Dungeon Siege III belaukiant | (ne)konsolizacija

 

Dungeone Siege III taps dar vienu puikiu pavyzdžiu tiems, kas nori toliau paplėtoti konsolizacijos, nekonsolizacijos tematiką. Šį kartą erdvės pokalbiams net daugiau, nes žaidimas išleidžiamas po „Square Enix“ sparneliu ir kabina kitą temą. Vakarų leidėjų azializaciją. Kaip žinia, ekonominio bumo laikais gerokai perkaitusi vakarų, o ypač britaniškojo albiono industrija, tapo gardžiu kąsneliu azijos žaidėjams. Tai nereiškia, kad azijos žaidimų rinka buvo atsparesnė, tiesiog stambūs žaidėjai iš rytų paprastai užsiima ne tik žaidimų leidyba, kas leidžia lanksčiau reaguoti į iššūkius. Taip jau sutapo, kad vienas tų iššūkių ir buvo noras tvirčiau įkelti koją į vakarus, išleidžiant vakarietiškai–rytietiškus produktus.

„Dungeon Siege III“ puikiai iliustruoja, kad veiksmo RPG sferoje tai neveiks. Ypač jei rytietiško ir vakarietiško slasher‘io elementai bus kryžminami taip atmestinai. „Dungeon Siege III“ demo pasirodymą galima vertinti įvairiai, bet iš esmės žaidimas pasidarė sau seppuku. Savaitės pradžioje startavusi demo versija nenori veikti su kompiuteriais, kurių locale nėra oficialus regionas kažkieno (greičiausiai GFWL) žemėlapiuose ir yra pagrindo įtarti, kad tai ir platinant mažmenines žaidimo kopijas. Prireikė 4 dienų, kad „Steam“ vartotojai patys rastų kame šaknys ir problemą išspręstu, kol Obsidian atstovas sėkmingai šaudė pro šalį žadėdamas kažkokį mistinį fix‘ą. Nenustebčiau sužinojęs, kad pastarasis nedaromas tyčia, nes tie kas žaidė demonstarcinę versiją, nervinasi labiau, nei tie, kam jos pažaisti nepavyko.

Kadangi su demo ištvėriau tik apie valandą, toliau viskas paveiksliukuose…

1

Į akis iškart krenta per didelė aistra bloom'ui. Šiaip, iš esmės, man bloom'as patinka. Tai geras efektas. Bet tada kai naudojamas kur reikia, kaip efektas, ne kaip pagrindinė, klaidas maskuojanti, bendro vaizdo dalis.

2

Niekam nepaslaptis, kad vienu iš reklaminių DSIII veidų tapo Chris Taylor, kuris turėjo „globoti“ projektą. Dabar jau drąsiai galėčiau kirsti lažybų, kad tas „globojimas“ geriausiu atveju buvo apibrėžtas lore tekstų skaitymu. Nesu didelis DS visatos gerbėjas, kad gilintis kiek logikos ir prasmės yra tame, kas vyks DSIII, bet pats tekstų pateikimas posilpnis. Lyg būtų verstas iš japonų kalbos. Jie turi silpnybę blogiečius pavadinti tokiais vardais kaip Džeinė Kasynder. Taip pat jie mėgstą blogiečio vardą ir pavardę naudoti kiekviename, bendrą istoriją pasakojančiame sakinyje.

3

Žaidime bus galima pasirinkti vieną (1) iš dviejų (2) veikėjų. Rytietiškuose slasher'iuose tai norma. Bet didžioji dalis rytietiškų slasher'ių paprastai neišpopuliarėja už regiono ribų. Jei jau norėjosi smagiam vakarietiškam žaidimui padaryti injekciją iš rytų, reikėjo ją daryti per RPG elementą, atrenkant iš jo tai, kas veža čionykščius žaidėjus. Kalbu apie gražius filmukus žinoma.

4

Aš pasirinkau Anjali. Šį karta priežastis kita nei paprastai. Mano mylimiausia ever diktorė vardu Anjali. Ji dirba CNN. Ir ji geriausia.

5

Sudėtingumo lygius pristatantys tekstai verti atskiros analizės. Pavyzdžiui šiame lange visiškai neteisingai panaudotas žodis „or“.

6

Hmmm..... A ir D suka kamera. W ir S vaikšto. Herojus pasukamas pele, spaudžiant dešinį mygtuką. Yra net dvi (2) fiksuotos kameros pozicijos kurias galima pasirinkti pelės ratuku. Hmmmmm....

7

Žadėjo daug loot'o, daug loot'o ir yra. Gaila, kad jo „management“ vizualizacija vėl gi azijietiškai vakarietiška. Neskani. Neįdomi.

8

Šiaip visa vartotojo sąsaja, priešingai nei raganiuje, uber konsoliška, kas vėlgi nėra gerai. Pasijauti truputi kaip vaikas. Arba kaip pensininkas.

9

Herojai turi alternatyvias formas (melee/ranged). Anjali pasiverčia kokia tai ugnies deive ir žiauriai, žiauriai nesimpatiškai sklando ore.

10

Visa demo sudaryta iš šitų generic mob'ų. Tai bene ryškiausias šiandieninio, biudžetinio, grind based rytietiško slasher'io bruožas. Įdomu ir tai, kad šie reprezentuoja kokią tai klajojančią dykumų tautą.

11

Pasiekus lygį smagu lavinti savo personažą, todėl čia šito gėrio bus daug. Bent jau po pirmo „level up“ mane privertė pereiti per berods 6 langus ir juose paspaudinėti daug nereikšmingų mygtukų.

12

Kartais, galima rasti duris, prie kurių atsistojęs, gali įsitikinti, kad kamera gali būti ir visai greta veikėjo. Ir nieko labai baisaus nenutinka. Kodėl po velnių reikėjo prirakint ją prie dviejų fiksuotų pozicijų? Nes X360 pultelis neturi pelės ratuko?!

13

Vienas iš dviejų bendrų bruožų, kuriuos turi originalus „Dungeon Siege“ ir „Dungeon Siege III“. Aplinkoje galima rasti tikrai padorų kiekį Lore'o. Jam taip pat sukurta atskira skiltis vartotojo sąsajoje. Kitas bruožas — aplinkoje galima rasti šalutinių kvestų.

14

Well Helllllooouuu, Katarina! Nepaisant nieko, tai gražiausia ką pamačiau visoje demo. Kalbu apie strazdanėles.

15

Savo klajones baigiau kažkur čia. Vienam iš fone matomų šmikių pavyko mane užversti, kol aiškinaus visas įmanomas kombinacijas kurias galiu atlikti spaudinėdamas „Space“. Mygtukų ir funkcijų perkėlimas nuo pultelio į pelės klaviatūros tandemą tiesiog tragiškas. Netikėta mirtis atėmė norą kamuotis toliau. „Dungeon Siege III“, kaip žaidimas AK, buvo nurašytas...

Nesuteiksiu jam antro šanso ir konsolėse, nebent „Square“ sugalvos atsiųsti promo kopiją. Šiaip, ant X360 jis turi šansų pasirodyti truputį geriau. Visų pirma dėl to, kad tai bus native platforma ir bent pusė viso to kas nepatiko AK versijoje susikramtys žaidžiant konsole. Antra — X360 žaidimų pasiūla šiame žanre vis dar nėra tokia, kad turėtum iš ko rinktis.  Trečia — lokalus co-op, visiškai beprąsmis kalbant apie AK, bet gali turėti potencialo konsolėse. Pagalvojęs dar išvardinčiau ir ketvirtą, ir penktą, bet nėra prasmės vargintis. Tai ne „Dungeon Siege“. Tai ne vakarietiškas Action/RPG ir net ne slasheris. Tai rytietiškas grindfest su vakarietiškais skoliniais, kurie viską tik dar labiau apsunkina. Ir tai tikrai nenutiko išskirtinai todėl, kad žaidimas išleidžiamas ir konsolėms. Primiršot originalų „Dungeon Siege“? Leiskit priminsiu keletą esminių jo bruožų, kurių visi ir kiekvienas gali būti bet kokiame konsoliniame žaidime, jei to pageidautų kūrėjas.

ds1

Originaliame DS herojų pasigamini pats. Vėliau, personažo progresija nesaistoma jokiais „asianaoemegalkillswingshit“ judesiais. Kaip kovoji, tokie parametrai auga. Absoliuti veiksmų ir žaidimo stiliaus laisvė.

ds2

Žaidimas nespjovė į slaptas vietas. Na gerai... Šita buvo siužetinė, bet vis tiek ne išimtinė.

ds3

Kamerą valdei pats.

ds4

Iš taško A į tašką B galėjai eiti kaip nori. Miške buvo takeliai, bet niekas neaiškino, kad jais keliauti būtina.

ds5

Labai panorėjęs viename ekrane galėjai pažiūrėti visą reikalingą statistiką.

ds6

Taip pat viename ekrane, vienu metu, galėjai pamatyti tris ir daugiau visiškai skirtringų priešų. Nuo pat žaidimo pradžios. „Dungeon Siege III“ demo tokios prabangos nepasiūlė.

ds7

Beje. Vienintelis bruožas už kurį aš nekenčiau „Dungeon Siege“ tada kai jis išėjo, buvo grupė ir butinybė ją valdyti. Šiai dienai suprantu, kad viena geresnių sistemų kokią apskritai kada nors turėjo žanras. Teisingai ją perkelti į konsoles, juokų darbas. „Origins“ sprendimas buvo kur kas sudėtingesnis, o ir tai, prie didelio noro pavyko...

ds8

Pastatai buvo ne dėl grožio... Ir apskritai, jei kažką matei, vadinasi galėjai ten ir nueiti.

ds9

Grįžtant prie slaptų vietelių ir galvosūkių. Pirma valanda su originaliu „Dungeon Siege“ pasiūlo daugiau slaptų svertų, nei per tiek pat laiko paspaudi būtinų, bet kuriame šių dienų slasher'yje. O buvo ir tokių sprendimų, kur tekdavo akimirką pasukti galvą, kad suprastum kaip svertas veikia.

O taip pat buvo mulas kuris tampo inventorių ir sudden death principas. Jų aš gal ir nepasigendu. Visi originalaus „Dungeon Siege“ ekrano paveikslėliai padaryti prieš kelias savaites, ruošiant klasikos skiltį į „PC Gamer“. Žaidimas tebėra žaidžiamas, tebėra dailus ir įtraukiantis. Net keista, kaip anais laikais jį laikiau vienu nuobodesniu, o šiandien žaidžiu su didžiausiu malonumu. Na tikrai su didesniu nei „Dungeon Siege III“ demo. Skaitemniniai platintojai originalaus Dungeon Siege kol kas berods ir nesiūlo, bet vienas mūsų mažmeninikas jį turi ir pardavinėja pusvelčiui. Nežaidusiems ir šiaip jauniems tikrai rekomenduoju jį pabandyti, šiaip, dėl sportinio intereso.

Šiuo aš nenoriu nei rantinti, nei keikti dabartinės kūrėjų/žaidėjų kartos ar platformų skirtumų. Dalykai kurių nėra žaidime banalūs, jų ten nėra ne dėl techninių priežasčių, o dėl to, kad kūrėjas nutarė, kad jų nebereikia. Aš asmeniškai ne prieš naujoves, ne prieš naują požiūrį ir ne prieš bandymus kelti vieną ar kitą seriją, bet tik tol, kol tai daroma sąžiningai/kokybiškai. Kitą syk aš pasiruošęs priimti žaidimą vien už krislelį išsaugotos emocijos, už trupinėlį atmosferos, lašelį nostalgijos. Su didesniu ar mažesniu malonumu suvirškinau didesnę dalį pastarųjų kelių metų remake’ų pradedant Fallout’u ir baigiant Resident Evil 5, bet šitas… Jame nėra absoliučiai nieko, kas bent kiek primintų „Dungeon Siege“ tiek tiesiogine, tiek visom įmanomom kitokiom prasmėm, kas savaime paverčia produktą pigiu bandymu pasiplenyti ir galbūt dar pasigauti kelis išsiblaškiusius vaikėzus, su banglente laukiančius Diablo III bangos. Kalbant apie pastarąjį… „Diablo III“ laukiau su belgiška ramybe ir šventu tikėjimu, kad jame viskas bus gerai. Jokie su „Diablo III“ susyję įvykiai taip nesudrumstė mano minčių kaip… „Dungeon Siege“ III demo.

2011-06-11_00019

Čia turėjau trumpą deja'vu.

 

 
Dungeon Siege III belaukiant | (ne)konsolizacija  

Apie autorių

Artūras Rumiancevas, Artojas nuo 1998 metų - redaktorius, rašytojas, nusipelnęs lietuviškojo geimingo veikėjas, savo ideologiją skleidęs "VA PlayStation", "PC Klubas", "Game.exe", o dabar - "PC Gamer", "Computer Bild", "Games.lt" ir, aišku, "Dievo režime". Vienas "Dievo režimo" įkūrėjų.

Susiję įrašai

Raktažodžiai

, , , , , , , , , ,

 
 

6 Komentarai

  1. Foxiz rašo:

    Išbandžiau demo tikėdamasis kažko panašaus į Titan quest tik su stipresne istorija. Na tas pats paprastas principas. Daug žudynių, įvairūs build’ai, galybė magiškų pew pew ir svarbiausia – atsipalaidavimas.

    Tenka visiškai su tavim sutikt. TQ pasilaužai rankas pirmas 5, na daugiausiai 10min., po to viskas tvarkoj. Čia aš jaučiuosi taip, lyg rankas kas surištų per riešus. Jei pabandai apsisukt, tai kamera nesisuka ir tada nematai kur eini, o jei suki su klaviatūra, tai 180 laipsnių apsisukimas užtrunka vos ne 2 sekundes. Galėjo jau bent pasistengt kaip buvo padaryta su DA:O, sukuriant gana daug skirtumų turinčius interface konsolėms ir pc.

    Grafika mane priešingai, traukė. Toks nerealus ir tarsi pasakiškas pasaulis gaunasi. Galybė blur šioje vietoje labai tinka, tik skonis turi atitikt.

  2. wr rašo:

    Na, aš kadangi I ir II nežaidęs, tai gavosi toks objektyvesnis gal žvilgsnis. Grafika labai netrukdė, bet požemiuose biškį per tamsu buvo, nemačiau kur eit (gal brightness reikėjo didesnį nustatyt). Kameros ir apskritai valdymas gana sunkus ir sunku priprast prie to, kad du klavišai sukas kamera, o kiti du vaikšto. Kovos įkarštyje bandai su WASD pribėgt prie lankininko, bet sunkiai gaunasi. Tada bandai persijungt mintyse į pelės valdymą. Miriau labai dažnai, o požemiuose, kai reik su burtininke kautis ir jos ordomis, tai kokius 5-6 kartus miriau.. Ant normal. Naudojau tik antrą stance, kur su ilgu kardu mosikuojas ir visur aplink muša. Nes pirmas pasirodė bevertis stance, gi puola visą laiką krūvomis. Ir tas šokinėjimas nuolatinis darant trečią kirtį tikrai atrodo po kiek laiko kvailai, nors ir yra galingas. Equip langas man nepasirodė kažkuo ypatingai prastesnis už kitus (nors senokai nežaidžiau ilgai kokio slasherio). Kaip tik žali pliusai ir raudoni minusai lengviau skaitomi nei pvz. kaip tai pateikiama Torchlight’e. Ten man kiekvieną kart reikėdavo susikaupt, kad suvokti kur rodomas mano gear, kur palyginimas ir kas geriau. O bendra prasme tai tas pats visur, o kai kur ir blogiau (ME, ME2). Nepatiko tik parduotuvėj, kad niekaip nepažymėdavo daiktų, kurių negali įpirkt. Abilities/Proficiencies/Talents langas toks hmmm.. labai daug statsų, pasirinkimų ir net casualams neaiškių trumpinių (DPS). Tai kaip ir duoklė hardcore žaidėjams, bet pateikta tikrai keistai nors ir spalvingai. Tikrai galėjo būti vienas langas, nes dabar kiekvienam lange vis skirtinga pasirinkimo mechanika net padaryta. Vienoj vietoj kažkoks baras užsipildo, kitame lange aplink mygtuką progresas užsipildo ir peržiūrinėt skirtingus abilities nėra patogu. Galiausiai kažkodėl pasirinkau visai ne tą ability, kurį galvojau, kad pasirinksiu.. Tiesa, man irgi nepatiko, kad į Equip langą reik eiti per kelis langus. Taip pat loot surinkimo mechanizmas nepatogus, nes gear renka su E, o pinigus ir gyvybes automatiškai, bet turi ant jų užlipt (meeeh). Ir tai, kad gyvybės krenta iš nukautų priešų yra kažkoks meeeh, konsolinis, ir checkpointai. Ir užsikraunantis “turbo” (Power) mygtukas, kuris leidžia panaudot ability. Jo, vietomis tikrai kvailokai atrodo žaidimas. Beje, kažkaip neatkreipiau dėmesio, kad verčia vaikščiot koridoriais, bet kaip pirmoji įvadinė misija, gal taip specialiai padaryta? Nors iš video kažkaip atrodo, kad taip ir bus visam žaidime. O jei DSI siūlė visišką laisvę, tai čia tikrai žiauriai supaprastinta ir suprastinta. Beje, tie “klajokliai” su husariškais drabužiais, rusišku akcentu (ir vardais) mane irgi neįtikino, nesužavėjo (apart Katarinos ir kažkiek jos sesers:)). Istorija ir lore irgi kažkoks dirbtinis atrodo. Dėl veikėjų vardų irgi pritariu. Lyg paėmė ir iš klaviatūros keisčiausius raidžių junginius rinko.. Bet kūrė gi Obsidian, nebent tai jau visai ne tas Obsidian, kurie kūrė KOTOR2 ir NWN2 (nei vieno nežaidžiau, bet žaidimai pripažinti).

  3. wr rašo:

    Žaidimas vieną kartą nulūžo po dviejų valandų žaidimo ir šiaip ypatingų brokų nepastebėta.

  4. Patarėjas rašo:

    KOTOR2 buvo launch rush’o tragedija.

  5. Exo rašo:

    na, gal kažkam spalvota čiuš (ale daužyk viską iš eilės) ir patinka, bet man ne :) ištvėriau 15 min…

  6. WhiteDragon rašo:

    Aš truputi ne į tema, bet vistiek norėčiau pasakyti. Žaidžiu aš Xboxinę versiją ir esu labai patenkintas geimu, nes šis geimas yra išleistas ne kam kitam o konsolėm, pakolkas pražaidus virš 2h gameplay visakas veža, ir norisi žaisti toliau. Kažkada buvau hardcore rpgeris ir žaidžiau visus rpg iš eilės, bet nerandu prie ko rimtai prikibti, nes šiuolaikiniai rpg stipriai pasikeitė nuo anumetinių, o su jais keičiamės ir męs. Taigi jei nespėjote “[de]evoliuciuonuoti” kartu su šiuolaikiniais rpg, tai bėda bėdelė, nes sulaukti gero oldskulinio rpg šiais laikais beveik neįmanoma.

    PS. pirmą main bosą, tą raganą kalėm dviese irgi kokius 5 kartus, ir kameros netrukdė ir valdymas ant joysticko lengvas ir sunkumas normal.
    antrą main bosą vakar mušiau vienas, net ir įvykdęs visus side questus užmušiau tik iš kokio 4 ar 5 karto, žiūrėsim kas bus toliau.

 
 

Išdėstyk savo nuomonę