Užrašai iš varnų lizdo #2 | „Operation Flashpoint: Red River“
Pakako 30 minučių, kad nerimas virstų pasitenkinimu. Grynai dėl laiko stokos (ir šiokio tokio kartėlio likusio nuo „OFP2: Dragon Rising“), neplanavau turėti jokių reikalų su „Falshpoint: Red River“. Na bent jau artimiausius porą mėnesių. Bet „Codies“ atsiuntė preview kodą, o vėliau ir review kopiją, tad pabėgioti po stepę teko vien iš mandagumo. Nerimavau dėl keisto sprendimo siųsti PS3 kopiją. „Flashpoint“ ant PS3? „Dragon Rising“ irgi turėjo konsolinę versiją. Nemačiau jos, girdėjau, kad skurdesnė, bet vien patirties su AK pakako, kad jos matyt ir nenorėčiau.
Esmė tame, kad „Operation Flashpoint: Dragon Rising“ nors ir paliko kartėlį, buvo malonus vieną sykį pereit. Jis sukėlė daugiau teigiamų nei neigiamų emocijų, bėda ta, kad teigiamų šaltinis buvo gan neblogos sąlygos įsijausti į vaidmenį, o neigiamų… klaidos. Visi laukę serijos atgimimo gan vieningai sutarė, kad ji turėtų likti ištikima asmeniniam kompiuteriui ir „Dragon Rising“ turėjo tai įrodančių elementų. Nors ir paprastesnis, ne toks realistiškai atstumiantis kaip originalas, antrasis „Flashpoint“ sugebėjo išlaikyti padorų atstumą nuo visų „mainstream“ gaminių. Tiesa su artimiausiu konkurentu ARMA jis irgi nesuartėjo, vienintelis juos vienijęs bruožas buvo bug‘ai. Žaisti ir vertinti įdėtą darbą buvo apmaudu. Viena vertus kūrėjai atliko kolosalų darbą mėgindami patraukliai perteikti karinį imitatorių ir tuo pat metu visiškai neišbaidyti netyčiukais nuo COD nulipusių naujokų. Kita vertus, žaidimas lyg ir atrodė nevertas savo vardo, ypač turint galvoje, kad dauguma jį žinančių tebeturi ir tebežaidžia pirmą dalį, o rekomenduoti jį konsolių turėtojams išvis atrodė kaip nusikalstama praktika.
„Red River preview“ AK versijos kurią gavau gan senokai, nepavyko „pakurti“ dėl dvigubų saugumo standartų. Žaidimas leidžiamas po GFW skėtuku ir aš mėnesį išdeginau pokalbiams su MS, dėl įrankių kurie buvo būtini norint paleisti žaidimą. Pažaisti nespėjau, bet galiu pasidžiaugti, kad pokalbis, nors ir pavėluotai, bet buvo vainikuotas sėkme. Tai rodo, kad kažkas vyksta, prieš metus ar pusantrų į mano laiškus ko gero išvis nebūtų atsakę.
„Corner check“ funkcija su PS3 pulteliu, kartais pasirodo per sudėtinga, tad renkuosi kitą metodą. Pasėdi prie durų minute kitą, jei ten yra DI, jis nesusiturės ir anksčiau ar vėliau mestels kokią jį išduodančią random frazę.
O štai su PS3 versija jau kažkiek spėjau palakstyt, bet žinoma be jokių šansų patestuoti kažką tinkle. Žodžiu „Red River“ jau yra kitoks nei „Dragon Rising“ ir taupydamas AK turėtojų laiką, galiu iškart pasakyt, kad jiems tai ne į naudą. Jei asmeniniam kompiuteriui skirta versija nėra drastiškai kitokia nei konsolinė, o greičiausiai ji tokia ir nėra, tai šioje sistemoje jam nebelieka nišos. Kampanija vienam žaidėjui bus pernelyg nuobodi ir paprasta šaudyklių mėgėjams, ir pernelyg paprasta ir nuobodi „Flashpoint“ fanams. Kiekvienam skirtingai, bet verdiktas visada bus panašus, o tai lemia gausybė mechaninių sprendimų. Visų pirma — nuspėjamas misijų dizainas, šansų užsirauti ant pasalos apie kurią nieko nenutuokei praktiškai neliko. Nėra taip, kad iš anksto žinotum kurioje konkrečiai troboje sėdi tadžikas, bet žinai, kad vienoje iš 20 trobų jis tikrai yra. Taip pat žinai, kad 750 metrų pievų, kurias turėsi įveikti, kad tas trobas pasiektum, yra saugios. Vien šis žinojimas griauna pačius originalaus „Falshpoint“ pamatus. Sušvelninti šaudymo, taikymosi paklaidos parametrai. Tiksliai atakuoti maišantys veiksniai tapo labiau vizualūs (purvas, dulkės), nei fiziniai (užgultas kvėpavimas, šūvio nuotolis). Dirbtinis intelektas visiškai prastas, tiek komandoje, tiek vertinant oponentus, bet abiem atvejais tai jau nebėra kritinės klaidos.
O DI ir toliau žaidžia su „Hardcore“ nustatymais. Bet koks pataikymas į piemenį jį neutralizuoja. Smagu, bent tai, kad tarkim į koją sužeisti oponentai, bent jau neapsimeta negyvais. Guli, dejuoja.
Draugiškas dirbtinis intelektas gan tiksliai suvokia „Follow me“ ir „move“ nurodymus, sustojus ar patekus į susišaudymą kažkiek pasirūpina savimi. Bandymai organizuoti taktinius „Rush‘us“ vainikavosi nesėkme, dėl ginklo brolių nekompetencijos, bet vėlgi, vertinant faktą, kad žaidimą žaidžiu su konsole, taip net ir geriau.
„Red River“ veiksmas perkeltas į Tadžikistaną į kurį pabėgo iš Afganistano išspirti teroristai. Geopolitinis siužeto pagrindas gan tvirtas, bet pristatymas lėkštas ir truputį debilavotas. Pagrindinis priešų kontingentas (bent jau pirmoje žaidimo dalyje) išdidūs tadžikų piemenys. Atitinkamai ir DI spaudimas nors ir agresyvus yra sukilėliškai paprastas, atviras mėginimas nuzerginti žaidėją. Nors susidūrimai su jais ir primena ančiukų šaudymą tire, bet savotiškos logikos tame yra, ypač vertinant vis dar Flashpoint‘išką žalos modelį. Žaidėją kliudyti gali bet kieno paleista kulka, o taip pat rikošetuojančios kulkos ir tai visada reiškia rimtą sužeidimą, kurį reik „tvarkyti“ arba momentinę mirtį. Tad vamzdžių persvarą, netikėtumo elementą ir tradicišką 75-150 metrų atstumą DI išnaudoja gan neblogai. Vėlgi, vertinant konsoliniais standartais.
Dėl skiriamųjų gebų skirtumo, atstumai kai atrodo, kad šaudoma į nieka sumažėjo iki ~70 metrų. Turbūt todėl standartinė ginkluotė išduodama su optika, be jos čia nelabai būtų kas veikti.
Vėliau kaip suprantu į karą įsivels kita supervalstybė, tad tikiuosi malonaus siurprizo ir DI pasitempimo, bent jau naudojant motorizuotą techniką. Nors tai greičiausiai nėra būtina, nes tik paryškins draugiško DI trūkumus.
Tai kame pasitenkinimo priežastys? Ogi tame, kad „Red River“ galutinai atsikratęs stiprių aliuzijų į serijos ištakas, patogiai įsitaisė tarpinėje padėtyje, tarp karinių simuliatorių ir „mainstream“. Su PC jo nežaisčiau, o štai su PS3 leisti vakarus labai smagu. Vidutinė misijos trukmė 30-60 minučių, jokio skubėjimo, jokio aklo bėgimo. Pačios misijos gan nuoseklios, situacijos įdomios. Pėstute paprastai tenka sukarti kilometrą, kartais du, visą kitą laiką atsiranda kas paveža, minutės kelionėse paskandinamos akivaizdaus rasisto, afroamerikiečio kolionėmis. Tiesa sakant šis, lyg ir dinamiškumo turėjęs suteikti elementas man pasirodė nuobodus. Seržantas nuolat keikiasi, bet ne taip išradingai ir smagiai kaip tai darė „Bulletstorm“ ir nuolat kartoja savo sukruštas 10 taisyklių. Žinom mes tas tavo taisykles, mulki. Išgyvenimo taisyklės jau senai nėra tik filmų apie „boot camps“ klišė. Dabar jos visko klišė, o ir rėkiančio seržanto įvaizdis irgi nebemadingas. Kitame žaidime tai gal ir būtų nieko, bet „Flashpoint“ stengiasi žongliruoti sakiniais taip, kad žaidėjo ausis pasiektų šlykštus, necenzūrinis ir tik iš kareiviškų žodžių surimuotas hiphopas. Šiam sprendimui dar minusą prideda ir tai, kad kitiems 12 ekrane matomų karių buvo paliktas algoritminis įgarsinimas sudarytas iš robotinių patvirtinimų, kad įsakymas suprastas, ar užduotis įvykdyta. Norom nenorom pradedi jaustis, lyg tarnautum siuabingų kompleksų ir iškreiptų erotinių fantazijų kamuojamo generolo armijoje (palaukit kol išgirsit „mission briefing“. Siaubas.), tiesioginis tavo vadas debilas, o ginklo broliai droidai. Bet aš galiu tai nuryti. Nes numetus balsus į šalį, kiti garso efektai skamba solidžiai. Grafika, tikrai neprilygsta tam, ką matys AK varototojai, bet po pirmų 3-4 misijų, išlindus iš stepių, ji kiek pasitvarko. O žaidimo eiga visai šauni, tiems konsolių turėtojams, kurie nori kažko rimčiau. Tempas teisingas, ritmas teisingas, žaidėjo reikšmė ir įtaka mūšio lauke kritiška, bet gyvybės stulpelis trapus. Juokinga, bet realiai „Red River“ be žodžio „Flashpoint“ turėtų kur kas daugiau šansų patikti. Nes, kad ir kaip kurioziškai tai skambėtų, ieškodamas savo vietos po saulę, „Red River“ kažkokiu mistišku būdu ėmė ir išoko terpę, kurią aš pavadinčiau „Old School Console Shooter“. Nutolimas nuo, kad ir labai patrauklios, bet sausos sim tematikos ir atsargūs mėginimai, kažkuo priminti tai ką mėgsta visi, natūraliu būdu išgimdė šaudyklę, kokios prieš penketą metų buvo norma. Tai mane ir nudžiugino. Iš to ką patyriau iki šiol — „Red River“ rekomenduočiau toli gražu ne kiekvienam PS3 ar X360 savininkui, labiau siūlyčiau jį vyresniems žaidėjams, pageidautina neturėjusiems kontakto su originaliuoju žaidimu ir manantiems, kad naujausi „Medal of Honor“ ar „Call Of Duty“ yra rimtumo viršūnė.
Seržantas pasakė „All clear“ todėl per likusį aulą galim neštis su vėjeliu. Jokių šansų, kad patvoryje tebetūno piemuo, kurio niekas nematė.
P.S.: „Žaidimas nors ir neturėjo blizgančio starto, pinga lėtai. Manau tam įtakos turi ir startą lydėjęs downtime, kuris iš Sony gerbėjų atima galimybę išmėginti co-op, kurį kūrėjai pateikia kaip kertinį žaidimo elementą. Priežasčių patikėti, kad su co-op bus dar smagiau, labai daug, nes co-op eliminuoja visomis prasmėmis negyvą DI ir prideda „fun“ taškų, bet aš asmeniškai net nepuoselėju vilčių rasti co-op partnerį savo friend list‘e :).“
Apie autorių
Susiję įrašai
Raktažodžiai
Išdėstyk savo nuomonę
Dalinkis Twitteryje!
Dalinkis Facebooke!
Prenumeruok RSSRinktiniai įrašai
-
Balandis 4 21:5416
Kodėl su Mass Effect pabaiga viskas gerai ir kodėl mes negaunam Half–Life 3?
-
Balandis 2 14:0716
O, tu berods daug skaitai, ką galėtum rekomenduoti iš… sci-fi
-
Kovas 29 17:2432
O, tu berods daug skaitai, ką galėtum rekomenduoti iš… fantasy
-
Lapkritis 29 11:571
Ar tikrai krenta Zynga socialinių žaidimų populiarumas?
-
Lapkritis 21 0:167
Susikirtimo taškų beieškant | Interviu su „World of Warplanes“ kūrėjais
Naujausi įrašai
- 05/176 GAMEON: Žaidžiame Xenonauts
- 05/160 Mount & Blade: Warband – Napoleonic Wars DLC | Trečio asmens Cossacks
- 05/1513 GAMEON: Nexus Prominent 5
- 05/140 Uncharted: Golden Abyss | Remontuokit „Tie ratio“!
- 05/117 Keičiasi „PC Gamer Lietuva“ leidėjas
- 05/080 Ghost Recon Future Soldier — daugelio žaidėjų betos įspūdžiai
- 05/071 Balandžio Play4Fame League of legends turnyro apžvalga.
- 05/047 Catherine | Maskulinizmas
- 05/021 JAV prezidento taryba pasitelkia žaidimus, reklamuoja sveiką gyvenseną
- 04/282 GAME ON: The Adventures of Tintin The Secret of the Unicorn
11 Komentarai
Dragon rising nebuvo antrasis, o šitas nėra trečiasis. Antrojo kūrimo teisės vis dar priklauso Bohemia, kurie pakėlė teisinį šumą pamatę, kad Coderiai ruošiasi sušikt jų išaugintą IP. “2″ iš Dragon Rising pavadinimo pranyko tyliai, todėl daug kas nepastebėjo. Čia truputį OT, bet kaip bohemijos gynybinių pajėgų atstovas privalau pasakyt.
Šitas pateko į mano “Sykrit geims that I don’t talk about out loud” sąrašiuką. Toks labai retai kam patinkantis, tačiau tikrai neblogas žaidimas.
Nu numetė ne taip ir tyliai nes cirko tą tema buvo daugiau nei jis vertas. Bohemijai priklauso tęsinių kūrimo teisės, ką jie ir bando daryt su savo ARMA. Teisių į operation flashpoint jie neturi, o koderiai numetė dvejetuką, kompleksiškai, paklusdami reikalavimui nepristatinėt Operation Flashpoint Dragon Rising, kaip pirmojo žaidimo tęsinio. Anyway, mano kuklia nuomone tai absoliučiai jokios reikšmės neturintis niuansas. Teisiškai jei koderiai norėjo, galėjo išleisti OFP2 ir OFP3, nes raidelės ir skaičiukai priklauso jiems ir jie galėjo daryti ką nori. Nusprendė numest ir šaunuoliai. Jei viskas toliau vystysis RR keliu, pats laikas būtų numest ir OFP, žmonės pradėtų kitaip žiūrėt į produktą.
Triukšmas pakeltas buvo kaip tik dėl 2, kurio coderiai tikrai nebūtų metę iš geros valios, come on, šitam versle geruoju susitariama tik tada, kai ėjimas teisiniu keliu iki galo neapsimoka. O OpF yra vienintelis dalykas, laikantis coderių šaudyklę ant vandens, nes brand recognition yra svarbiausias dalykas. Dabartinis paauglys nekęstų OpF geimplėjaus, bet laimei apie jį žino tik tiek, kad tai hardcorinė (=cooler than CoD) revoliucinė šaudyklė, susirinkusi daug GOTY ir parduota milijinioniniu tiražu, todėl pamatęs coderių dėžutę naują žaidimą sies su ta sėkme. Jis yra žymiai svarbesnis nei saujelė senų murmančių pirdų, vertinančių OpF už tai, koks jis yra.
Arba mes darom per daug prielaidų dėl to ką mes galvojam, kad žino arba nežino nauja karta. Jie nežinojo OFP ir tas triukšmelis jei kam ir atnešė naudos tais ARMA’ai kuri gavo progą išlysti į dienos šviesą ir pasakyti, kad NE. Tikras to mistinio Flashpoint apie kurį jūs nė velnio nežinot tęsinys yra ARMA. Flashpoint yra ne tikras tęsinys, nes jį darom ne mes. Aš nemačiau nė vieno Bohemia reikalavimo nuimti dvejetą. Jie reikalavo nereklamuoti žaidimo kaip oficialaus tęsinio. Teisinį pagrindą, bent kažkokį tam Bohemia turėjo, kartu su išskirtinėmis teisėmis kurti visus OFP tęsinius, kuria, pasikarotsiu, pasinaudojo darydami ARMA’s ir pristatydami jas kaip tikrus OFP tęsinius. Teisių į pavadinimą jie neturi, todėl Coderiai galėjo dėti šalia jo absoliučiai viską ką nori. Tiesą sakant, dvejeto nuėmimas šito susiejimo/nesusiejimo atžvilgiu net labiau kenksmingas. Kai 2 yra, tai labai aiškiai apibrėžiama, kad tai kažkas naujo. Žaidimų industrijoje tai normali praktika, kad žaidimai su skirtingais skaičiais sukasi ant skirtingų technologijų ir gan dažnu atveju juos daro skirtingos komandos. Kai skaičiaus nėra, tai jau kur kas rimtesnė apeliacija į tai, kad žaidimas yra logiškas, bendravardžio tęstinumas :). Kaip expansion of some sort.
Bet kuriuo atveju šita tema neverta gvildenimo. Operation Flashpoint vardas be jokio abejo padėjo codemasteriams sukurti mega hype aplink Dragon Rising, Bohemia tuo Hype’u šauniai pasinaudojo, kad parodyti save ir tuo viskas baigėsi. Codemasteriams tai lose/lose situacija dėl labai paprastos priežasties:
Lose – 1. Media hype išsikvėpė kai žaidimas pateko į preview/review faze. Užsihypine review’eriai laukė OFP, kurio nebuvo. Jo vietoj buvo visai žaidžiama šaudyklė, kuri būdama visiškai nauju IP dienos gale būtų sutikta šilčiau. Ją vadintu potencialo turinčiu nauju IP, būsimu COD žudiku, o ne negimusiu atgimimu.
Lose — 2. Bohemia protestas sulaukė gausybės simpatijų, panašios buvo ir ARMA starto datos. Bohemia žodis pasiekė naujos auditorijos ausis, tuo tarpu auditorija kurią norėta sugundyti naudojant OFP vardą apie ARMA ir taip žinojo. Vardo atgaivinimas tikrai nereiškė, kad jie viską mes ir parduos sielas OFP. Coderiai tai žinojo, bet rizikavo greičiausiai tikėdamiesi užrecruitinti naujokų ne žaidimo, bet apie jį sukurtos legendos pagrindu.
Todėl mane stebina kažkoks Bohemia gynybos frontas. Kam jis? Šitam fronte ARMA nebeturi nuo ko gintis nuo tos dienos kai pasirodė pirmi Dragon Rising reviews.
Paaugliai ne prie laida, o realus pavyzdys.
Aš gana dažnai tada lankiau BI forumus, ir developeriai ten labiau bumbėjo dėl 2, o kaip tai buvo wordinama press relyzuose nepamenu, visko gali būt. Nežinau, kokiam pasaulį skaičių nebuvimas prie vardo reiškia true sequel. Mano pasauly yra Ultima I-IX ir Ultima Underworld. Might and Magic, Heroes of Might and Magic ir Dark Messiah of Might and Magic. Fallout ir Fallout: Tactics. Originali serija ir spinoffas. DR šiuo atveju gražiai įsipiešia į taisyklės rėmus. Kad coderiai smarkiai pralošė nemanau. Pre realease hype’o pilnai užtenka žaidimui parduot, nors ilgalaikėj perspektyvoj naudos bus mažai (see Brink). Kad Bohemia iš to daug išlošė abejonių nekyla.
Metacritice DR įvertintas 76, ArmA 2 – 77, so yeah.
Metacritic šiuo atveju išvis nelabai valid tool. Nebent atsidarytum positive skiltis ir įvertintum balus remdamasis papildoma asmenine nuomone apie šaltinius kurie kelia balą. Tarkim mano nuomone ARMA2 atrodo gerokai stipriau nei DR, nepaisant to, kad out of the box, grynai techniniu požiūriu, žaidimas buvo gerokai prastesnės būklės, nei DR. Imho tai gan aiškiai iliustruoja faktą, kad prieš imdamasis review’o ir balo rašymo, autorius priima domėn ir faktą, kas potencialiai žais žaidimą, ir kokie to žmogaus lūkesčiai. ARMA2 šioje sferoje, net ir būdamas labiau bugovas, lūkesčius pateisino geriau nei DR ir tai gan aiškiai atsispindi eurogamer, pc gamer, 1up vertinimuose. Savo nuomonę, kad ilgame bėgime DR pasisektų geriau be OFP aš tuo ir grindžiu. Aišku ji nebūtinai teisinga, bet imgo net ir plačiąja prasme žiūrint, be drąsiu sprendimų coderiai neturi jokios ateities.
O dėl skaičiukų, tai mano pasaulyje yra Dragon Age: Origins ir awakening ir DAII. Dar yra Starcraft, Starcraft Broodwars ir Starcraft II. Su OFP dar kabliukas ir tas, kad realiai pirma dalis vadinosi Operation Flashpoint: Cold War Crisis ir Operation Flashpoint: Dragon Rising man tikrai nuoširdžiai atrodo kaip more of the same :).
Su dvejetuku, ar be jo jis atrodo kaip tas pats, dvejetukas tik kaip minėjau duotų daugiau loginio pagrindo tikėtis drąstiškų skirtumų. Ypač vertinant Bohemia argumentus, kad žaidimą kuria ne ta pati komanda, kad jam nebus naudojamas originalus variklis ar jo modifikacijos ir kad jame apskritai nebus jokio literatūrinio ar techninio IP iš pirmo žaidimo išskyrus pavadinimą.
Žodžiu, palinkėkim IP sėkmės konsolėse ir vildamiesi kad Bohemia ten nekiš nosies gal tiesiog baikim šią temą :)?.
Mano PC screens palyginimui
http://www.topzone.lt/forumas/5942-operation-flashpoint-red-river-7.html#post140138
Pirmas lygis ir ant PC toks žiaurus, bet vis tiek prisiminus CoDMW2 x360 versiją ar tą patį Dragon Rising ant PS3, tai čia kai svajonių grafika konsoliniam game… :D
Dragon Rising SP buvo šūdas, šito SP lygiai toks pats nežaidžiamas. Štai DR CooP gal 7 misijas perėjom keturiese kažkaip, o Red River CooP jau visai kitas lygis. Visą perėjome daugumoje trise ir dar labai smagiai, gerai, viskas puikiai subalansuota ir turbūt pats game kokių 10h gameplay. Vos pora ar keli restart tik buvo, bet kartu damage normalus, priešai nesužymėti, tai be komandinio žaidimo neįmanoma pereiti. Nebent campinsi ir po valandą lauksi, kol priešas pirstelės, jei SP vienas bandysi. :D Žodžiu, CooP tikrai toks labai vykęs ir smagiai žaidžiamas ant PC, jei bent 2-3 žaidėjus rasi ne CoD ar BC2 Rambo durnelius. :)
Originalas vėl su savo teorijom ;]. Aš SP vienas žaidžiu ir viskas kuo puikiausiai einasi, o ir daliniai nesimaišo.
Čia ta prasme, kad jokio įdomumo žaisti taktinę šaudykle su botais. Tai SP ir MP nieko verti, bet CooP visai smagus, netgi labai geras, jei nekreipsi dėmesio į vietomis buginę grafiką ar kokius besikratančius lavonus net po RPG sprogimo.. Dar įdomu ir smagu, kad namus galima nugriauti su RPG, arba techniką iš priešų pavogti, kai vienas vairuoja, kitas šaudo. Pačios misijos smagios, o tokios smulkmenos dar prideda game vertės, kad net vos ne viena smagiausių/įdomiausių savo žanro FPS tampa. :) Visai norisi, kad išleistų kokį DLC ar tai Red River galbūt ir yra vietoje žadėtų Dragon Rising DLC.
MONOTONIJA! Įvykdžiau 4 užduotis ir atlaisvinau vietą kietajame diske. Be galo nuobodu važinėti Hummer’iu iš vienos vietovės į kitą, klausant juodžkio įžeidinėjimų. Prieš 3-ią užduotį apsidžiaugiau, nes keliavome jau sraigtasparniu, deja, juodas žmogus jame taip pat buvo ir kaip įprasta, instruktažą pradėjo visus pavadindamas damomis, o kelionė pasirodė dar nuobodesnė ir nei kiek ne trumpesnė.
Užduotys kažkodėl taip pat pasirodė labai monotoniškos, o priešininkų IQ vietomis vertė nusišypsoti. Tiesa, regėjimas pas juos itin geras – porą kartų gavau kulką gulėdamas už krūmo. Matyt sujudinau šakas :)
Nežinau ar keičiasi priešininkų ginkluotė vėliau, bet kol kas mačiau tik AK-74, AK-74 su optiniu taikikliu, RPG, bei kokį tai kulkosvaidį, primenantį M-249.
Geriau dar kartą sužaisiu ARMA 2.