DR » Dievo žodis »
O, tu berods daug skaitai, ką galėtum rekomenduoti iš… sci-fi
Po nemažai komentarų sulaukusios pirmos dalies, dar kart norėčiau akcentuoti, kad tai nėra _geriausių_ knygų rinkimai, taip pat tai nėra jūsų mėgstamiausių knygų pasiūlymai mano lūpomis:). Todėl jei jūs siūlote visai kitas knygas – ta ir yra mintis – komentaruose jūs pridedate savo siūlymus – ir štai mes turime bendrą listą.Taigi, without further ado – sci-fi listas:
1) Allen L. Wold – “Drakono lobis”(Eridano PFAF 109) – tai turbūt pirmoji knyga kurią pasiūliau žmonai, kai ji pasakė, kad nemėgsta jokios mokslinės fantastikos (ji fantasy mylėtoja) – ir ji ją su mielu noru perskaitė. Tai labiau nuotykių ir veiksmo knyga, mokslinės fantastikos skraistę užsimetus tik dėl naratyvo palengvinimo – tai lyg su džedajaus apdaru apsirėdęs jaunuolis comic-con‘e, kuris iš tikro nėra joks gykas, jis čia tik cosplay mergų pasižiūrėt atėjo:). Lengva, greita ir nuotaikinga fantastika, su krisleliu detektyvo ir daug smagaus veiksmo.
2) Sergei Lukjanenko – “Atspindžiu labirintas”/”Netikri veidrodžiai”(pfaf 192/207) + Viktor Burcev – Deimantiniai Nervai (219) – savo laiku man labai didelį įspūdį palikusios knygos, tai labiau cyber punk‘as (ypač Deimantiniai nervai) nei SF, bet visos trys vertos jūsų dėmesio. Taip, kaip ir skaitant kitas Lukjanenko knygas reikia numoderuot visus jo klejojimus apie motules Rusijos širdies didybę, bet nereaguojant į tą – knygos (buvo savo laiku:) uber – tiek, kad dar prieš porą metų dariau PbeM RPG (na, labiau Played on Newsgroups and skype, nei email, bet.. apie ką aš čia.. knygos, jo:). Lukjanenko atspindžiai – privalomi kiekvienam geimeriui interneto kartos žmogui, burcevo Nervai, palikę tokį įspūdį man – kai kuriems neprilipo.
3) Frank Herbert – “Kopa”(PFAF 243/244) – Jei neskaitėte žymiojo Diune‘o (taip, taip, to paties pagal kurį pastatytas žymusis Lyncho filmas su stingu ar pirmoji strategija žaista and Sega mega drive:), siūlyčiau kuo greičiau užlipdyti šią spragą savo gyvenime. Kopa, vienas iš fantastikos aukso amžiaus šedevrų, o kas geriausia, kadangi ten nėra labai daug ‚ateities technologijų, akių ir smegenų nebado tolimoje ateityje gyvenantys žmonės besinaudojantys pasenusiom technologijom (matyt tai buvo viena iš priežasčių, kodėl aš nustojau skaityt sci-fi – kai mes pralenkem aukso amžiaus fantastika technologine prasme (be abejo ne kosminiais laivais, bet, na, jus mane supratot:) – aš nebe sugebu skaityt, nes smegenys atsisako įsivaizduoti pasenusias technologijas ateityje). Kopa nuo to nekenčia – kopa priklauso tai nesenstančiajai fantastikai…
4) Chalkeris(Jack L. Chalker) – praktiškai bet kuris. Nes jo knygos, bent jau tas, kurias vertė eridanas ir kurias skaičiau mokyklos laikais, visos parašytos pagal tą patį šabloną, bet savo laiku, man jos atrodė gilios ir stiprios. Perskaitęs iš naujo prieš kokius keletą metų, tiesa, šiek tiek nusivyliau tuo gilumu, bet čia matyt dėl to kad smegenys keturis metus buvo prievartautos Kanto, Locke‘o, Francio Bacon‘o, krūvos graikų bei galutinai damuštos Russel‘o – taigi visa psiaudo-filosofija dabar šiek tiek nervina, bet čia matyt asmeninės problemos, o ne knygų. Taigi iš rekomendacijų – jei neturit noro skaityt 4/5 knygų serijos – Vidurnaktis prie sielų šulinio (Siūlyčiau ir velnišką sandėrį, bet jis ne visai sci-fi, o ir patiko jis man tik dėl vieno pasaulio:), tiesa viena dalis jo tik lietuviu kalba, angliškai chalkeris prasuko septynias (10 jei pridėt ę watcheriu dalis). Jei turit daugiau laiko – Lilita/Cerberis/Charonas/Meduza, arba Demonai vaivorykštės juostoje/bėgimas į chaoso ištakas/ devyniasdešimt trilijonų faustų. Vienaip ar kitaip, Jack L. Chalker nusipelno būti šiame mano sąraše, nes man savo laiku jis paliko labai didelį įspūdį.
5) Niekaip nesugebėjau apsispręsti dėl vieno kurio nors autoriaus, taigi nusprendžiau pasiūlyt bent po vieną knygą iš kelių grandų. A) Ray Bradbury “Amžinos atostogos” (pfaf 78) – tai apsakymų rinkinys, kuris savo laiku mane nužudė – novelė apie rugius pjaunantį senuką ar vėlinių medį iki šiol užstrigusi širdyje – stipriai rekomenduojama. B) Arthur C. Clarke – “Miestas ir žvaigždės”(pfaf 221) – knyga sunkoka, tokia hard-corinė fantastika, bet kiekvienam geimeriui reiktų žinot, kas pirmas pasiūlė kompiuterinių žaidimų ir virtualios realybes koncepcijas dar gūdžiais 1956 metais. D) Philip K Dick – priklausomai nuo noro sujaukt smegenis – jei jo daug – Ubikas (pfaf 14), jei noras pasivyt populiariąją kultūra – “Ar Androidai sapnuoja elektronines avis?”(pfaf 223) – pagal ją pastatytas “Bėgantis ašmenimis”. Asmeninė rekomendacija – Ubikas, vienareikšmiškai. Jei tai nebūtų ‚niekinga fantastika‘ – ją rekomenduotų mokyklose, kaip psichodelikos pavyzdį (kafkos metamorfozės yra ‚Saulėlydis‘ palyginus su ubiku). E) Žinau, kad reiktų siūlyt Asimovą ir žinau, kad reiktų siūlyt Fondą, bet aš jį praleidau paauglystėj, o dabar bijau skaityt, kad neatitiks lūkesčių, todėl pasiūlysiu Lary Niven – “Žiedinis Pasaulis” – vien todėl, kad žinot, kad pirmas pritaikė Daisono idėją mokslinėj fantastikoj, ir ką per velnią mes ten matom Halo – knyga labai gera, perskaičiau dar kartą visai neseniai – ir vėl patiko.
Na, ką gi, tai toks trumpas sąrašiukas, kas įdomiausia, kad mąstydamas apie tokio sąrašo sudarymą, aš labiausiai baiminausi, kad „kaip aš sutalpinsiu 5kias knygas į fantasy sąrašą.. ir kaip aš rasiu 5 sci-fi“.. blogiausia tas, kad aš jau dabar pradedu galvot, kad neteisingas sąrašas, kad reikią įdėt tą/aną, todėl reikia kuo greičiau baigt, kad nepradėčiau moderuot, bet labai paprašysiu sudėti savo pasiūlymus, nes man kratant smegeninę apie perskaitytas sci-fi knygas atsitiko du dalykai: pirmas – supratimas, kiek aš visgi esu perskaitęs mokslinės fantastikos ir antras – vėl grįžo baisinis noras skaityt sci-fi. Velniop fantasy kuriam laikui! (po inkeeper‘s song) - sci-fi – I‘m coming home!
Trečia dalis – <…> iš.. Fantastikos – jau neužilgo.






19 Komentarai
Mano rekomendacijos kalbant apie sci-fi:
Žmogui nežinančiam — Vonegutas.
Žmogui įnikusiam į temą per kitą medią (pvz.: konspiracinė dokumentika :)) — Azimovo Fondai.
Žmogui ieškančiam relakso – Plieninė žiurkė (arba dar geriau Širšė) jei jaunas, Chalkeris vyresniems.
Ech, jei ne tas technologinis akių badymas, tai klasika būtų senuko Artūro Klarko “2001 metų kosminė odisėja”… Taip taip, jau net ir pavadinimas paseno, bet… :) jei skaitantysis pernelyg nesikabins prie kai kurių techninių anachronizmų, tai super stiprus kūrinys. Skaičiau dar Zenito išleistą su keliais smagiais apsakymais toje pačioje knygoje…
Aha, pritariu Artojui – Žiurkę visiškam relaksui visai smagu paskaityt. Aš kažkada prieš kokius metus vėl pakramčiau porą vakarų.:)
Dėl Asimovo, tai dar galėčiau pasiūlyti “Amžinybės pabaiga” – visai patiko. O jo apsakymą, “Kai užslinks naktis” aš nuolat rekomenduoju žmonėms, kurie “nemėgsta fantastikos”. Tiesiog tam, kad praplėstų savo suvokimą apie tai, kas yra “fantastika”. Bet ironiškai man šitas apsakymas daugiau įspūdžio padarė lietuviškai nei angliškai. O galbūt skirtumą lėmė tas bene dešimtmetis tarp skaitymų.
Dėl J.L. Chalker “Vidurnakčio prie sielų šulinio” galiu tik pritariamai linksėti galva… Ta knyga, kurią aš drąsiai mokykloj rašiau į perskaitytų sąrašą (nors labai jau šnairuodavo į šias knygas mokytojos). Savo laiku paliko labai gilų įspūdį.
Lukjanenko visas pagal vieną kurpalį, bet visai smagus. Man patinka jo romanų koncepcijos – pavyzdžiui tos trumpos istorijos, kurias turi papasakoti raktininkams “Spektre”.
Nesiplėtojant – būtų smagu Toxi, kada su tavim išlenkt kokį bokalą. Jau nuo senų O.H.B. laikų ta mintis, o ir apie knygas visada sutardavom.:)
Alui ash visada pasiruoshes (kai bunu shitose geografinese platumose:)
Na, aš Rygoj. Tad jei šitose platumose atsidursi – duok žinot. Pafeisbukinsiu tamstą.
heh, paskutiniu metu i shitas platumas nebeuzhlipu:) dazhniausiai bunu per pora dienovidiniu i vakarus ir shiek tiek i pietus
Tai supratau – darbe neina sukonfigūruot OE, tad per njusgrūps.eltė skaitau tik – rašyt neina. Bet realijas grūpsų seku. Anyway – neteršiam DR daržo.:)
Taip suprantu, kad tai visgi turi būti sąrašas fantastikos pradinukams, o ne šiaip mėgstamų kūrinių sąrašas. Nes pati mėgstamiausia gali būti ir sunkiai įkandama. Prie tokios sunkesnės ir man patinkančios priskaitau Alfredą van Vogtą su jo Išerio imperijos knygomis, Kosmoso skaliko kelionėmis (neseniai vėl perskaičiau, super) ir Atomo imperija. Kažkada neblogą įspūdį paliko Gari Garrisono serija apie planetą kovojančią su žmonėmis. Tokia atrodo platesnei auditorijai serija (visų pavadinimų jau nepamenu). Viena mėgstamiausių serijų, Timoti Zano Kobra. O dabar skaitau ukrainiečių OLDI fentezi ir labai patinka, nors man tai naujas žanras. Bet jų stilius (nes čia du vyrukai) yra labaai patrauklus, toks savotiškas mišinys magijos, realybės, mistikos, turtinga kalba ir geras humoras. Bet čia jaučiu tik rusų kalba skaityt, o ir nebus gal išversto.
Tiems kuriuos truputi traukia prie detektyvų ir intrigų, tai rekomenduoju Lois McMaster Bujold “Vorkosiganų Sagą”. Lietuviškai išleistas yra keletas knygų ir prasideda berods nuo “Kario mokinys”.
Dar viena šauni kosminė fantastika: David Brin “Išaukštinimo karas”.
Sci fi sarasa pradinukui nesunkiai galima sudaryti vien is knygu kurias skaito ir be galo megsta netgi tie kurie mini, kad fantastikos nevirskina ir sako kokia cia fantastika. :)
Tarkim artojo minetas
1. Vonnegutas su savo galapagais ir kates lopsiu
2. Orwellas su gyvuliu ukiu ir 1984.
3. J. Zamiatin su Mes
4. A. Huxley su Puikus naujas pasaulis
5. Capakes su Karas su salamandramis.
Na o po su knygu tuomet siulyciau jau
1. Butinu butiniausiai perskaityti Cormac Mccarthy Kelias. Blemba.. viena geriausiu knygu ever, ypac kas megsta post apocalyptic tema
2.Oscar Scott Card Enderio zaidimas
3. Strugackiu Piknikas salikeleje. Tik pats nesenai suskaiciau ir taip asaras braukiau, kad tokia trumpa, o taip norejosi dar ir dar ir DAR. Pabaiga isvis, uch
Strugackių “Piknikas šalikelėje” iš vis, galima sakyt, šedevras. Beje, būtent iš šio kūrinio gimė Tarkovskio “Stalkeris” (IMHO itin sunkiai virkinamas filosfinis filmas, bei kompiuteriniai žaidimai. Tų pačių autorių “Sunku būti dievu” irgi neblogas. Man dar yra patikus H. Harisono “Vikingas Kolumbas” Labai smagiai parašyta knyga laiko kelionių tematika.
Na o as dar prid4ciau Stanislavo lemo “Soliaris”. O siaip tai patiko ir George Herbert Wells “Pasauliu karai”. Bet labai dekoju uz tokius straipsnius – juk vis dar nemazai yra megstanciu skaityti :)))
Beje, gal dar sulauksime ir postakaliptinio zanro knygu. Nes po Metro 2033 ir 2034 jauiu kazkokia tustuma :) beje, sitos knygos fanams, kurie moka rusiskai, galiu pasakyti, kad prie traukiniu stoties vilniuje yra rusu knygynas ir ten yra ikveptu Metro 2033 knygos fanu parasytos knygos, ir tarp kitko yra labai neblogu ;)
Bradbury ir Clarke reikia skaityt vien dėl jų milžiniškos įtakos dabartinei popkultūrai, kartais nuorodas į jų kūrybą gali pastebėt ir gan netikėtose vietose. Asimovas man įdomus tuo, kaip žvelgia į žmonių santykių ar žmogiškumo problemą apskritai, jei įrašo autorius ieško to paties, manau, nusivilt neteks ir skaitant dabar :). Peržvelgus įrašą kažkaip trūksta autorių iš rytų bloko, be Lem’o ir Strugatskių tikrai buvo ir daugiau neblogų autorių, gal peržvelgus namų biblioteką pavyks kažką dar prisimint.
“Soliario” skaityt nerekomenduočiau. Tarkovskio interpretacija man patiko žymiai labiau, nei jo įkvėpimo šaltinis. Man tai turbūt geriausias sci-fi filmas, ever. Deja, Strugatskių lietuviškai išleista mažai, mano žiniomis tik rinkinys “Neskirti pasimatymai”. Piknikas šalikelėje, be abejo, dieviškas. Dar rekomenduočiau Obitaemyj Ostrov, Gadkie Lebedi, Grad Obrechennyj.
Strugackių Eridanas yra išleidęs visą trilogiją: “Gyvenama sala”, “Vabalas skruzdėlyne” ir “Bangos slopina vėją”. Mano minėtas “Sunku būti dievu” kažkada seniai buvo išleistas (teko seniai skaityti nutrintais viršeliais bibliotekoje). Yra dar Strugackių “komunistinių” :) “kažkaip… “Rytojus, XXI amžius” (berods), “Ateiviai Saturno žiede”. Jose įdomu tai, kad apie šias knygas sakoma, kad cenzoriai vėliau pradėjo murmėt, kad jos “komunistinės, bet antitarybinės” :) Kodėl, nežinau :)
Toxis, aš irgi vaikystėj-paauglystėj Fondą praleidau, ir štai perskaičiau tik prieš savaitę. Manau, kad neverta bijoti.
Aga, perskaiciau pirma pries pora menesiu originalo kalba – shiaip jau labai patiko, dabar uzsikabinau ant gentelmen bastards serijos – uber
Dėl Fondo, dar buvo toks įdomus atsitiktinumas. Parsivežiau aš tą knygą iš tėvų namų (seniai turėjau, bet neskaičiau ko tai), perskaičiau, ir man jinai labiausiai įsiminė dėl, sakyčiau pakankamai vykusių (tačiau ne tiesiogiai brukamų) paralelių su Romos imperija ir jos griūtimi, bei europinės civilizacijos atstatymu. Po poros dienų Akademinėje knygoje akis užkliuvo ir negalėjau nusipirkti už tokio kolosalaus veikalo, Edward Gibbon, “The decline and fall of the Roman empire”. Nusipirkau, po to dar pagūglinau, ir štai tau: “According to Asimov, the premise was based on ideas set forth in Edward Gibbon’s History of the Decline and Fall of the Roman Empire” :)