League of Legends | Modas, virtęs legendų kalve

Vargu ar 2005‘aisiais, auksarankiai “Warcraft III” žemėlapių kūrėjai, lipdydami žymiąją DotA tikėjosi tokios stulbinančios sėkmės.  Mažytis modas užaugo, subrendo, tapo tarptautinių turnyrų garbės svečiu ir kas puikiausia –  įtvirtino naują žanrą žaidimų industrijoje. Taip vadinamoji MOBA (Multiplayer Online Battle Arena) tapo neatsiejama MMO rinkos dalimi. Šiandien žanrui atstovauja neseniai „Gas Powered Games“ sukurtas Demigod, „alaplaya“ publikuojamas Heroes of Avalon, vis dar testuojamas Bloodlines Champions bei žymieji Heroes of Newerth ir šios apžvalgos kaltininkas – DotA kūrėjų kūdikis League of Legends (LoL).

Iš pirmo žvilgsnio LoL stebina savo banaliu „gameplay‘iumi“ – žemėlapis padalintas į dvi dalis, kuriose įsitaisiusios dvi bazės; vienodi koridoriai su keliais gynybiniais bokšteliais ir iš abiejų bazių tardančios gėrio ir blogio armijos („creep‘ai“). Į mūšį narsūs kareivukai iškeliauja kas kažkiek laiko nedidelėmis grupelėmis, formuodami puolimo bangas. Štai tokiu būdu žaidimo arenoje įsivyrauja balansas, kurį  palaužti stengsis žaidėjas. Pasirinkę vieną iš 60-ies didvyrių, narsūs karžygiai, magai, riteriai ir kiti pasakiškų pasaulių gyventojai bandys sunaikinti priešo bazę. Būtent didvyrių gausa, jų išskirtinumai ir gebėjimai suteikia šiam žaidimui unikalias savybes.

LVL UP!
Kovų arena pateikiama realaus laiko strategijoms būdinga maniera – kamera  kilnojama apačion ir į viršų bei judinama visomis kryptimis. Mini-žemėlapis padeda sekti įvykius arenoje, o ekrano apačioje įsitaisęs valdymo pultelis leidžia greitai prieiti prie būtiniausių funkcijų. Neapsieinama ir be karštųjų klavišų.

Kiti elementai labiau būdingi vaidmenų žaidimams – patirties taškai, keturi personažo gebėjimai, kuriuos teks tobulinti kas kart pamačius išsvajotąjį užrašą “Level Up“; parduotuvė su šarvais, ginklais, eleksyrais ir kitomis naudingosiomis prekėmis. Kainos kandžiojasi, tačiau ant storulio prekystalio įsitaisę lobiai  ženkliai sustiprina personažų galias.  Valiuta pelnoma žudant creep‘us, priešininkus, naikinant pastatus bei likviduojant neutralius padarus, įsitaisiusius tarp karo frontų, taip vadinamųjų „Lane‘ų“.
Patirties taškai gaunami pakankamai greitai, todėl maksimalaus, 18 lygio neteks laukti ilgai. Pelnant naują lygį personažas tobulėja – didėja jo gyvybės bei manos taškai, jų regeneracija, taip pat gerėja puolamosios ir gynybinės savybės – ataka, gynyba, magiška ataka bei gynyba, atakos bei judėjimo greičiai.

60+ virtualių galvažudžių
Grafinis “LoL” apipavidalinimas nepateikia kažkokių ypatingų siurprizų, tačiau suteikia žaidimui mielo jaukumo. Aplinkos bei personažų modeliai savo dizaino sėmėsi iš žanro tėtušio “Warcraft III” – kiek vaikiški, bet ne perdėm; spalvingi – bet vėlgi, ne perdėm. LoL menininkai savo kūriniui papildomai suteikė akvarelėmis piešto paveiksliuko vaizdą, kas, savo ruožtu, padarė žaidimą labiau prieinamu didesniajai auditorijai.

Štai tokioje spalvingoje aplinkoje įsitaisė virš 60-ies smagių didvyrių. Visus juos galima sugrupuoti į tradicines klases – tankai-riteriai, pagalbininkai – „supportai“ , „dps‘ai“ (damage per second). Kita vertus toks grubus grupavimas nėra visai taisyklingas – juk kiekvieną didvyrį galima tobulinti keliais būdais, pvz. stiprinant jo gebėjimų galias arba tobulinant paprasčiausią ataką ir/ar gynybą. Pasirinkimo laisvė visada džiugina, juolab kad rinktis tikrai yra iš ko.
Narsiųjų čempionų krautuvė siūlo praktiškai viską – nuo demoniškųjų kačių mutantų iki mažų mergaičių, lydimų didele ir pikta meška. Apie didvyrių apipavidalinimą galima šnekėti be galo, be krašto, tačiau kur kas svarbesni yra jų gebėjimai. Tradicinis „stun‘as“ (apsvaiginimas), šuoliukai, gynybiniai skydai, žalos sudarymas pasirinktoje teritorijoje – tai tik maža visa ko dalis. Kai kurie didvyriai turi unikalių savybių, kaip pvz. piktasis klounas gebantis kopijuoti save ir taip suklaidinti priešininką, arba mielas žiurkėnas, įtaisantis nematomus sproginėjančius grybus kur papuola.

1+1+1+1+1 = 5
LoL – visų pirma komandinis žaidimas, reikalaujantis iš žaidėjų pasišventimo bendro tikslo vardan. Kad ir kokie stiprūs ir puikūs nebūtų atskiri personažai, išdidžioje vienatvėje jie dažniausiai nepasieks nieko. Todėl planuoti, skirstyti vaidmenis, rinktis pozicijas tenka dar neprasidėjus žaidimo partijai.
Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta. Tankai bando priimti kuo daugiau žalos, kol kiti komandos nariai stengiasi sumalti priešininkus į dulkes. Tačiau personažų gebėjimų gausa ir jų ypatingi poveikiai gali viska pakreipti visai netikėta linkme. Stipriausi gebėjimai (skill‘ai) dažnai naudojami visai ne pagal paskirtį, pvz. pagalbinis personažas Janna gali pasirinktoje teritorijoje atstatyti komandos narių gyvybės taškus, tuo pačiu atmesdama priešininkus į šalis. Jeigu pamirštume apie gydymą, ši savybė puikiai tinka bandant pabėgti nuo persekiojančių priešų, atstumti į šalį suįžūlėjusius burtininkus arba pasiusti kokį nors nedorėlį tiesiai į išbadėjusių komandos narių grupę.
Jau minėtasis žiurkėnas savo grybais ne tik pridaro žalos, bet ir sulėtina, o kas svarbiausia grybai pašalina karo rūką (fog of war), leisdami matyti kur, ką ir kaip daro priešininkai ir atitinkamai reaguoti.

Gg, fb, geek, jungler, hf, gl, ap, ad, **** …
Vienas didžiausių LoL trūkumų slypi jo privalume. Žaidimas yra visiškai nemokamas, todėl jame galima sutikti daug žaidėjų, ne visada pasižyminčių taktu ir geromis manieromis. Ligota bendruomenė – dažno nemokamo projekto problema, todėl sėdant prie LoL be patikimų draugų kartais teks apsišarvuoti nervais.

Taip pat LoL pareikalaus iš žaidėjo savo žodyno praplėtimo – palaipsniui teks įsisavinti naujus žodžių darinius, perprasti jų reikšmes. Prisijungę pirmą kartą būkite pasiruošę būti išvadinti noob‘ais ir apkaltinti visomis mirtinomis nuodėmėmis. Tačiau tai laikina, galop bet kuris žaidėjas perpras savo mėgstamų personažų subtilybes ir nerašytas bendruomenės taisykles. Šia prasme LoL niekuo nesiskiria nuo kitų daugeliui žaidėjui skirtų pramogų, tiesiog šios savybės yra kiek savotiškos.
Visų pirmą – dėl pradžiamokslio (tutorial‘o). Jokių ypatingai naudingų patarimų mokymų kursas neduos, teleis susipažinti su pagrindinėmis žaidimo funkcijomis. Viso kito teks mokytis liejant virtualų kraują ir prakaitą. Tiesa, geranoriškai nusiteikusių vartotojų LoL platybėse tikrai pakanka, jie mielai padeda visiškai žaliems.
Kita dilema – didvyrių gausa. Tai, be abejo, privalumas, tačiau naujokui ganėtinai sudėtinga ne tik įsisavinti nuosavo personažo valdymą, bet ir  tuo pačiu metu perprasti priešininkus, jų gebėjimus, stipriąsias ir silpnąsias vietas.

Skill? Luck? Teamplay?
LoL – be galo įvairiapusiškas žaidimas, po banalumo skraistę slepiantis ženkliai daugiau nei atrodytų. Iš žaidėjo reikalaujami geri įgūdžiai, pasišventimas komandai, na ir sėkmė niekad nebūna prošal.  Kiekviena pergalė ar pralaimėjimas atneša vartotojui bendrinių patirties taškų ir žaidybinių pinigų (IP – influence points). Kylant vartotojo lygiui atrakinamos runos ir nauji papildomi užkeikimai, kurie kiek pagerina pasirinkto personažo gebėjimus. Todėl tobulėti galima nuolatos.
Beje, vienas svarbiausių LoL niuansų – jis tikrai yra nemokamas. Žaidimo parduotuvėje nerasite nieko, kas sugadintų balansą. Vienintelė išimtis – personažų kaukės, jos neprieinamos už žaidybinius pinigus. Tačiau tai tėra kosmetiškas pagerinimas, niekaip neįtakojantis žaidėjo galių.

Vakarams palaipsniui perimant virtualaus sporto idėjas, LoL tampa vienu iš nedaugelio žaidimų, aktyviai dalyvaujančių tarptautiniuose turnyruose. 2010 metais WCG LoL pasaulio čempionatą laimėjo JAV komanda, iš konkurso vykusio Los Angele išsivežusi 6000$, antroji vieta atiteko europiečiams, nuskynusiems 3000$ prizą. Skaičiai nėra įspūdingi, bet jie byloja apie naujos virtualios sporto šakos gimimą.
Na o vienas iš naujausių įrašų LoL svetainėje kukliai didžiuojasi „GDC Online awards“ pasiektomis pergalėmis net keliose nominacijose. Išties, kokybė – kalbanti pati už save.