Užrašai iš varnų lizdo #5 | DeusEx Human Revolution
Apžvalgą kada nors parašys Patarėjas, o aš pasipasakosiu apie sezoniškai pavėlavusią meilę iš pirmo žvilgsnio. Nežinau kas tai lėmė — saviizoliacija (ypač paskutinėmis savaitėmis, kai norint pasislėpti nuo DX tema bręstančio hype‘o reikėjo lysti į betono bunkerį), ar kažko panašaus išsiilgusi mano natūra, bet… „DeusEx Human Revolution“ padarė tai, ko nepadarė nė vienas žaidimas šiemet. Susuko smegenis per penkias minutes, uždavė toną ir apsisaugojo nuo bet kokios kritikos.
2027–ųjų Detroite praleidau daugiau nei 10 valandų, per tą laiką įvykdžiau vos dvi misijas. „DeusEx“ ne tik, kad išsklaidė visas dvejones, bet ir grūbiuoju metodu privertė žaisti lėtai. Labai lėtai ir nuosekliai, mėgaujantis procesu. Kaip tais laikais, kai laiko turėjau daugiau nei žaidimų.
Paauglystėj turėjau vieną mylimą serialą, kurį vedamas nostalgijos pažiūriu ir dabar. Nors ir nedžiugina taip kaip anuomet, bet „Jos vardas Nikita“ tebėra kultinis. Viena mano draugė sakė — „Nikita tobula. Blemba, joje net ginklai stiliovi!“ ir pataikė kaip pirštu į akį. Visas Nikitos šarmas buvo stiprių, ypač charizmatiškų personažų, konspiracijos, detektyvo, aistros ir stiliaus mišinys. Kaip ir bet kurioje tobuloje substancijoje, taip ir čia, išėmus vieną elementą, kiti netektų prasmės.
„DeusEX“ savo esybe ir receptūra toks panašus į „Nikitą“, kad net brūkštelėjau D. Anffosi tvyturį, klausdamas ar šie du dalykai gali turėti kažkokį ryšį. Kol kas jis neatsakė, bet tai ir nėra svarbu, nes tas ryšis bet kuriuo atveju yra labiau gamybiškai ideologiniame, nei tiesioginiame lygmenyje.
Jau pati pradžia sodina ant adatos. Švirškte vienodomis dozėmis maišyta stipri, unikali stilistika, konspiracija, detektyvinis elementas, individualus pagrindinių veikėjų išpildymas ir gryno aukso spalvos charizma. Substancija į veną paduodama lėtai, taip kad efektas pasiektų smegenis žaidžiant.
„O, kompiuteris, neužrakintas…CHA!“. Bet mane aplenkia Adamas — „Taip ir neišmokai užrakinti savo AK, Megan“. Megan trypčioja nuo kojos ant kojos, kurį laiką leidžia skaityt laiškus, nes jai totaliai ne tas galvoj. Ir tai jaučiasi. Netrukus ji atitoksta — „Adamai, gana“ ir mudu iškeliaujam į susitikimą.
Pakeliui aš įsimyliu į savo balsą ir kalbos manierą. (Žiauriai primena Maiklą).
Prasuku įvykius į priekį. Aš jau augmentuotas, nuo operacinio stalo tiesiai į tarnybą. Apžiūrinėju savo darbovietę. Kaip priklauso, nuodugniai. Šen bei ten stabteliu persimesti su kolegomis vienu kitu žodžiu, sužinau apie save naujų dalykų. Ne, žaidime nėra jokios amnezijos, kaip ir akimirkų kai pasijustum prastai informuotas. Istorija vystoma nepaprastai sklandžiai, foninė informacija pasiekia žaidėjo ausis ir akis tada, kai jos reikia. Kai kyla klausimai. Tikėtina, kad atsakymai į juos visuomet buvo šalia, tik aš jų nemačiau, nes neturėjau klausimų.
Užsuku į moterų tualetą, mano galva jei kas dėtų bombą pastate kur apsaugoje dirba vien vyrai, ši vieta būtų pasirinkimas numeris vienas. Bombų nerandų, bet pasiklausau pletkų. Naudinga vieta, reiks užeiti dar.
Po pastatą tryniausi gerą valandą, kol per interkomą skriejantys nurodymai negrąžino į realybę. Adamai! Po šimts, kažkur žūna žmonės!
Akimirką sudvejojau… Gal tikrai?
Keliauju į techlab‘ą, reik susikalibruoti akis. Čia dirba sysadminas Pritčeris. Iš pirmo žvilgsnio nesupratau jo funkcijos organizacijoje, nutariau, kad problema manyje. Jam nepatiko, kad aš esu saugumo bosas, nepatikau aš ir mano santykiai su Megan. Aš apsimečiau, kad man neįdomu kodėl. Persimetam kandžiomis frazėmis, apsisuku eiti… „A, tiesa, Adamai! Ant operacinio stalo tave gerokai patobulino, bet tu taip ir netapai moterim… Laikykis atokiau nuo joms skirtų tualetų“. O taip… Jis tikrai manęs nekenčia, bet aš dar syk pagalvoju kad beatodairiškai pamilau pasaulį kuriame jis gyvena.
Vėliau, gerokai vėliau, perskaičiau krūvas jo parašytų laiškų, išanalizavau post–it lapelius ant biuro sienų, pasidomėjau literatūra kurią jis skaito ir supratau. Problema ne manyje. Jis SysAdminas. Tobulas, tikras, gyvas sysadminas. Jis visų nekenčia lygiai tiek, kiek ir visi nekenčia jo. Ploju katučiu.
Prasuku pirmyn. Už durų šūviai, išeinu. „Viens, du, TRYS! Viens, du, TRYS! Nagi!“ — policija daro jai širdies masažą. Matau, kad nebeatsikels, užmezgu dalykišką pokalbį su greta esančiais pareigūnais, o mintyse sukasi meme „JC Denton is a Dick“. Taip. Adamas ne blogesnis.
Prasuku pirmyn. Vėl darbe. Užsuku į kavinę kavos. Jie žinojo, kad čia užeisiu? Jie nuspėjo, kad čia skaitysiu laikraštį? Ne, ne… Negali būt. Bet kodėl tuomet vienintelė čia sėdinti moteris elgiasi taip natūraliai?
Pirmyn. Laužau kompiuterį policijoje. Susimaunu, per marytės plauką išvengiu susidūrimo, pasislepiu ventiliacijos šachtoje. Aplinka nurimsta, baigiu darbą, permetu akimis laiškus, randu ko reikia, užmetu akį į stalčių. Ten kišeninė sekretorė, joje atmintinė, kompiuterio kodas ir tarp eilučių paslėptas tekstas „Išmok dairytis aplink, Artūrai. Po šims, kas su tavim darosi?“. Tikrai… Jei dairyčiaus, gyvenimas taptų paprastesnis, bet atpratau. Per naktį neįprasiu.
Aš negaliu garantuoti, kad „DeusEx: Human Revolution“ atitiks visų poreikius ar sudarys sąlygas ypač giliam ir nuodugniai pramąstytam žaidimo stiliui. Bet tiek, kiek sugebu pareikalauti iš žaidimo aš — jis duoda. Nesiginčydamas ir per daug nesispyriodamas. Sukant ratus apie policijos nuovada nesunku pamatyti alternatyvinių kelių ribotumą, jų ne tiek daug kiek norėtūsi. Kita vertus erdvė fantazijai neribota. DI išdresuotas gerai, su juo galima žaisti net ir žiūrkiškai nešmirinėjant po kanalizacijas.
Kas valandą žaidimas prisimena, kad pradžioje sušvirkšta dozė galė imti garuoti, veikiausiai eigoje ji ir nugaruos, bet kol kas leidžiamos papildomos injekcijos. Didžiąja dalimi per emocinę ir moralinę prizmę. Įvedamos vis naujos, asmeninio Adamo gyvenimo ir jį supančio pasaulio detalės. Augmentacijos šalininkai, ar gryno kūno trokštantys progreso priešininkai, tėra ledkalnio viršūnė. Į areną žengia korporacijos, supervalstybės, labdaros organizacijos ir neuropozinas. Informacija apie Kinijoje tebeklestinčius žmogaus teisių pažeidimus, ar eilinė vagystė darbe atrodo kaip nereikšminga šalutinė informacija, bet neskubėkite jos praleisti. „Eidos“ meistrai, kaip kokie vorai, savo voratinklio gijas pirma ištampo į kampus, o tik vėliau susuka mirtinus spąstus. Kiekviena eknyga, laikraštis ar nugirstas pokalbis čia reikšmingi, aišku su sąlyga jei žaidimo nevertini kaip šaudyklės. Foninė informacija ne ypač pravers misijų metu, o priešingas sprendimas apskritai būtų žaidimo dizaino klaida, nes dauguma jos vis tik neskaito, bet… Kuo daugiau žinosit, tuo lengviau bus priiminėti moralinius sprendimus.
DeusEx dialogai ne tiesmuki. Galimi atsakymai priešingai — pernelyg tiesmuki, kad būtų lengva pasirinkti tinkamą. Ypač jei žaidėjas neturi nuomonės apie pasaulyje vykstančius procesus. Gerai informuoti žaidėjai nenusimins net ir suklydę, žinos, kad bent jau išsakė savo nuomonę. Sunku tuo patikėti, bet atrodo, kad žaidimui ji irgi įdomi.
Tiesa… „Human Revolution“ nėra identiškai tas pats DeusEx. Originalų žaidimą ir šį jo tęsinį skiria vienas esminis dalykas. Tuomet aš galėjau daug ką, bet retai žinojau ką konkrečiai noriu padaryti. Manau būtent šis reiškinys ir buvo toji mistiškoji „DeusEx“ aura. „Human Revolution“ yra aukštos raiškos ir auksinis. Jis turi tai, ko neturėjo originalus žaidimas. Jis turi šarmą. Todėl faktas, kad šiame žaidime aš visada žinau ką turiu padaryti, ką noriu padaryti ir kaip tai padarysiu manęs neliūdina. Tokia mano rolė, o pats žinojimas nereiškia, kad man viskas pavyks. To pakanka.
Kūrėjai daug kalbėjo apie keturis žaidimo stiliaus pamatus. Kovos, slaptumo, socialinį ir įsilaužimo. Mane visuomet neramino vienas dalykas. Ar žaidimui pavyks išlaikyti dinamiką, jei kažkur susimausiu. Kūrėjai žadėjo, kad taip ir iš esmės kol kas neturiu pagrindo jais netikėti. Man tai ypač svarbu, nes aš neturiu ambicijų išnaudoti kažkurią konkrečią mechaniką. Daugybė žaidmo vietų man nepasiekiamos, nes aš žaidžiu pagal sąžinę, o ne dėl rezultato. Noriu pažiūrėti ar galiu išgyventi istoriją, elgdamasis taip, kaip elgčiausi jei būčiau Adamas iš tikrųjų. Sukėlęs aliarmą, jokiu būdu neieškau senų žaidimo išsaugojimų, paleidžiu įvykius sava vaga, žiūriu ar pavyks išsisukti. Be reikalo nerizikuoju, kur galiu pasinaudoti slaptumu pasinaudoju, kur ne, naudoju jėgą išnaudodamas momentą, kol aš dar vienintelis žinau, kad ketinu ją panaudoti. Žaidimas tam nesipriešina. Priešingai, leidžiasi į nuotykį kartu, vietomis suerzina, priverčia įdėti papildomų pastangų aiškiai parodydamas, kad iki geresnio ir labiau mane tenkinsčiančio rezultato trūksta iš pažiūros visai nedaug. Tai veikia. Tam ką kūrėjai žaidimo demonstracijos metu nuveikė per nepilnas 45 minutes, man prireikė ketverių valandų. Ir tai… Nepasakyčiau, kad padariau viską ką norėjau, tiesiog buvo šešios ryto realiam laike ir aš nutariau, kad jau gana.
Tada sužinojau, kad turiu namus. Sesiją pratęsiau, kad juos pamatyčiau. Atsirakinau duris ir ausyse suzvimbė tylus motoriukai. Jie kėlė lofto langus dengusias žaliuzes, į erdvią, moderniai ir skoningai įrengtą patalpą įleisdamos sodrų, auksinį, kone fizišką formą įgavusį naktinio Detroito švytėjimą. „Sveiki sugrįžę namo, pone Džensenai…“.
O, TAIP!
P.S. „Mes čia nerašom vertinimų, bet šį kartą padarysiu išimtį. Ambient‘as (audio/video) 10/10. Kostiumai 10/10. Dialogai, balsai 10/10. Hehe… O ko jūs tikėjotės?“
P.P.S. „Žaista su PS3. Optimizacija nepriekaištinga ir apskritai, techniškai atrodo tvarkingas žaidimas. Truputi laiko reik, kad į valdymo schemą įsikirst“.
P.P.P.S. „Rašyta prieš visus lūžinėjimus. Dabar esu matęs daugiau. Nuomonės nekeičių. Lygiai plečiasi ir auga. Veiksmų laisvė kartu su jais“.
P.P.P.S. „Namuose dūžo veidrodis. Kaip manot, ar tai reiškia, kad Adamas po operacijos vis tik pabūvojo namuose?“.
Apie autorių
Susiję įrašai
Raktažodžiai
Išdėstyk savo nuomonę
Dalinkis Twitteryje!
Dalinkis Facebooke!
Prenumeruok RSSRinktiniai įrašai
-
Balandis 4 21:5416
Kodėl su Mass Effect pabaiga viskas gerai ir kodėl mes negaunam Half–Life 3?
-
Balandis 2 14:0716
O, tu berods daug skaitai, ką galėtum rekomenduoti iš… sci-fi
-
Kovas 29 17:2432
O, tu berods daug skaitai, ką galėtum rekomenduoti iš… fantasy
-
Lapkritis 29 11:571
Ar tikrai krenta Zynga socialinių žaidimų populiarumas?
-
Lapkritis 21 0:167
Susikirtimo taškų beieškant | Interviu su „World of Warplanes“ kūrėjais
Naujausi įrašai
- 05/176 GAMEON: Žaidžiame Xenonauts
- 05/160 Mount & Blade: Warband – Napoleonic Wars DLC | Trečio asmens Cossacks
- 05/1513 GAMEON: Nexus Prominent 5
- 05/140 Uncharted: Golden Abyss | Remontuokit „Tie ratio“!
- 05/117 Keičiasi „PC Gamer Lietuva“ leidėjas
- 05/080 Ghost Recon Future Soldier — daugelio žaidėjų betos įspūdžiai
- 05/071 Balandžio Play4Fame League of legends turnyro apžvalga.
- 05/047 Catherine | Maskulinizmas
- 05/021 JAV prezidento taryba pasitelkia žaidimus, reklamuoja sveiką gyvenseną
- 04/282 GAME ON: The Adventures of Tintin The Secret of the Unicorn
36 Komentarai
Taip, jis po operacijos pabuvojo namie. Juk 6 mėnesiai po visų įvykių ir operacijos. Jo bute ir gyvenamajame name yra netgi kelios užuomenos į naujo veidrodžio užsakymą. Žaidžiau PC versiją, per dvi naktis pabaigiau. O kas nupirko mane tai.. visi kurie žais patys pamatys :) Taip tai tikrai Deus Ex. Ir velniškai geras.
Taip, taip… Ir norisi duoti ausų, kad paskaičius tiekėjo laišką žaidimas neduoda dialogo opcijos. Pakratysiu tazeriu aš tą vištą kokį vakarą, bet klausimą šitą uždaviau kiek kita prasme. Man įdomu ar smūgis į stiklą galėjo būti emocijų proveržis. Nes kol kas man patinka, kad mano nuomonė yra Adamo nuomonė ir niekas nebando primesti kaip turėčiau jaustis. Veidrodis pirmą syk privertė susimąstyti, kad gal jis nėra toks patenkintas gyvenimu, kaip aš.
Komentaras dėl moterų tualeto skirtas fanams: tą patį padarius galima buvo susilaukt panašaus komentaro iš savo boso pirmajame Deus Ex.
Jep, moterų tualeto scena – Deus Ex klasika:)
Mane labiausiai geraja ta zhodzhio prasme uzhmushe, kad pirma leveli (hostage rescue) zhaidzhiau kokias 4 ar 5 val (stealth, non lethal)… absolutely f*kin awesome!
Bet kai žaidi, tai norisi, kad tas pasaulis būtū dar didesnis :)
Ahh, taip, tiesa. Juokelis su tualetu. Kažkaip buvau ten užėjęs, bet nieko lyg ir neišgirdau, o gal praklausiau. Gaila Jensen kažkaip nepajutau tos Adam Jensen is a dick dvasios. Buvo ten keletas vietų kur gali pasielgti taip… keistai, bet vistiek gal kažkuo prisidėjo tas Dentono bejausmis įgarsinimas žodžiuose “What a shame…”
*kadangi neradau redagavimo opcijos komentare*
atsakas į Artojo svarstymą.
Jensen’as kiek išpradžių supratau, arba bent jau maniškis Jensen’as nieko neturėjo prieš augmentacijas. Juk šiaip artaip dirbo korporacijoje kuri gamino tuos godlike protezus. Tačiau kaip supratau pagal kūrėjų Jensen’o bazę, jis nenorėjo būti… kiborgas. Robotas. Jis bijojo, kad nebebus žmogumi. Ir realiai žaidime, žaidėjas visą laiką gali rinktis ar atsiduoti tai galiai ar vistiek būti žmogumi. Jis gi buvo priverstas tapti kiborgu, kad išgyventų. Ir dabar tai išnaudoja. Aš manau daug kam būtų nelengva po tokių įvykių atsikėlus vieną rytą pamatyti save kitokį, nei matei visą gyvenimą. Išdarkytą, su prilipdytais metalo gabalais. Na, giliai aš čia kapstau, bet yra kaip yra.
Ir dar vienas pastebėjimas… Adamu Jensenu sudaužė velniškai storą stiklą ir jam peršovė galvą…. Ir dėl to jam nukrito rankos? O gal tai Sarif’as norėjo, kad jo naujasis apsauginis ir…
SPOILER ALERT SPOILER ALERT SPOILER ALERT
vienintelis žmogus priimantis augmentacijas be šalutinių poveikių
****SPOILERS END HERE****
O gal vis dėl to Sarif’as norėjo jam suteikti tą galią? Juk jis pats tokios technologijos, netgi galima sakyti, fanatikas, ir gavo progą padėti neprašytas ir be sutikimo.
Sutikimą jis turėjo. Yra teisiniko laiškas Sarifui apie sutartyje paliktą kliauzą, kuri tiek teisiškai, tiek morališkai buvo išnaudota kaip Dženseno sutikimas.
Kad Džensenas galėjo būti į tokią situaciją pastatytas tyčia irgi pagalvojau ir ta nuojauta žiauriai stipri, bet anyway, man patinka ir Sarifas ir biotinės dalys, todėl tas mintis nuolat stengiuosi vaikyti.
Dabar, epiškumo ir konspiracijų jausmui atslūgus ir vėl pagalvojus apie žaidimą, matosi, kad ten gana nemažai cut content. Turiu labai keistą jausmą, kad šis žaidimas gali tapti DLC magnetu. Bet kadangi DLC manijakai EA prie jo neprisidėjo, gal tai tik šiuolaikinė paranoja. Nors negaliu pasakyt, kad jaučiau jog ten tik pusė žaidimo ar kažkas panašaus, tiesiog kai kur vėliau jaučiasi, kad kažkas kažkur iškirpta, kažkokio dialogo trūksta, per daug dedama į e-mail’us – per mažai į įgarsintus dialogus. Nes pavyzdžiui (įvardinsiu neįvardindamas) pats baisiausias ir blogiausias blogiukas character developmentą visą savo gavo per emailus ir datapad’us (tiesiog nepriimtinas man tas naujas pavadinimas), o dialogu su juo buvo tik 3 visame žaidime po kokius 5 sakinius.
dvejopi jausmai, bet viskas kas gera zenkliai nubloskia bloga, bet ne kiekybes, o kokybes deka.
grafika keista, paveiksliukas grazus viskas ok, bet galetu buti ir geriau, matem puikiai optimizuota metro 2033 su panasaus dydzio erdvem. kas mane suglumino, tai pasirinktas dizainas, visur kvadratai, kazkuria akimirka pasijutau kaip minecrafte, lyg 2000-jie uz lango butu. su situo splinter cellas geriau susitvarke, bet niekuo kitu prilygt deus’ui negali. dar ramybes nedave erdviu proporcijos, kai atseit uzduotis tai viskas ok – fabrikas kaip fabrikas, viesbutis kaip viesbutis. bet bendros zonos tai kazkas… lyg kokie bendri hubai mmo zaidimuose, taip anksta kad ir to metropolio jausmo nesijaucia, ypac kinijoje, but well, vel smulkmena
zaidimo trukme irgi labai keistas daiktas. jei zaist tyliai ir ramiai tai gaunasi apie +60% zaidvalandziu vien save/load deka. jei keliaut jacko bauerio metodais skirtumas akivaizdus (ir exp praktiskai tas pats – papildomi priesai kompensuoja).
man beveik viska issiknist uztruko ~40val ir jei ne nesuprantama siais laikais kureju meile savo vaikui tai zaidimas butu ziauriai nuobodus. bet net maziausios smulkmenos, kaip antai savikritika del veidrodziu, eskalatoriu, robocopo ir pan.. :) na fun
Aš manau, kad specialiai padaryta tokia kvadratinė grafika, kad beveik pirmą game primena. Kad dar primintų kitus fantastinius games ar filmus, nes galbūt taip žmonės įsivaizduoja ateitį. Iš kitos pusės, tai PC versija tikrai giriasi DX11, tessellation ir t.t. o eilinis game, kur visiškai to naudos nesimato.
Kaip matosi jau po kelių misijų, kad riekia belenkiek laiko normaliai žaisti, kad viską peržiūrėti. Tai aš tiesiog išjungiau game ir padėjau kokiai žiemai. :D
Aš žinojau, kad lekiant kiaurai žaidimą jis bus velnioniškai trumpas, tarsi vieno prisėdimo Modern Warfare 2, tad dairiausi side questų ir informacijos apie pasaulį bei tuometinę visuomenę. Ir ten tikrai daug galima rasti, oi kaip daug. Tik man trūko epinės ir baisios konspiracijos, kurios tiesą sakant, pirmasis Deus Ex turėjo gal net per daug (FEMA, Area 51, Echelon stebėjimo sistema, “Pilkieji” – ateiviai, Illiuminati, Tamplieriai, juodieji sraigtasparniai, MiB) ir kažkaip tai visa nebuvo apsurdiška. O aš net nesupratau kaip ir kas laikė tą žaidimą. O čia korporacijų karas ir įvažiavimas į konspiraciją.. kuri nesijautė kaip konspiracija (bent jau man).
Kodėl niekam neužkliuvo bosų kovos, kurios žaidime VISIŠKAI netinka? Nu absoliučiai netinka nei per kur?
Žudžiau tik vieną ir nelabai supratau kuo ji netiko. Gal vėliau bus kitaip, bet:
A. Sunkių oponentų buvo ir pirmam. Gal dramos tik buvo mažiau.
B. Mano galva apie boss fight’us pučiamas nereikalingas burbulas. Vienintelis dalykas kurį jiems galėčiau prikišti, tai nebent nepaliktas būdas pačių kautynių išvengti.
Paspiolinsiu, bet pirmame buvo laibai superinė Boss figh, kur tu laimėti neturėdavai jokių šansų. O žaidimas po pralošimo eidavo toliau. Dar niekur neteko to sutiktim. Na nebent Silent Hill sapnuose).
Pamenu Quake IV irgi be šansų vieną kovą turi… Berods dar pirmas SiN irgi. Dar panaši yra idėja Project Snowblind žaidime :)
Nowitzki, ko tu taip arsiai ieskai tu klaidu zaidime? :)
Beje, skaiciau, kad jei delsiant vykdyti viena ar kita misija taip pat itakoja jos pabaiga, tai tiesa?
bent jau su pirma taip, kitu nemaciau, kazkaip pamirsau patikrint.
o del bosu teisinga pastaba, jie niekaip neisipaiso i visa gamepleju, lyg is kokio nors alpha protocol isimti ir iklijuoti. be to, tos kovos labai schematiskos, suvoki sistema ir gali ji iveikti ir ant very hard be jokiu didesniu pastangu. nemanau kad tai klaidu ieskojimas, pakankamai normali pastaba
Nežinau, nežinau. Gal tikrai jų reik daugiau nužudyt, kad suprast kuo jie netinka/neįsipaišo.
DLC tikrai turės šis žaidimas 100%. Tą jau pernai Anfosi sakė.
Aš ne klaidų ieškau, o jos pačios lenda. Žaidimas įvairovę skatina, bet kiša bosų kovas. Dizaino sprendimų keistų irgi pilna.
Nu bent jau pirmas bosas yra ne dizaino klaida, o dizaino sprendimas. Kaip minėjau, sprendimas nepalikti išeities, gal ir nėra pats geriausias, bet realiai situacijos kai kova neišvengiama yra normalus ir natūralus dalykas.
Lorewise vėlgi pirmas bosas pabrėžia kibernetinių augmentacijų aušros faktą. Vėlesniame laike tie skirtumai nugaruoja tad ir vaizduoti juos nėra jokios prasmės. Aš kiek girdžiu tai zirzia dėl tų kovų tie kam sunkiai sekėsi. Nes jie žaidžia stealth bilde. Bet tai jų pasirinkimas, boso kova tokiu atveju tėra pasėkmė. Ir tai bent pirmam priemonių palikta pilna, tiek ginklų, tiek enviro objektų.
Aš jį užmušiau gal iš aštunto karto 50/50 miksuodamas lethal non lethal ginklus su 0 combat based augmentacijų. Būčiau užmušęs iš pirmo, jei nebūčiau išmetęs 10 frag granatų, kad pasiimti sniper rifle. Bet mano galva būtent tai ir yra tikrasis pasirinkimo ir pasėkmės momentas. Niekas man nedraudė, o ir pats FEMA lygis buvo prigrūstas inventoriaus tankų medžioklei. Pats neėmiau tų daiktų.
Na aš tai žaidžiau už stealth’erį, ir man jokių problemų nebuvo su pirmuoju bosu. Ir tiesa, žaidžiau ant Give Me Deus Ex (t.y. hard) iš 3 karto perėjau. Paprasčiausiai užsimesdavau cloaką, nusprintindavau į kitą kambario galą ir granatom užmėčiau. Ištikrųjų gerai pasilaikyti porą EMP granatų būtent bosam nes juos labai lengva sušaudyt kai jie prasėdi “stun’e”.
Man bosai, net patinka (jau su dviem esu susidūręs), kažkodėl primena MGS. O ir šiaip, net žaidžiant ant “Give Me Deus Ex” ir turint tų explosive paketų mėlynų galima labai lengvai susitvarkyt :).
Adam Jensen is a dick. http://www.youtube.com/watch?v=whtNHRYJnrU
P.S. nu ir daug komentarų prisiveisė
žaidimas labas geras, bet ne be trukūmų, todėl liguisti aplinkinių bandymai užkabinti jam tobulumo etiketę stebina.
@karlotikas – dėl MGS taikliai, tik ten jie vietoj, laiku ir išlaiko bendrą dinamiką ir žaidimo dvasią, šičia, imo, kaip svetimkūniai; ypač paskutinis susidūrimas, ot ten tai omgwtf
Greičiau jau ne tobulumo, o subalansuoto priėjimo. Žaidime yra reikšmingų trūkumų, bet kažkodėl mes čia apie juos nekalbam, gilinamės į neesmines detales, apie kurias kalbant net negalima naudoti kažkokio standarto. Boss fights yra labiau skonio reikalo, mažiau žaidimo dizaino problema. Gali nesutikti su kūrėjo idėja ir sprendimu pasielgti konkrečiai taip kaip jie tai daro, bet mechaniškai su tomis kovomis viskas ok ir jos lieka žanro ribose.
Kad nestebintų liguistas mano bandymas užkabinti „rasto aukso viduriuko“ etiketę, pasakysiu kodėl jis apskritai yra. Jei pradėčiau vardinti dalykus, kuriuos Eidos Montreal galėjo padaryti blogiau, sąrašas būtų ilgesnis, nei tų kuriuos bendra kritikų nuomone buvo galima padaryti geriau.
as tatai issakiau ne tavo adresu, na bent jau ne vien tavo, tiesiog visa euforija internete ir tarp pazistamu atrodo keistai, lyg koks mesija i zaidimu pasauli nusileistu, kai is tikruju tai tera geras, kokiu seniai bebuvo, zaidimas.
del bossu ir nebandau gincytis, be abejo skonio reikalas, ir be abejo mechaniskai viskas ok. tik kad mano skoniui toks stiprus, story driven stealth(based)rpg (kazkoks mutantas) gameplejus na nieko bendro teorijoje neturi su tais resident evil 4-5 like bossais. visumos jie nesugadina, galbut taip net kazkiek praskiedziama savotiska rutina, bet nieko ir neprideda. nezinau nei buildai, nei equipai nei dar kazkas tose kovose nedaro itakos, nesijaucia pranasumas savo pasirinkimu deka ir t.t. jie kaip mini zaidimas – sistema suvokei ir padarei viska kaip numatyta. bet ok, minti pagavau, uzdarom ta burbejima apie bosus, vis tik tai tik smulkmenos
Tas Deus Ex paliečia tokias Karlotiko ir Artojaus stygas, kad nebegali objektyviai mąstyt. Bent taip atrodo iš šalies.
O man iš šalies atrodo, kad kažkas neskiria netinka nuo nepatinka. O tai yra du skirtingi dalykai :).
Štai ir įrodymas po mano komentaru stūkso jau :D
as cia labiau palaikau Nowitzki, vis tik jei patinka kazkam labai, tai dar nereiskia kad kitam tai tiesiog nepatinka. na subjektyvumo visur pakanka, bet fanatizmas labiau akivaizdus. de geras kaip visuma, puikios atmosferos deka. skaidant produkta i dalis, ingridientai nedziugina
Va būtent Kaj! Tame ir esmė, kad paskutiniu sakiniu tu labiau palaikai mane, o ne Nowitzki.
Esmė ir yra visumoje, žvelgiant iš žaidėjo pozicijų nesuprantu poreikio skaldyti kažką į dalis.
Analizuojant taip… Viskas gerai. Paimti, pačiupinėti kiekvieną ingredientą, bet žaidimo patirčiai, kol ji pati savaime yra gera ar net labai gera, jie neturi jokios įtakos.
Žaidimą mes renkamės dėl patirties, tad finale iškyla klausimas ar po šimts pypkių žinom ko norim? Geros patirties ar progos ieškot šiknoj skylių?
Aš šiaip bosų situacijos nė neginčiau, nes pats nesu tų dvikovių gerbėjas. Jos mane išmuša iš vėžių kažkuria prasme, bet… Rantint neketinu, nes pasikartosiu, jos teisingai susietos su žaidimo istorija, teisingai pateiktos ir žvelgiant per mechaninę prizmę. Man jos nepatinka, nes aš jų nenoriu. Dėl tų pačių priežasčių jos nepatinka ir Nowitzki. Lipimas ant šito mazolio dėl asmeninių priežasčių yra rantinimas. Kitokių argumentų, apart to, kad jos MISTIŠKAI nelimpa, man neteko girdėt.
Artojau, as sutinku ir ne. i plova galima idet karves meslo ir kad koks skanus jis bebutu, tai dar nereiskia kad atejes svecias neturi teises to pastebet ir padaryt tam tikras pastabas. visuma gerai, bet dex atveju jai galima palinket geresnio. aiskumo delei – zaidimas man tikrai patinka, na bet negaliu sutikti kad tai goty, nei kad tai tinkamas remake. nei stealth geras, nei saudykle nei rpg, tik kad atmosfera viska puikiai sujungia. what so ever.
Vakar baigiau Deus Ex. Zaisdavau naktimis, nes tuo metu jis tiesiog geriau “lipo”, atmosfera budavo geresne nei diena.
Galeciau palyginti si zaidima su MGS2 , bent jau jausmas po zaidimo buvo labai panasus – credits, drama, bonus at the end. @Artojas Taciau tikrai cia truko konspiracijos, tokios, kad pries pabaiga aikciotum ir i tuoleta neitum dar bent 15 minuciu… dialogu zaidimo metu truko, baisiai nusibodo kompiuteriai ir laikrasciai, nors skaitydavau beveik viska. Del boss fights neverta gincytis, galbut jos ir nereikalingos, bet vienaip ar kitaip jos man patiko vien del savo skirtumu. Kiekviena boss fight tekdavo atideti sekanciai nakciai, nes galva nakti tiesiog nebedirbdavo ir uzsiknisdavau kovodamas po 15 kartu..
Mano nuomone zaidimas puikus visais aspektais, galima zaidime kelia prasisaudyti, prasneakinti, ar daryti abu dalykus vienu metu. Puikiai sukurta veikejo tobulinimo sistema! Nepalyginama su Crysis or some different mid level shit.
Man baisiai patiko defintetly gonna play it one more time. :)