„Star Wars: The Old Republic“ | Apie dalykus kuriuos dievinu
Ryte greta centrinės DR buveinės radom keistą metalinį kubą. Pirminės apžiūros metu nustatėm, kad tai nežemiškos kilmės objektas, o mūsų kompiuteriai jį identifikavo kaip „Holocron of Presence“. Kažkam matyt buvo labai svarbu pranešti, kad tas kažkas tebėra gyvas. Kažkur galaktikoje toli, toli… Jūsų dėmesiui pateikiam informaciją kurią pavyko išpešti…
Aš gyvas ir man viskas labai gerai. Šiuo metu sėdžiu pievoje ir vieninteliam ištikimam 2V-R8 diktuoju pirmus įspūdžius. Artimiausiu metu grįžti neplanuoju, o ir šis tekstas gimė tik todėl, kad SWTOR tarnybinės stotys, techninei priežiūrai kažkodėl išjungiamos 2:00 Lietuvos laiku. Kažkaip turiu užpildyti tą tuštumą, tad pildau rašydamas. Apie dalykus kurie atrodo stiprūs ir midgame prieangį.
Labai gerai vertinu SWTOR už tai:
KAIP JIS ATRODO
Tiesiog dėl to, kad ilgą laiką (kaip ir dauguma) maniau, kad jis bus tiesiog „World of Warfcarft“ kosmose. Kažkokių panašumų pateikime ir formoje žinoma yra, bet iš esmės Žvaigdžių Karai tai visai kita dainelė. Paradoksalu, bet tai iš ko visi šaipėmės, realiai yra centrinis SWTOR elementas. DIALOGAI. Šiame žaidime nėra elemento, kurio neįtakotų dialogai. „Bioware“ ištisus du metus nerodė to, kas mums rūpėjo. Nepasakojo apie endgame, nerodė įspūdingų reidų, neaiškino kaip veiks ekonomika, prekyba, aukcionai, pvp. Visą tą informaciją nuo kurios pradeda kūrėjas norėdamas įrodyti, kad jo MMO teorija teisinga, „Bioware“ nuleido į kanalizaciją. Todėl ir buvo smagu stebėti kaip jie svaigo dėl to „pilno įgarsinimo“. Aš tikrai neabejojau pozityviu to įgarsinimo efektu žaidimui, bet nebuvo nė akimirkos, kad patikėčiau jo galiomis keisti viską iš esmės. Net ir grafiką. Iš esmės SWTOR yra modernesnis, ryškesnis, griežtesnis ir detalesnis WOW. Tai natūralu turint galvoje kelių metų pranašumą. Tačiau toks buvo ne tik „Warhammer“, bet ir kalnai kitų „generic“ grindfest‘ų. Kuo nuo jų skiriasi SWTOR?
Atsakymas paprastas — charakteriu. Šio žaidimo grafika turi charakterį.

Mano angaras, mano laivas ir ne mano tinginiaujantys darbininkai. Idle personažai kurie tiesiog kažką daro yra vienas tų retų perliukų kurių eidamas nė nepastebi, tačiau jie yra viena reikšmingiausių atmosferos detalių.
Greta gyvybės, natūralios charizmos ir stipraus atmosferinio ambiento, kurie daugeliui žmonių tą patį WOW pavertė dailesniu žaidimu nei techniškai galbūt pranašesnis „Everquest“, „Lineage“ ar „AION“ — SWTOR dar turi ir charakterį. Jis perteikiamas dvejopai. Visų pirma vaizdu. SWTOR didingas epizodiškai. Žaidimo pasaulio negali vadinti dideliu dėl įkrovimo langų. Jų dėka beje sugriaunama ir pasaulio vientisumo iliuzija, nes nesi tikras ar pavyks nueiti į aiškiai matomą vietovę. Kartais tai pavyksta, kartais ne, kartais pakeliui būna vienas kitas įkrovimo langas, bet vertinant bendrai žaidimo pasaulis stokoja vientisumo. Nors erdvės daug, apibūdinimas „didelis“ neatrodo labai tikslus. Šį trukumą kompensuoja didinga architektūra. Dangun besistiepiantys liauni bokštai, antenos, orbitinės gynybos pabūklai. Dauguma šių objektų nėra statiniai. Solidaus penkiaaukščio namo dydžio snūduriuojantis pabūklas jau pats savaime atrodo įspūdingai, greta jo nuobodulį vaikantis aptarnaujantis personalas tą įspūdį tik pagilina, bet staiga patranka „nubunda“ apsisuka apie savo ašį ir paleidžia salvę į orbitą. Tai atima amą, tai sukuria gyvybės anapus įspūdį, kurį pastebėjau veik visur kur kol kas teko lankytis. Planetos dengiamos apsauginiais šydais nuolat atakuojamos iš išorės, ramesnėse vietose danguje nuolat zuja transporto laivai, Dromuund Kaas skliautas aršiai plėšomas žaibų, o iš Korkusanto matomas imperijos laivynas tiesą sakant net nepalieka vietos pačiam dangui. Galiausiai pats dailininkų braižas gan tiksliai atspindi griežtas „Žvaigdžių Karų“ formas ir nors nieko, ką matau žaidime nesu matęs anksčiau, viskas atrodo keistai sava ir pažįstama.

Kol kas daugiausiai kritikos sulaukiantis žaidimo elementas. O aš jį dievinu. Tobulas vergas, o kiekvienas jo žodis kaip muzika, kurios klausyčiau ir klausyčiau...
Galiausiai dialogai, kurie pradeda ir pabaigia kiekvieną užduotį. Dialogai kurių metu pakeičiamas kameros rakursas, parodomas pašnekovo veidas ir chrakateris. Pokalbiui pasibaigus, beveidis generic NPC tampa kažkuo. Atpažįstama figūra, kai kurios jų net sukelia sim(anti)patijų. Kitą syk eidamas pro jį gali pamoti ranka, nes pažįsti. Nors patys modeliai technologine prasme ne ypač pranoksta tai ką esam pratę matyti, gyvi pokalbiai su jais duoda savo.
KAD GRĄŽINO Į MMO TAI, KĄ MMO IŠ MŪSŲ ATĖMĖ
Nepykit dėl analogijų su WOW, tiesiog jis man buvo pirmas rimtas MMO. Taip pat tai pirmas ir kol kas vienintelis tokių apimčių mokamas MMO ir vienas tų retų MMO kuriame dominuoja visapusiškas kokybės balansas. T.y. tai žaidimas kuris turi stipresnių ir silpnesnių pusių, tačiau nė viena jo funkcijų nėra niekam tikus ar tiesiog neveikianti. Žaisdamas WOW aš nuo pirmų dienų prieraišumą jam pajutau ne dėl to, dėl ko MMO žaidžiami šiandien. Man nebuvo įdomūs dideli bosai, epinis loot, buvimas gildijoje ar draugų paieškos. Aš mėgavausi žaidimu vienatvėje, nes labiausiai iš jo troškau ilgo, galbūt net nesibaigiančio nuotykio. Pažinimo džiaugsmo, atradimų ir pripažinimo dėl to kas man patinka. Ir kurį laiką tai gavau, nes viskas buvo nauja, nematyta, nepažinta ir neatrasta. Senasis „World of Warcraft“ (vanila) turėjo slaptų vietų, slaptų užduočių, slaptų praėjimų apie kuriuos žinojo tik saujelė žaidėjų. Žinoma po metų tie dalykai tapo „common knowledge“, o laikui bėgant naujų niekas nekūrė. Pasirodžius naujam išplėtimui ir atsiradus galimybei skristi, slaptos zonos ryžtingiausiems keliautojams galėjo prisikelti naujai gyvybei, bet užuot tai padariusios išnyko apskritai, o po kataklizmo nebeliko ir seniau buvusių grandinių. Tiesą sakant nebeliko ir kelionių kaip tokių. Liko tik progresas. „World of Warcraft“ ir visas MMO žanras ėjo link to ir mes tikrai sveikinom naujas „Quest Hub‘ų“ mechanikas, kurios išstūmė tyrinėjimo būtinybę. Tai sunaikino erzelį ir dauguma sutikom, kad tai teisingas sprendimas. Nes dauguma mūsų jau kėlėm 5 ar 6 personažą ir vanila principo užduotys apjungiančios 25 NPC išmėtytus per 7 zonas, abiejuose kontinentuose — vargino. Norėjom, kad būtų paprasčiau. Gavom. Ir priėmėm tai kaip dovaną, galiausiai tai tapo nauju standartu. Didžioji dalis MMO pasuko būtent tokiu keliu ir defragmentavo savo pasaulius į Hub‘us ir mažą vietovę aplink juos. Pasidarei užduotis? Ate. Išvykstama su visam, be planų ar poreikio sugrįžti. Po savaitės tos vietos nė nepameni, jau nekalbant apie orientaciją erdvėje. Ji nebereikalinga, o pasaulio žinojimas nustojo būti privalumu.







37 Komentarai
Kalbant apie moralines dilemas, man visad buvo įdomu, kodėl žmonės labaiu mėgsta evil personažus :) (na, nebent įvertint faktorių, kad tiesiog nori išsiliet). + labai visad užkliūdavo, kodėl RPG’uose beveik visad evil pasirinkimas duoda didesnį apdovanojimą (bent jau solo RPG) :) Man vienas žmogus, rašantis apie tai magistrinį, netgi aiškino to priežastis, bet nelabai įtikino… :)
Aš nemanau, kad žmonės labiau mėgsta evil personažus. Tiesą sakant net WOW laikais, ilgą laiką mane supo Aljanso šalininkai, kurie neįsivaizdavo savęs žaidžiant už ordą. Nors aišku Warcraft’e absoliučiai net nėra aiškių gėrio ir blogio sąvokų, o pats Aljansas savaime buvo morališkai kur kas labiau papuvęs nei orda. Dabar jie ten tai keičia ir naujoji Orda, net nepaisant galimybės fanatiškai pasiausti už Sylvanas, manęs kažkaip nebetraukia.
Kalbant apie žvaigdžių karus, pasirinkimas paprastas. Jėgos naudojimas. Dzedajai ją įvaldo per meditaciją ir visišką emocijų atsiribojimą, todėl nors jie yra šviesos riteriai jie yra ir emociniai eunuchai. Ir bent jau man tai buvo esminė vieta renkantis. Žaidimas vaidmenimis tokiu atveju tampa ypač nuobodus vien todėl, kad džedajų pasirinkimas beveik visada yra kažkuria prasme teisingas, bet labai retai kada priimtinas. Galiausiai jie stovi ypač aukštų idealų pusę, tačiau tuo pat metu gina respublika, kuri yra silpna, neapibrėžta ir iškrypus. Imperijos pusėj bent jau viskas aišku. Kiekvienas Sitas tampa Situ su apibrėžta intencija. Arba jis lūžęs ir siekia tarnauti savo valdovui, arba perpranta žaidimo taisykles ir siekia tapti valdovu pats. Tai toli gražu nereiškia, kad norint išlikti vaidmenyje jis automatiškai turi elgtis kaip šiknius, tačiau dažnu atveju žaisti smagiau dėl aiškumo kuris yra kai abejoji. Budamas situ tu gali elgtis bendrąja prasme teisingai, kas tau duos šviesos taškų, arba moraliai teisingai, kas padės išlikti neutraliam arba duos tamsos taškų. Esmė tame, kad moralinį teisingumą kiekvienas suvokia savaip, ta prasme kartais ir blogas poelgis remiantis asmeninėmis nuotatomis yra moraliai teisingai. Šioje vietoje in character žaidžiantys džedajai tokios laisvės neturi.
Dėl apdovanojimų viskas paprasta. Vieno žaidėjo žaidimuose tai iliuzija. Blogio apdovanojimas visada atrodo didesnis, tačiau grynai dėl poreikio subalansuoti žaidimą jis ne visada teisingai pateikiamas. Realiai mechanika veikia taip, kad blogio apdovanojimas visada gaunamas lengviau, todėl atrodo didesnis. Esmė tame, kad kūrėjai retai kada laikosi visų šios sekos kriterijų iki galo. Ta prasme dažniausiai net aprašymuose būna pastebima, kad su tavim gali nustoti bendrauti žmonės, kad tu gali nesulaukti pagalbos, kad priešai bus sunkesni ir t.t. Bet realiai labai retas kuris kūrėjas realiai siekia nubausti žaidėją. Ir net jei pakelia sudėtingumo lygį, ne kiekvienas tai pastebi. Tuo tarpu gėris turi gauti analogiškus apdovanojimus ilgame bėgime, bet kūrėjai labai dažnai tai pamiršta. Todėl finale ir susidaro toks įspūdis.
Bet šiaip atsakymas į tavo klausimą gali būti ir trumpesnis. Man atrodo, kad blogio pusę dažniausiai renkasi žmonės kurie žino ko nori iš savo rolės. Blogio pusė beveik visada ir be išimties suteikia neribotą pasirinkimo laisvę, kai tuo tarpu gėrio pusė visada pateikiama fanatiškai ir suvaržytai. Aš įtariu, kad dėl to labiausiai kalta „pilka“ žmogaus natūra.
Daugumoje MP žaidimų abi pusės turi panašų kiekį žaidėjų.. Blogą pusę renkasi žmonės, nes turi laisvę daryti ką tik nori. Didžiausias privalumas ir minusas ta pati laisvė, nes pačiam smagu, bet kartu jei komanda vien iš tokių botų, kurie lošia kiekvienas už save, tai belieka keisti puses. Geroje pusėje reiks laikytis kažkokios tvarkos, bet iš to tvarkingesnis komandinis žaidimas. :)
Kuriam serve zhaidzhiam, ash del nesugebejimo nusesti musu geografineje platumoje ilgiau nei porai dienu iki shiol nepradejau, bet planuoju rimtai sest prie jo kita savaite…
Luka Sene
Kalbant apie gerio ar blogio pasirinkima, as visad renkuosi gerio, nes man atrodo, kad tai tikrasis kelias, o blogecio – tik antrarusie alternatyva. Matyt tai priklauso nuo zmogaus charakterio bei jo isitikinimu(?).
prasau pasakykit kur kaune galima nusipikt? jei isvis galima?
Topo centras ir baitukas tikrai turi.
Elektrmarkt’e, Akropoly irgi yra
Tą akimirką kai atskiri tai kas gerai, nuo to kas blogai — taip. Tačiau pačios šios sąvokos yra primestos kūrėjo. Aš asmeniškai nedarau prielaidos, kad konkrečiai pavadinimas tai apibrėžia. Net ir visatoje su tokiais kraštutinumais kaip SWTOR.
Aš šiuo metu pasirinkęs eksperimentą t.y. kaip reaguos žaidimo pasaulis į “blogiečio” atliekamus gerus darbus.
Tavo atveju tai „negroja“. Turiu galvoj apskritai tų pasirinkimų reikšmė yra daugiau ar mažiau buvimo in character reikalas. Žiūrint iš šios pusės geri/blogi poelgiai reikšmingi tik Sitams ir Džedajams. T.y. ne Force useriai (bounty hunteriai, smugleriai, commandosai etc.) nėra saistomi jokių kodeksų ir gali elgtis pragmatiškai.
Kad jūs žinotumėt kaip aš jums pavydžiu, mano senukas jau nebetraukia tokių gėrių, o apie naują pc kolkas tik pasvajot…
Reikalavimai pakankamai žemi.
OS – Windows XP, Vista/7
CPU – AMD Athlon 64 X2 Dual-Core 4000+ or better Intel Core 2 Duo Processor 2.0GHz or better
RAM – Windows XP: 1.5GB Windows Vista and Windows 7: 2GB PCs using a built-in graphical chipset, 2GB RAM recommended.
Video – ATI X1800 or better* nVidia 7800 or better* Intel 4100 Integrated Graphics or better*
DVD-ROM – 8x or better *Minimum of 256MB of on-board RAM and Shader 3.0 or better support.
Beje be Topo centro dar turi ir Euronics parduotuvės SWTOR :)
Core 2 Duo, 2 GB ram, GF8600GT, sukasi labai sunkiai ant low nustatymu. Praktiškai išėjus iš starter zonų hardware lag’as jau piktina.
Pritariu Patarėjui, sunkiai sukasi, PVP išvis stiprus lag’as
4 gb ram, GTX 550 Ti
Ne visai pritariu. Pradėjau žaisti su i7, GTX250 ar 260 ir 6GB RAM, tai medium nustatymais buvo normaliai, tiesa pasitaikydavo lag spike’u, bet abejoju ar jų kilmė buvo hardware. Kai pakeičiau į 550 žaidimas normalus pasidarė. Liko tik lag spike’ai kartą per kelias valandas, kuriuos gydžiau alt+tab. Su GTX560 jokių visiškai problemų visi setingai high.
Nepritariu ir tam ką jie pateikia kaip minimum reikalavimus, tikrai to negana, nebent jie ruošiasi eigoj optimizuoti.
Artojau? o kaip pvp?
Ir koks pas tamsta procesorius?
Ir galvoju reik nepatingėti ir Windowsus 64 bitų įsidiegt, o tai puse GB ramo ilsisi :)
Vat kas keista, kad PvP mažiausiai skirtumo pajutau. Panašiai veikia su visom 3. Procas i7, bet tas ir keista, kad šiaip kituose žaidimuose jis solidžiai kompensuodavo VGA, o čia nė velnio.
Šiaip manau bėdos visos vis tik yra optimizacijoje skirtingai geležiai ir galbūt kažkiek end userio pusėj. Vakar bandžiau ant NB su i7–2630QM,8GB ir Radeon HD 6770M. Su juo Crysis pražaidžiau. O SW viskas off/low ir vos 20fps :(
Kol kas tai labai džiugina ir mūsų serve tai žmonės labai dažnai per čatą tą pamini. Ypač per early access ir ypač pirminėse zonose, buvo daug džiaugsmo šūksnių per 1 kanalą. Užsukom labai smagią gildiją, turim nuolatinį raid party ir chebrą su kuria nuolatos pvp’inam. Žmonės pagrinde UK ir Skandinavija. Dabar esu 28 lvl, Jedi Sentinel.
Sutinku su Artoju, kad džedajų dialogų pasirinkimai kartais kiek erzina. Nors aš iš esmės visada žaidžiu už “gėrio” pusę, bet kartais tie sprendimai nelabai logiški. Vienoj misijoj, pvz., reikia pasirinkti ar krūvą imperijos raketų nukreipti į neapgyventą mėnulį ar į imperijos laivyną. Kadangi mes kariaujam, tai nematau problemos, panaudoti priešo ginklus prieš jį patį. Ir tai jau ne pilka zona, o atseit raudona. Na, bet ir čia – mes turim džedajų, kurie pasirinko dark kelią – jie tampa tokiais chaotic characters. Bus įdomu, jei Bioware pasiūlys kažkokių įdomybių pasirinkusiems šitą kryptį.
Dėl minimalių reikalavimų, tai išties tikiuosi, kad kiek optimizuos žaidimą. Nes aš dabar susiradau sau tinkamus nustatymus (išjungus shadows iš karto geriau su visomis sistemomis), bet iš esmės galėtų būti kiek geriau. Mano kompas i5, 6GB, 2GB Nvidia 525M.
Artojau, neužskaitysi diskusijos apie “gera prieš bloga” offtopu? :)
Tai va, IMHO RPG’uose didžiausia bėda yra būtent gėrio pateikimas kaip fanatizmo atmainos, nes tai yra net “beyound the biggest evil”. T.y. kiekviena idėja kažkurioj vietoj klysta, kartais yra apskritai klaidinga ir jos aklas taikymas yra blogiau nei evil. To, ką tu parašei apie situs žaidime, net neišeina laikyt blogiu (aišku, jei tu rašai +/- objektyviai :D). (o apskritai, kalbant vieno labai seniai žaisto TCG terminais, labiausiai linkusiomis į evil spalvomis aš laikau baltą ir mėlyna, visos kitos tėra individualios laisvės išraiškos, kurias reikia tik šiek tiek tramdyt :)
O mano pirmasis postas buvo inspiruotas vienos patirties RPG’e (konkrečiai witcheryje), kur aš už iš esmės kvailą (nepriklausomai nuo evil/good požiūrio) veiksmą, kuris dar be to būt atnešęs mirtį niekuo dėtam žmogui, tiesiog būčiau gavęs kažkokį neblogą amuletą… tiesiog… be jokių pasekmių tolimesniam žaidime. Iš esmės ten tebuvo tik pasirinkimas “žudyk aklai – būsi apdovanotas”. Kas yra kvaila tiek blogio, tiek gėrio (klasikine prasme) požiūriu. Vat tokie dalykai man nepatinka.
O jei ir offtopas tai ką? Banhamerio aš neturiu :).
Sitai žaidime gali būti labai blogi, net sakyčiau nepamatuojamai ir neproporcingai blogi, bet esmė tame, kad tokia jų kultūra. Žaidėjas pasirinkęs tokią rolę neprivalo aklai skersti niekuo dėtus žmones dėl kreditų, bet gali. Ir dažnu atveju tam ras pateisinimą jei ne per dominuojanti jėgos kultą, tai per įstatymų spragas. Tavo minėtas pavizdys yra sakykim taip akivaizdžiai blogo pasirinkimo iliustracija. Jei pats faktas tikrai toks nereikšmingas kaip pasakoji, vadinasi kažko kažkur nedadarė ar neprijungė. Arba tiesiog paliko tikrai blogą poelgį už kurį nebaudžia, tiesiog tam, kad ir tokių būtų. Nes ir gyvenime pasitaiko, kad padarai kažką negero ir nieko :). Bet kuriuo atveju net ir imant tavo pavyzdį tai visų pirma testas. Turiu galvoje, na taip, tai tik žaidimas, bet vis tiek yra galybė žaidėjų kurie to amuleto atsisako iš principo. Pats tas atsisakymo faktas sukelia emociją. Kažkas atsisako nes nežino, kad veiksmas neturės pasekmių, kažkas ne moralė neleidžia, kažkas dar dėl kažko. Ta akimirka kai turi pasirinkti dialogą vis tiek kažką išjudina smegenyse, net jei esi užkalęs ant moralinių dalykų ir žaidi dėl rezultato (gali suabejot ar taip lygioj vietoj atiduodamas daiktas nėra spastai).
Kaip ten bebūtų, kol kas SWTOR tamsiąją pusę laikau labai net žaidžiama tiek gero, tiek blogo gameplay šalininkams. Pasirinkimų beveik visada pakanka, žaidimas nestumia būti blogu, o tik sukuria tokį foną. Roleplayinti Revenant’ą, tamsūjį sitų lordą, siekiantį pažinti ir įvaldyti švieos jėgą, turėtų būti nemažiau įdomu. Tiesa man jau per vėlu :).
Ir beje. Jei tamsusis Lordas ima elgtis gerai, tai negriauna žaidimo eigos, nes Sitų kultūroje polinkis į meditaciją ar gerus poelgius yra laikomas silpnumo ženklu. Vienok, bet kuris abejojantis tavo poelgiais, tavo silpnumą gali įrodyti tik mesdamas iššūkį. Kitaip tariant, kol tamsusis Sitų Lordas bus Motina Teresė, kurios niekas nesugeba užlenkti, jo poelgiai bus teisingi ir neginčyjami. Žaidžiant už džedajus procesas vadinamas slydimu į tamsiąją pusę. Po juo slypi keli dalykai, tame tarpe ir teisinės, biurokratinės problemos, svarstymai, metimai iš ordino ir t.t. Tai sistema prieš kurią negali eiti. Gal todėl Sitai nesako may the Force be with you. Jie naudoja may the force free you ;)
Va būtent, kad mano kažkoks vidinis variklis net neleistų pasirinkti amuleto nužudant tą virtualų veikėją. Ir man dėl to patinka, nes žaidžia visiškai vidine emocija.
Ten esmė, ne ta, kad tu nužudytum… ten idijotiško sprendimo pasekmė. Paaiškinsiu kaip realizuota: tavo anksčiau išgelbėtas čaras pasisiūlo padėti pabėgt iš kalėjimo užkalbindamas sargus ir nukreipdamas jų dėmesį. Tavo opcija: sulauki tinkamo momento ir nešdinies pasieniais lauk iš miesto. Viskas. Antra opcija: tik tam čarui pradėjus pokalbį pasirodai visu gražumu, sukeli peštynes su sargais, anas čaras, būdamas garbingas, stoja tavo pusėn ir yra užmušamas. Po viskam tu apšvarini jį ir pasiimi jo amuletą ir pabėgi iš miesto.
Kaip jau minėjau, čia ne good vs evil, o sveikas protas prieš idijotizmą, kuris kažkodėl dar ir apdovanojamas…
vadinasi neapsirikau nepirkdamas jojo
Ooooooj Artojau :(
Prieš ~6 metus susukai man mažam galvą savo pasakojimais iš pasaulio, kuriame gera. Tada padariau viena didžiausių pasirinkimų iki tol gyvenime ir nusipirkau WoW’ą, nes buvau taip nerealiai užsihaipinęs nuo tavo tų pasakojimų… Žaidžiau WoW’ą gal 6 metus.
Dabar, pirmą kartą po ilgos pertraukos, vėl pajutau tą patį. Nagai niežti, kaip norisi nusipirkti, jei tai, ką rašai iš tiesų yra taip.
Bus geri naujieji.
Na, skaitydamas tiek šį, tiek kitus atsiliepimus pradedu susidaryti įspūdį jog tai yra EQ2 ankstyvvoje vaikystėje. Aišku reiks išbandyt kai atsiras trialas ir tuo įsitikinti, tačiau kažkodėl manau jog stipriai neprašaunu…
O kokia veikėjų proporcija žaidime? Lore ten lyg ir susuktas preteksatas tam jog visata būtų prikimšta jėgos naudodojų, kas filmuose ir apskritai SW visatoje yra retenybė.
Žmoniškai klausiant tai įdomu ar kas antras laksto su šviesokardžiu?
Šiaip proporcija gan apyligė, bent iš akies žiūrint. Aišku pats faktas, kad kol kas tėra 4 klasės nulemia, kad zonines užduotis darai su 4 force wielderiais. Bet kuriuo atveju, non-force wielderiai turi įspūdinga žaidimo mechaniką ir patrauklių siužetinį foną. Aš pats wielderiu tapau tik todėl, kad Twilek’ai niekuo daugiau būt negali. Šiaip rimtai planavau žaisti už agentą, tiek dėl lengvai bondiškos atmosferos, tiek dėl jo mechanikos.
Epikus teisingai pastebi, kad iki lvl 30 labiau erzina kompanjonai. Laimei vėliau žmonės vis rečiau juos vedasi gatvėn, o ir jų kiekis auga, kas įneša šiek tiek įvairovės.
Filmuose ir žaidime vaizduojami įvykiai vyskta skirtingu laikotarpiu, kas ir paaiškina sitų bei džedajų didžiulį skaičių. Man tai netrukdo, labiau net į akis krenta vienodai atrodantys kompanjonai, nei lightsaber’iais pasidabinę jėgos naudotojai.
Empire pusė džiaugiasi apie 50% Sith Sorcerer pupuliacija. Šiai yra visokių klasių, tačiau, aišku, sitai ir džedajai populiariausi.
Man iškilo toks klausimas. Kaip jį įsigyti, nes visur atrodo sold-out, o origin’as, nepaisant to, kad jis mano, jog aš prancūzas, parduoti kažkodėl nenori. Any ideas? iš anksto dėkui.
Aš Topo Centre, šiaurės miestely Vilniuje pirkau, ir čia jau buvo po visų pre-orderių pasiėmimo kaip supratau, ištikrųjų nustebau, kad dar buvo. Tikrink Topo Centrus, jei gali – užsisakyk.
Jei ka domintu, kaune turiu viena zaidima laisva, dezute, neispakuotas. Taip jau gavosi, kad velavo siutimas is anglijos ir dabar turiu 2 :) P.S. Siandien Vilniuj dar busiu :D
Topo centruose ir Euronicsuose SWTOR kopijų netrūksta. Yra net ir Collector’s edition jei yra norinčių palengvint piniginę 499lt :)