per virvę ir panašiose sportinėse rungtyse.

Nors kiekvienas pratimas galiausiai įvertinamas taškais, vienintėlis tikras įvertinimas tai jūsų kūno reakcija. Taškai visiškai nemotyvuoja, nes tai, kokį įvertinimą gauni, neretai neatitinka pastangų, kurias įdedi į pratimo atlikimą. Erzina ir nuolat bambantys treneriai, kurie net ir neturėdami ką pasakyti, bamba tas pačias frazes a ka “nepamiršk kvėpuoti”.

Svarsčiau ar Wii Fit vadinti žaidimu, ar fitneso programa, bet į rankas pakliuvus EA Sports “Active” ir tik peržiūrėjus knygelėje pateiktus “feat’us”, Wii Fit vienareikšmiškai yra tik žaidimas ir tuo pačiu balance board demo. Visų pirma todėl, kad nėra galimybės susidaryti pratimų programą. Neegzistuoja ir modulis, kuris pats pasiūlytų ilgalaikę pratimų programą – savaitei, mėnesiui ar kitam laikotarpiui. Yra tik pratimų katalogas ir tu laisva valia renkiesi ką daryti. Tad reikia valios ne tik mankštintis, bet ir sugalvoti ką konkrečiai mankštinti ir kokiomis apkrovomis.

Wii Fit sala, kuria galima lengvai prasibėgti ir surasti keletą mielų simbolių iš Mario pasaulio

Net ir būdamas gan “žaidimiškas” Wii Fit gali išspausti pakankamai prakaito, o turint valios ir fantazijos (pvz. pasunkinus pratimus rankose laikomais svoriais) suformuoti šiek tiek sportiškesnį kūną. Wii Fit stovi geru laipteliu aukščiau už paprastą mankštą todėl, kad pateikia neblogą įvairaus tipo ir intensyvumo veiklos jūsų kūnui rinkinį. Jei atvirai, Wii Fit yra vienas tų dalykų, dėl kurių tikrai verta pirkti Wii konsolę, nubraukiant visą marketingą, hype’ą ir kitus pašalinius veiksnius.

Tačiau ar Wii Fit geriau už sporto klubą? Pasverkime:)

Wii Fit vs sporto klubas

Kaina
Sportuojant kartą į dieną aukšto lygio sporto klubas kainuos apie 80lt/mėn
Wii Fit kainuos apie 1000 Lt (Wii konsolė + Wii Fit)
Investicija į Wii Fit atsipirks po metų.
Laimi: Wii Fit, nes prie konsolės nemokamai gausi Wii Play ir galėsi pliekti tankiukus per naktis

Veiklos spektras
Wii Fit maksimaliai pasiūlys na gal 30 skirtingų pratimų.
Sporto klube be tradicinių treniruoklių, yra bėgimo/ėjimo takeliai, dviračiai, aerobikos ir jogos salės ir aišku BASEINAS!
Laimi: Sporto klubas (BASEINAS!!!)

Aplinka
Wii Fit pririštas prie jūsų namų aplinkos, tad į patrauklų interjerą reikės investuoti papildomai:)
Sporto klube gali nutikti visko – jakuzzi būti užsėsti apkūniomis pagyvenusiomis moterimis, o dviračiai karštų sportuojančiais supermerginų/vaikinų užpakaliukais (išsipraukit netinkamą pagal orientaciją).
Laimi: Sporto klubas – už netikėtumą kasdien:)

Patogumas
Į sporto klubą reikia nukeliauti, persirengti, pasportavus – viską kartoti. Negali sportuoti vidurnaktį.
Wii Fit – bet kada, kad tik noras būtų. Hopt iš lovos vienais “triusikais” ar be jų, apibėgi Fit salą, pramankštini pailsėjusį kūną, po dušu ir šviežutėlis į darbą.
Laimi: Wii Fit – už laisvę.

Galutinis rezultatas – 2:2

O galutinė išvada – jei turite viršsvorio, neturite raumenų ir esate absoliučiai išsibalansavęs, nei Wii Fit, nei sporto klubas automatiškai jūsų fizinės būklės nepagerints. Viskas susiveda į valią. Jei norite sportuoti, nereikia nei vieno, nei kito, tik tvirto noro ir pasiryžimo, kuris galiausiai peraugtų į potraukį judėtį. Tačiau jei trūksta tos nedidelės kruopelytės valios, to nedidelio postūmio, Wii Fit gali įpūsti pasiryžimo energijos, jau nuo tos akimirkos, kai nekaltai paskaičiuoja jūsų kūno masės indeksą ir po poros testų nurodo jūsų “tikrąjį” kūno amžių. Neduok die jis didesnis už jūs tikrąjį. Spyris į sėdimąją! KELKIS! LAIKAS SPORTUOTI!

ŽPat.

Dvi savaites Nintendo revoliucija dulka po mano TV, jau po pirmų darbo valandų tapusi pasmerkta nusivylimui ir skepsiui. Tiesa, minčių galvoje daug, tačiau visos jos susiveda į tai, kaip aš pasiilgau taktoriuko Xbox. Ilgą laiką galvojau, kad man patinka dauguma žaidimų, jei jie kokybiški. Taip pat maniau, kad ir žaidimų platformos – visos turi savo privalumų ir įdomybių, tad su kiekviena jų susigyventi problemos nebūtų. Bet vis labiau plėsdamas akiratį suvokiau, kad platus bandomų dalykų spektras nepaverčia tavęs viską mėgstančiu ir viską priimančiu cool biču, net kalbant ir platesniame kontekste. Kaip tik – nauji potyriai vis labiau koncentruoja ir ryškina asmeninį skonį, bei padeda atsakyti į klausimą, kodėl aš mėgstu tai, o ne tai. Gal aš konsevatyvus, įsikandęs tradicinio mąstymo, tačiau žinau, kad net ir ilgiausiai užsisėdėjusį kelmą gali išjudinti naujos neįtikėtinai sukrečiančios patirtys. Tai yra tiesa. Nintendo Wii, deja, tokia patirtimi nėra. Tai irgi yra tiesa. Man.

Nesigilinsiu į techninius dalykus – vertinant subjektyviai – Nintendo Wii nėra kažkuo ypatinga konsolė. Jos techninis atsilikimas yra kompensuojamas romatiško kūrėjų požiūrio į žaidimo procesą, pakeliantis žaidėją iš sėdimos padėties į šiek tiek mobilesnę. Nintendo Wii stumtėli namų pramogas į žaidimų arkadų lygį, tuo pačiu atimdama tęstinumo ir intymumo aurą, bei visiškai apnuogindama į vartotojiškumą orientuotą konsolės, kaip žaidimų įrenginio, prigimtį. Jei tikrosios next gen konsolės – Xbox360 ar Playstation3, varomos galingų procesorių kuria itin interaktyvų ir vizualiai bei siužeto prasme įtraukiantį virtualų pasaulį, tai Nintendo Wii vis dar siūlo didžiąją veiksmo dalį suktį mūsų smegenų lastelėse.

Nintendo Wii netikėtai gražino mane į NES laikus, kai svarbiausia buvo žaisti – tiesiog žaisti – ne spręsti kažkokias moralines problemas, ne siekti įsivaizduojamo pripažinimo ar naudotis žaidimu kaip savianalizės priemone. Kad ir kokie kičiniai būdavo tuo metu žaidimų siužetai, jie nebuvo esminės detalės – viskas susivesdavo į nuogą žaidimo mechaniką, kurios sėkminga formulė užtikrindavo didžiausią pasitenkinimą. Wii tęsią šią filosofiją – priešingai nei prabangūs next gen’ai, Wii akcentuoja ne tai, kas žaidžiama, o kaip žaidžiama, taip pastatant Wii į pagrindinės žvaigždės rolę: deficitinės, neįtikėtinai šaunios, beprotiškai trokštamos ir begalybiškai populiarios.

Wii yra ideali, kaip pirmoji konsolė. Ideali dovana vaikui. Tai linksmas ir judrus įrenginys gyvenimo ir patirties nesugadintam žaismingai nusiteikusiam protui. Wii neįpareigoja – ji vejavaikiška kaip šešiametis, pasiųstas nupirkti pieno, o grįžęs su šokolado plytele ir spindinčiomis akimis. Tad jei jumyse dar gyvena tas šešiametis – jūs įsimylėsite Wii. Tačiau man jau per vėlu. Kai pasirodė pirmieji 16 bitų Sega Mega Drive’ai su pulsuojančiu “Mortal Kombat”, tą akimirką tas šešiametis manyje užgeso ir NES’as tapo praeitimi.

O kai kažkurį savaitgalį parodžiau Wii savo bendraamžiams, supratau, kad ne aš vienas su tuo užgęsusiu vaikystės džiaugsmu. Yra tik viltis, kad auganti pamaina suteiks akimirkų tam džiaugsmui įsižiebti, ar bent jau nors trumpam pasidžiaugti jo spindulių šiluma.

Tiek pamąstymų šiandien, na o jei norite ne rašinėlio tema “Kaip aš jaučiuosi?” o plius minus objektyvaus ir informatyvaus pasakojimo apie Wii, paskaitykit Artoją. Wii klausimu mūsų nuomonės kaip ir sutampa, tik jo nuomonės pateikimo forma ne tokia grafomaniška.

Oficialią informaciją visuomet rasite Nintendo tinklapiuose.

ŽPat.

Tokiu būdu buvo atverti vartai kažkam rimčiau. Tiger Woods PGA Tour 08 kažkaip nesuveikė. Pirmi bandymai žaisti apsiribojo visišku fiasko. Nelabai supratau ko iš manęs nori žaidimas ir tikrai nesijaučiau galys konkuruoti su DI valdomu Woods‘u. Šiemet viskas kitaip. Tiger Woods PGA 09 smigo kupron tikrai rimtu kabliu…

Iš pirmo žvilgsnio neatrodė, kad kažkas Wood‘se pasikeitė. Pačios pirmos akimirkos žaidime pasirodė šiek tiek per sudėtingos mano išsilavinimui. Ale tai buvo klaidingas įspūdis kurį sudarė golfo mėgėjų slengu garsu bei tekstu pateikti nurodymai. Žodžiu tiesiu taikymu dūriau į Create a Golfer režimą, kur galima sukurti savo golfo žaidėją. Tokį režimą šiais laikais turi dauguma žaidimų, tad išsidirbinėti jame jau moku. Šiaip jei nėra labai svarbu kaip atrodys valdomas žaidėjas, kūrimo įrankiai neatrodys itin sudėtingi. Tradiciškai sau dariausi mergiotę su akivaizdžiai per didele krūtine, nes tingėjau aiškintis kaip veikia Photo Face režimas. Tačiau norint sukurti gražią moterį, kūrimo įrankiai gali pasirodyti pernelyg sudėtingi ir atimti daug brangaus laiko. Man išėjo švelniai tariant nelabai graži moteriškė, be to krūtinė trukdė smūgiuoti. Jau kitą dieną ėmiau aiškintis kaip įsikelti savo veidą ir susikurti kažką panašaus į save. Būdai yra lygiai du. Pirmas būdas labai paprastas. Imi savo foto ir naudodamasis asmeniniu kompiuteriu keli ją į EASW. Tuomet grįžti prie konsolės, parsisiunti nuotrauką(s), sudėlioji markerius (žyminčius akis, lupas, žandikaulį ir t.t.) ir palieki viską generuotis. EASW ir PSN nelabai nori dirbti kartu, tad į PS3 savo veidą atsisiųsti pavyko labai sunkiai ir ne tą pačią dieną. X360 konsolėje tą patį veidą naudojau Facebraker žaidimui tai ten viskas vykos sklandžiai. Veido generacijos trukmė labiausiai priklauso nuo to kiek nuotraukų buvo pateikta. Jei viena portretinė, generacija trunka apie 10 minučių. Jei naudosim 2 nuotraukas, portretinę ir iš profilio gali prireikti nuo 15 minučių iki pusvalandžio, bet rezultatas gaunasi nepalyginimai geresnis.

Po sužaistos 18 duobučių partijos žaidimas visuomet įvertina žaidėjo gabumus. Atlikęs vertinimus žaidimas koreguoja žaidėjo statistiką ir atitinkamai sureguliuoja žaidimo sudėtingumo lygį.

Sukurtą veidą dar galima tobulinti naudojant tuos pačius kūrimo įrankius. Kadangi dažniausiai Photo Face generatorius normaliai neperduoda veido plaukuotumo, tai net ir tuo atveju jei viskas gavosi idealiai, gali kilti pagunda pačiam pasiryškinti barzdą, antakius. Greičiausiai teks padirbėti ir su akių spalva, apgamais, raukšlėm ir maišais po akimis. Bet ant esamo veido tai daryti gan paprasta ir tikrai ne visais atvejais būtina.
Antras būdas įkelti savo veidą yra naudojant Web kamerą. Mano didžiulei nuostabai PS3 puikiai veikė su X360 Live Vision kamera. Tiesa jos vaizdo kokybė ne pati geriausia, tad galutinis rezultatas manęs nepatenkino. Dar neradau laiko, bet artimiausiu metu tikrai išmėginsiu PS3 + Microsoft VX3000. Jei ji veiks, rezultatas turėtų gautis neblogas.
Dirbant su generatorium labiausiai pralinksmino žaidimo kūrėjų humoro jausmas. Generuojant veidą, ekrano apačioje aprašomos procedūros, kas vyksta duotuoju momentu. Iš pradžių rodomas ganėtinai logiškas tekstas ir viskas atrodo labai rimtai. Netrukus ekrane pasirodo užrašas „Re-routing core CPU to load random text…“ nu ir prasideda šposai ala „Generating mountains out of mole hills“. Gal kitom aplinkybėm tai nekeltų šypsenos, bet kai konsolėj sukasi toks visai rimtas projektas kaip Tiger Woods PGA, tai visai veikia. Žodžiu  rezultato laukimas labai neprailgsta, ypač jei suderini random text‘o skaitymą su indų iškrovimu/pakrovimu į indaplovę.

Kai suprasiu kam naudojama kuri lazda dažniau lankysiuos ir Club Tuner režime. Čia gali smugiuoti su kiekviena lazda naudodamas analogines svirteles. Žaidimas analizuoja smūgių seriją ir įvertinęs žaidėjo daromas paklaidas šiek tiek pakoreguoja lazdą. T.y. Jei smūgio metu visuomet neša dešiniau, žaidimas pakoreguos lazdą, kad ji kompensuotų daromą paklaidą. Kol kas žaisdamas naudoju rekomenduojamas lazdas, kurias automatiškai parenka žaidimas, tai iš Club Tuner mažai naudos. Bet feature labai geras.

Apie patį žaidimą nėra labai daug ko pasakoti, paminėsiu tik esminius momentus, kurių dėka, spėju ir pamėgau PGA09. Visų pirma pirmosios akimirkos po to, kai sukuriame savo žaidėją. Patenkam į golfo lauką kuriame atliekam 4 esminius testus. Smūgio nuotolio testas. Jo metu atlieki smūgį į tolį. Jo kokybė nulemia sukurto personažo smūgiavimo reitingą. Po to seka atitinkami short game (kamuoliuko išmušimas iš bunkerio esančio šalia duobutės), putt (kamuoliuko įvarymas nuo žalios vejos) ir accuracy (smūgiavimo taiklumo) testai. Atlikus visus 4 smūgius žaidimas sugeneruoja bendrą įgūdžių reitingą ir tolimesnis žaidimo sudėtingumas lanksčiai adaptuojasi prie žaidėjo. Tuo rūpinasi EA My Skills sistema kurią sutikau dar dviejuose 09 metų žaidimuose Madden NHL ir NFL. Turiu pastebėti, kad tiek PGA tiek ir NFL ši sistema veikia puikiai. Abu žaidimus galima sakyti žaidžiu pirmą kartą ir sekas neprastai. Susikaupus visuomet įmanoma laimėti, tačiau taip, kad trūktų iššūkio irgi nepasakyčiau. Juolab, kad žaidžiant golfą, po kiekvieno 18 duobučių turnyro žaidėjo statistika peržiūrima ir patobulinama remiantis jo pasiektais rezultatais. Tai reiškia, kad jei sakykim kažkuriam turnyre laimėjom pirmą vietą, turėdami galutinį rezultatą -3, greičiausiai jau sekančiam turnyre iš mūsų reikalaus kaip minimum -5.

Apmokymo režimas irgi jėga. Vaikštai su treneriu po laukus ir jis tau pasakoja golfo esmę ir prasmę, duoda strateginių patarimų.

Jei kas nežino kaip golfe skaičiuojami taškai, tai esmė ten paprasta. Kamuoliukas į duobutę turi būti įmuštas tam tikru kiekiu smūgių. Jei tai pavyksta padaryti gaunamas PAR įvertinimas t.y. 0 taškų. Duobutės žaidime taip ir vadinamos. PAR 3, PAR 4, PAR 5. Skaičiukas nurodo reikiamų smūgių kiekį. Taigi jei pavyksta padaryti PAR gauni 0 taškų, jei kamuoliuko įvarymui prireikia vienu smūgiu mažiau nei PAR, gaunamas BIRDIE įvertinimas ir -1 taškas. Jei įmušama dviem smūgiais mažiau gaunamas EAGLE įvertinimas ir -2 taškai. Tai man kol kas padaryti pavyko tik du sykius žaidžiant PAR 3 duobutes, nors teoriškai gauti EAGLE žaidžiant PAR 5 turėtų būti lengviau. Jei kamuoliuko įvarymui reikia vieno smūgio daugiau nei numatyta, gaunamas BOGEY įvertinimas ir +1 taškas, toliau seka DOUBLE BOGEY +2 tšk. Sužaidus 18 duobučių laimi tas pas kurį daugiau taškų minuse. Esant lygiosioms greičiausiai skaičiuojami tokie dalykai kaip Fairway Drive, GIR etc. Terminai kurių normaliai dar nesupratau, bet esmė tokia, kas atsargiau ir taikliau pervaro kamuoliuką per golfo lauką, tas gauna daugiau taškų. Panašu, kad neesant lygiosioms tie taškai tik šiaip sumuojasi ir jokios reikšmės neturi. Reiktų dar pastebėti, kad už kamuoliuko išmaudymą kokioj tai baloj automatiškai nurašomas vienas smūgis.

Va ir viskas ką reikia žinoti norint gerai leisti laiką su PGA09. Pats smūgiavimas gan paprastai įvaldomas ir gali būti atliekamas dviem būdais.
Easy mode: Prieš pirmą smūgį turnyre spaudžiam R3 ir aktyvuojam smūgiavimą mygtukais. Ekrano apačioje atsiranda skalė. Ji iš dviejų dalių. Pirmas trumpas stulpelis turi vieną žymą reiškiančią taiklų smūgį. Sekanti skalė turi gradaciją nuo 1 iki 100 procentų. Spaudžiam X ir aktyvuojam smūgį, dar syki nuspaudę X sustabdysim smūgio stiprumo matuoklį, ties kokia žyma priklausys nuo vikrumo. Paskutinis X paspaudimas nulemia smūgio taiklumą, spausti reikia, kai matuoklis grįžta iš stiprumą lemiančios skalės į taiklumą lemiančią skalę. Matuoklio judėjimo greitis pirmyn visada vienodas, atgal priklauso nuo smūgio stiprumo, kuo stipresnis smūgis, tuo greičiau jį grįžta. Tad dažnai reikia gerokai pasvarstyti kas labiau apsimoka — taiklus ar tolimas smūgis. Dar yra šioks toks valdymas po smūgio. Jis naudojamas nelygu kaip smūgiuojam ar mygtukais ar analoginėmis svirtelėmis. Tuo metu, kai žaidėjas animacijoje užsimoja lazda galima greitai spaudinėti X ir gauti power boost‘ą smūgiui. O kai kamuoliukas ore, galima šiek tiek koreguoti jo sukimosi ašį ir taip koreguoti jo skrydžio trajektoriją bei judesį po susilietimo su žeme. X suka į kairę, L1 į dešinę.
Normal mode: Tačiau žaidžiant Pro sudėtingumo lygiu niekas neleis smūgiuoti mygtukais. Visi smūgiai bus atliekami naudojant analoginę svirtelę. Traukiam ją į save užsimojam, stumiam nuo savęs smūgiuojam. Simple? Taip. Bet smūgio taiklumas ir stiprumas priklausys nuo to kaip mes judinam svirtelę. Bet koks nuokrypis į kairę ar dešinę lems netaiklų smūgį. Nėr taip paprasta kaip atrodo, bet tikrai įdomu.

GamerNet iššūkiai, būna kad pažadina kai žaidimas tampa mieguistas. Jis tokiu tampa kai lenki oponentą keliais taškais ir nerizikuodamas pasitenkini PAR rezultatu. Bandydamas sumušti GamerNet iššūkį, dažnai padarai nesamonių, paskui jau reik atidirbinėt :)

Dar yra keli pagalbos mygtukai. O leidžia pažiūrėti kur planuojama numušti kamuoliuką ir esant reikalui nusitaikyti kitur. Varant kamuoliuką nuo žalios vejos į duobutę galima naudotis R1 mygtuku (1 kartą per smūgį) parodančiu spėjamą kamuoliuko trajektoriją. Kaip riedės kamuoliukas galima nustatyti ir iš aktyvaus tinklelio kuris atspindi vietovės reljefą, raudona aukščiau, mėlyna žemiau, geltoni punktyrai rodo nuolydžio laipsnį, kuo intensyvesnis punktyras, tuo statesnis nuolydis. Viskas labai aišku ir patogu.

Prieš kiekvieną smūgį komentatoriai aptaria žaidėjo situaciją o treneris sugeneruoja tekstinį patarimą. Skaitant ir klausant galima prisišaudyti tikrai gerų minčių dėl tolimesnių veiksmų. Man tai pavyko ne iš karto, nes prireikė nemažai laiko, kol pradėjau gaudytis žaidime naudojamoje Golfo terminologijoje. EA naudai reikia pastebėti, kad supratimas apie tai kas yra kas, atėjo savaime, be google pagalbos. Dabar jau įdėmiai klausau ką šneka komentatoriai, vietomis jų paskatintas rizikuoju kirsti kampus… Po paraliais, aš net pradėjau suprasti kada jie iš manęs tyčiojasi, nes kaip ir dera golfo ekspertams jie tai daro labai santūriu, monotonišku tonu.

Atsirado simultaneous multiplayer režimas. Visi tinkle žaidžiantys žaidėjai, tą pačią duobutę muša vienu metu. Tokiu atveju negali matyti oponento smūgio animacijos. Tačiau trajektorija pažymima tavo ekrane, tad esminę info turi. Kokia nauda? Nereik laukti kol visi prasmugiuos, kad galėtum atlikti savo smūgį.

Azartas atsirado žaidžiant gal trečią 18 duobučių sesiją, kai savo rezultatu galiausiai pasivijau turnyro TOP3. Nuo Woods‘o esančio pirmoje vietoje mane skyrė -2 taškai, tad pradėjau dažniau rizikuoti, ėmiau bandyti sutrumpinti kamuoliuko kelionę iki duobutės smūgiuodamas 105-110 procentų jėga, tokiu atveju labai sunku mušti taikliai. Taip pat pasirinkdavau pavojingus maršrutus arti vandens leidžiančius sutaupyti nemažus atstumus ir sėkmės atveju išlošti vieną smūgį. To pasekmė pražūtingos situacijos po pataikymo į vandenį, užstrigimo bunkeriuose ir t.t. Kai iš jų pavykdavo išsikrapštyti ir pasiekti bent jau PAR įvertinimą imdavau šūkalioti, net ir naktį. Syki, kai užtikrintai į vandenį skriejęs kamuoliukas palietęs jo paviršių atšoko „varlyte“ ir stuktelėjęs į akmenį pateko į žalią veją, pašokau nuo kėdės ir gerokai stuktelėjau ranka ir pulteliu į lubas. Tokio emocijų proveržio neturėjau jau senai. Gal malonios staigmenos sukelia tokį dėl to, kad iš esmės golfas labai ramus, tačiau ganėtinai įtemptas žaidimas. Beje tai šią situaciją ir vainikavo 1 Eagle iš dviejų kuriuos pavyko padaryti.

Kad nebūtų nuobodu, žaidime yra integruoti ir GamerNet  iššūkiai. Atlikai kažkokį smūgį ir esi juo labai patenkintas? Du mygtuko paspaudimai ir jis virsta iššūkiu. Iššūkiai pasirodo ekrane automatiškai, kai kitas žaidėjas patenka į panašią situaciją ir jam pasiūloma pakartoti kažkieno pasiekimą. Sėkmės atveju dar duoda virtualių pinigų. Labai smagi funkcija. Ilgainiui ėmiau nekantraudamas laukti Longest Drive tipo iššūkių, nes kol kas smūgiuoti stipriai ir toli man sekas geriausiai.

Šiaip tai labai rekomenduotinas žaidimas tiems kas nori susipažinti su golfu neišeidami iš namų ir šiaip žaidėjams mėgstantiems ramų, bet tuo pat metu azartišką laiko praleidimą. Aš asmeniškai tikrai netikėjau, kad Tiger Woods sugebės atmušti mane nuo Ratchet and Clank, kurį buvau tik pradėjęs žaisti. Heh… Senstu…

P.S. „Grafika, garsas, žaidimo režimai ir kita beleberda… Daug ten įdomių dalykų, tikrai viską aprašysiu papildytoje apžvalgoje @ games.lt. Sekit naujienas jei įdomu.“

Gorodki 2008

Berods taip vadinosi žaidimas kurio metu iš pagaliukų sustatai figūra ir paskui didesniu basliu juos daužai. Pamenu per „na palauk“ šią olimpinę sporto šaką dievino begemotas. O prieš gerus 20 metų, Kaune, Pluošto baseino patalpose, net buvo arkada su šiuo žaidimu. Boom Blox iš esmės yra naujas ir labai išplėstas šio klasikinio žaidimo variantas.

Va toks gražuolis stovėjo ir Kaune… Esu tikras, kad ir elektrėnuose buvo, bet kai ten nuvažiuodavom, niekaip negalėjau atsitraukti nuo povandeninės valties simuliatoriaus :).

Visais atvejais ekrane matysime iš įvairiausių blokelių sustatytus statinius ir turėsime kažką su jais nuveikti. Pavyzdžiui:
• Griauti — Tam reikalui reikia įsivaizduoti, kad rankoje turi teniso ar beisbolo kamuoliuką. Iš pradžių galima sukiojant ranka valdyti kamerą ir apžiūrėti taikinį (kažkokį tai statinį iš blokelių). Surandi jo silpnąsias vietas ir iš visų jėgų imituoji metimo judesį, stengdamasis neišmesti paties pultelio :). Kamuoliukas smūgiuoja į pasirinktą vietą ir prasideda labai padoraus fizikos varikliuko valdomas griuvimo procesas. Stebėti smagu. Jei liko blokelių, procedūrą pakartojam. Tikslas išmušti visus reikalingus blokelius atliekant kuo mažiau metimų. Paprastai užduotis neribojama laikui, nors yra įvairių variantų.

Žaidime nemažai lygių kuriuose kažkaip juntami 09/11 motyvai. Nugriauti vieną bokštą kuris virsdamas nugriauną kitą tokį patį.

• Sprogdinti — Analogiškas kaip ir griauti. Skirtumas tik tas, kad mūsų kamuoliukas susidūrimo metu sprogsta. Jį galima susprogdinti ir ore, spustelėjus A. Šis režimas dažniausiai naudojamas gynybos arba atakos lygiuose, kai kažkas, bando kažką pavogti, o mūsų tikslas išmušti vagis. Arba kai mūsų vadovaujama avyčių armija šturmuoja beždžionių pilį ir mūsų tikslas išmušti makakas greičiau nei jos kokosais užmėtys avytes. Beeehehee..
• Tampyti — Galime tampyti blokelius už virvučių ir naudodami juos it švytuoklę griauti viską aplink. Kitais atvejais tiesiog turime juos nutempti nuo kelio mamai gorilai keliaujančiai pas vaikučius.
• Traukioti — Šis režimas labai primena stalo žaidimą „Jenga“. Ekrane matome kažkokį statinį kuriame yra teigiamų ir neigiamų taškų blokeliai. Turime paimti ir ištraukti teigiamų taškų blokelius, nenuversdami neigiamų. Man nepatiko, nes rankos dreba. Kol suėmiau pirmą teigiamą blokelį, išvarčiau pusę neigiamų. Kol kas vienintelis žaidimo režimas kuris nekelia pavojaus buto ir jame esančių žmonių saugumui jei bandoma žaisti pasivaišinus alumi.

Štai čia reikės atsargiai išrankioti geltonus kubelius taip, kad pilki nepalistų žemės.

• Galima ir daugiau visko daryti — Tik reikia daugiau laiko, kad viską išsiaiškinti. Vakar daugiausiai laiko praleidau svaidydamas šaratus, taigi gan greitai paskaudo sąnarius. Vis dėl to reik įprast naudotis pulteliu, nes pernelyg didelis įsijautimas ir inertiški judesiai gresia nemaloniais galūnių išsinarinimais. Aišku daugumai žaidėjų, žaidžiančių santūriau tas negresia. Aš santūriau nemoku. Tiesa golfą bandžiau žaisti santūriau, iškart pasidarė nuobodu.

Blokeliai
Dauguma blokelių žaidime akmeniniai. Tad jei pavyksta juos išjudinti griuvimo procesas būna įspūdingas. Tačiau yra ir kitokių:
Cheminiai — Patys savaime niekuo neypatingi žali blokai. Tačiau jei pavyksta priversti du tokius blokus susiliesti, įvyksta milžiniškas BOOM.
Sprogstantys — Didelis BOOM be jokių pastangų. Reik tik pataikyti į jį kamuoliuku ir basta.
Išnykstantys — Violetiniai tokie kaip void‘as Warcrafte. Pataikei, išnyko. Labai smagu jei jie būna atraminiai.
Ir berods viskas. Kiti blokeliai būna skirtingi tik vizualiai ir be abejo priklausomai nuo dydžio keičiasi ir svoris.

Žaidimo grafika miela. Labai įspūdingai atrodo griūnantys statiniai, kai jų dalys visu greičiu atlekia į kamerą. Aišku iki next—gen vaizdų žaidimui toli kaip iki kinijos keturiomis, bet… Animacinė grafika ant maniškio 40″ atrodo kokybiškai ir mielai (ko nepasakyčiau apie kelis kitus mėgintus Wii žaidimus). Žaidime labai mieli spalviniai sprendimai. Šiaip nuoširdžiai sakau, vienintelis trūkumas tai glotninimo nebuvimas. Kai kurie ypač didesni blokai labai grubiomis kraštinėmis erzina tol, kol nenugriauni jų velniop.

Ką veikė Spilbergas?
Tikėtina, kad jis būdamas didelis casual žaidimų (mėgėjiškų žaidimų laisvalaikiui) gerbėjas siūlė savo idėjas komandai. Gal net turėjo lemiamą žodį priimant sprendimus, testavo. Tikėtina, kad pridėjo mažąjį piršteli ir prie trumpų, žaidime esančių, siužetinių istorijų. Jos pasakoja apie tai kaip avytės „Bwaaaahhs from Woolington“ kaunasi su šuniukais ir beždžionytėmis dėl deimančiukų. Kaip mama gorila ieško pagrobtų vaikų ir t.t. Labai gražūs ir nuotaikingi filmukai, bet… Pavyzdžiui jaučiasi, kad pirmą posmelį kažkas bandė rimuoti ir tai pridėjo labai daug šarmo žaidimui apskritai. Bet šarmas nugaruoja įveikus pirmas dvi misijas. Rimas byra, malonumo nebelieka. Kažkoks darželinukų lygio deklamavimas. Tikiuosi Spilbergas paprasčiausiai to nematė, nors bet kuriuo atveju, tokios kliurkos tai skaldos kamazas į jo daržą. Žodžiu jei atvirai, tai mano kuklia nuomone Spilbergas paprasčiausiai leido pasinaudoti savo pavarde. Liūdna, nes tikėjaus daug daugiau. Tie kas 1999-aisiais žaidė Medal of Honor ant pirmojo PlayStation, ko gero dar prisimena, tą žaidimo atmosferoje tvyrančią magiją. Ji išnyko po MOH: Underground pasirodymo. Maždaug tada kai su projektu nustojo dirbti Spilbergas ir Dreamworks. Šie prisiminimai ir iškėlė lūkesčių kartelę. Lūkesčių kuriuos žaidimas pateisino, o Spilbergo pavardė ant dėžutės ne.

Whaaaah chikens! Run for your lives!