DR » Autorių godos » Artojaus Arimai »

Dragon‘s Dogma | įrašas #1 arba meilė iš pirmo žvilgsnio, paprastai būna bekompromisė

By Artojas on Liepa 10, 2012 12:04 in Artojaus Arimai, Playstation, XBOX360 / 12

 

Aš dabar kybau ant to kabliuko. Meilės iš pirmo žvilgsnio reiškinys yra simpatiškas ir pavojingas savo neapibrėžtumu. Kažkur su kažkuo prasilenki, ar akies krašteliu užmatai kokį objektą ir tik BLAM! Sėdi jau kažkas galvoj, be jokios paaiškinamos priežasties ir neduoda ramybės. Manau, kad daugumai yra taip buvę, nebūtinai asmeniniuose santykiuose, kartais taip nutinka ir renkantis auto, baldus ar žaidimą.

Kažkuria prasme tai yra gražu ir patogu. Susižavėjimo apogėjuje sprendimai priimami lengva ranka, o bendrų pažįstamų ar „žinovų“ komentarai neturi jokios prasmės. Patarimai, įspėjimai, gandų perpasakojimai ir kitas „briedas“ per vieną ausį įeina, per kitą išeina ir tai natūralu… Galvoj yra TAS/TA/TAI, todėl niekam kitam vietos nebelieka. Dar pavojingesnė situacija susidaro tada, kai TĄ/TAI gauni ir paaiškėja, kad TAS/TA/TAI be visko kito dar yra ir tavo skonio. Kompromisams vietos nebelieka, o todėl ir aš apie „Dragon‘s Dogma“ apžvalgos neparašysiu. Bent jau ne dabar. Nerasčiau savyje jėgų kritikai, nors priežasčių ją žerti daugiau nei tuzinas.
Užuot rašęs apžvalgą, tiesiog trumpai nupasakosiu apie ką žaidimas, parodysiu paveiksliukų, pristatysiu mechanikas… Žodžiu keletas trumpesnių įrašų, lengva dienoraščio forma.

Drąsus naujas pasaulis, ar tik duoklė tam, ką esam verčiami pamiršti? Dabar dar nesigilinsiu, nufotkinau tik tam, kad parodyt skarą ant pečių.

Pamilau paprastumą
Tas pirmas kontaktas su „Dragon‘s Dogma“ nutiko Gamescom‘e (2011). Jis labai priminė tą romantišką žvilgsnių susikirtimą, tik trumpą akimirką prieš pametant susižavėjimo objektą minioje. Tiesą sakant būdamas parodoje gal per daug apie tai ir negalvojau, bet po jos atmintyje vis iškildavo paprastumas ir epiškumas. Viskas ko tikiesi iš viduramžiškų, fantasy motyvų turinčių žaidimų vaidmenimis.

Problemos pradėjo lysti vėliau. Kai kažką žaisdamas vis pasijusdavau taip it kažko trūktų ir mintyse vėl iškildavo „Dragon‘s Dogma“ vaizdai. Akyse stovėjo oda ir šiurkščia drobe apsimuturiavęs šaulys. Jis pirštais tvirtai laiko templę ir ramiai šypsosi. Kiekviena jo aprangos detalė kvepia autentiškumu, žiūrėdamas į jį nepamanysi, kad tai klounas ar paradui išpustytas idiotas. Jo rūbai siaubingi, bet praktiški, kiekviena detalė turi savo vietą ir prasmę. Greta šaulio matau odos ir grandininiais šarvais pasidabinusį karį su kirviu ir skydu, magą tedėvinti tik tvirtą, bet judesių nevaržantį gobtuvą, kitą karį, pečius dengiantį kailiu, parimusį ant dvirankio kalavijo  rankenos. Nė vienas jų nesidabina blizgučiais, gigantiškais antpečiais, šviesos kalavijais ir neleidžia iš subinės žaibų. Jie tiesiog kareivėliai. Tokie, kokius turėjau vaikystėj ir kokių išsiilgstu kas kartą kai vienas ar kitas žaidimų herojus pasiekia 30 lygį.

Todėl tų kareivėlių render‘iai puošia šį įrašą. Jie gražūs. Galbūt ne tokie detalūs ir iškalbingi kaip tie matyti žaidžiant „Witcher 2“, tačiau akivaizdu, kad „Dragon‘s Dogma“ siūlo platesnį ir turtingesnį garderobą. Savo herojui aš galiu parinkti daugiau kostiumų, tačiau mainais, dauguma aplinkinių nešios identiškus, ne visada išraiškingus skarmalus ir šarvus.

Įrašo puslapiai: 1 2 3 4

 
Dragon‘s Dogma | įrašas #1 arba meilė iš pirmo žvilgsnio, paprastai būna bekompromisė  

Apie autorių

Artūras Rumiancevas, Artojas nuo 1998 metų - redaktorius, rašytojas, nusipelnęs lietuviškojo geimingo veikėjas, savo ideologiją skleidęs "VA PlayStation", "PC Klubas", "Game.exe", o dabar - "PC Gamer", "Computer Bild", "Games.lt" ir, aišku, "Dievo režime". Vienas "Dievo režimo" įkūrėjų.

Susiję įrašai

Raktažodžiai

, , , , , , , , , ,

 
 

12 Komentarai

  1. eNyu rašo:
    Liepa 10, 2012 15:40

    Aš saviškę Birutę perkvalifikavau netrindamas iš vieno vocation į kitą. Prarandi keleto lvl’ių įgūdžius, bet žaidimas labai dėl to nebaudžia.

    Atsakyti
  2. DraugasVadas rašo:
    Liepa 10, 2012 22:06

    Kaip Demon’s/Dark Souls beviltiškas fanas, Dragon’s Dogma žaidimą senai sekiau, o šis įrašas padarė šio žaidimo atpiginimo laukimą man žymiai, žymiai sudėtingesniu. Ech, matyt nebesulauksiu.

    Atsakyti
  3. Nickas rašo:
    Liepa 11, 2012 04:06

    Ir kada jūs spėjat sužaist visus tuos naujus RPG :( aš jau nebespėju, Skyrim dar nepabaigiau o jau daugiau nei pusę metų nuo išleidimo praėjo..

    Atsakyti
    • Murgenas rašo:
      Liepa 11, 2012 07:41

      Jo, Artojau, išduok paslaptį – kaip spėji tiek žaidimų sužaisti :) Gi man rodos ir šeimą turi, maniškė tai man nors Skyrim ir padovanojo, bet nėra per daug entuziastinga kai daugiau nei 2 valandom įsitraukiu…

      Atsakyti
      • Toxis rašo:
        Liepa 11, 2012 09:18

        It’s simple – we kill the bat.. wait, ne tas atsakymas:) Zinau kad klausimas ne man, bet pabandysiu atsakyt – as dazniausiai aukodavau knygas. T.y. arba skaitai iki ishnaktu, arba geimini:) Dabar beja esu labai negeroj stadijoj, kai nuo Grimrock’o nieko nezhaidzhiau (norejau sakyt kad nuo naujako kai uzhmechaiu sw:tor, bet prisiminiau, kad dar grimrokas buvo pakeliui)… Ir pradedu bijot saves, negi atejo tas laikas, kurio visa laik bijojau – kai nustosiu geimint?! Tikiuosi, kad tai tik faze, kai darbai, naujo urvo problemos (kuriame beja yra suprojektuotas ‘darbo’ kambarys, kuriame bus pc, big ass tv ir pradzhiai senas x360, bet su laiku planuoju full spectrum.. taigi dabar givenu jau ta tolima diena, kai sedesiu savo ‘man cave’ ir geiminsiu niekam nereishkiant tyliu priekaishtu, kad uzhimu vieninteli telika namie:).. Reiks bandyt dragon’s dogma, gal jis grazhins mane i tiesos kelia:)

        Atsakyti
        • Toxis rašo:
          Liepa 11, 2012 09:19

          u, meluoju, dar buvo max payne3.. taigi gal dar nera taip blogai:)

          Atsakyti
          • Artojas rašo:
            Liepa 11, 2012 09:21

            @toxis: Good One!

            Pas mane viskas papraščiau truputį:
            1. Kas liečia RPG renkuosi tik tuos kurie tikrai duos peno rašymui ir mąstymui (apie kažką story/gameplay/etc). Kaip šis.
            2) Žmonai sakau, kad einu dirbt. Nes einu dirbt.

  4. Murgenas rašo:
    Liepa 11, 2012 09:54

    Būtent, kai geimindamas atimu laiką iš knygų, jaučiuosi kaltas prieš save. Be to, kai dar disertaciją reikia rašyti, kartais visiškai sąžinė graužti pradeda :)

    Atsakyti
  5. wroot rašo:
    Liepa 11, 2012 21:56

    Artojau, rimtai sakai “dirbt”, o ne “žaist”?:) Gal tai verta atskiro straipsnio:)

    Atsakyti
  6. zmej rašo:
    Liepa 11, 2012 22:15

    Aš mielai išgirsčiau apie Artojo, kaip Geimerio – darbininko gyvenimą! :)

    Atsakyti
 
 

Išdėstyk savo nuomonę