Kane & Lynch 2: Dog Days | Šešios valandos Šanchajuje
Šį kartą pradėsiu ne nuo įprastos šabloniškos įžangos apie žaidimą, kas jį pagamino, kas buvo prieš tai ir taip toliau, bet išreikšdamas didį susirūpinimą. Susirūpinimą apie tirpstantį susidomėjimą rimtais geimeriais ir kuo toliau tuo dažniau gaminamus trumpus, monotoniškus, žaidimus. Taip taip, visi mes žinome, kad IO interactive sukūrė 47′ą ir tai buvo viena iš didžiausių dešimtmečio figūrų žaidimų kultūroje. Bet kas darosi dabar?
Kane and Lynch 2: Dog Days įveikiau vienu prisėdimu, grubiai tariant 6 valandos nuotykių ir titrai. Kas čia dabar? Viskas? Ir aš dabar galvoju kiek iš jūsų planuoja mokėti tuos nemažus pinigus už 6 valandas šaudymo ir multiplayer’io rėžimą. Kad nekiltu minčių, patikslinsiu, žaidžiau medium sudėtingumo lygiu ir nepasakyčiau, kad tai buvo per lengva, teko keliuose vietose prakaituoti dešimčią minučių ar panašiai, galvoju dabar kas laukia tų kurie mėgins easy rėžimą. Nuoširdžiai nerekomenduoju.
Keturios iš šešių valandų mane visiškai prikaustė, maždaug iki pusiaukelio motyvacijos sėmiausi iš siužeto. Jis stiprus, dramatiškas, kruvinas, įtikinantis, bent pirma jo pusė. Senų pažįstamų susitikimas, paskutinis darbelis Kinijos pasididžiavime – Šanchajuje. Toliau žinoma viskas pasisuka netikėta linkme ir pasideda bėgimas, gaudynės ir šaudymas. Daug šaudymo. Retorinis klausimas, negi nieko įdomesnio sugalvoti nebegalima?
Pirmoje dalyje, jei tokią prisimenate, su šaudymu buvo prasti popieriai. Priedangos sistema buvo pagrindinė rakštis ir ypač gadino malonumą, antroje dalyje situacija ne ką geresnė. Priedangos sistema pagerėjo, bet iki visiško sklandumo dar toli. Reikalas tas, kad dažniausiai teks išnaudoti priedangą, todėl ji turi būti nepriekaištinga, o taip tikrai nėra. Norint prisidengti reikia būti pakankamai arti ir tik tam tikrose vietose, taip gaištamas žaidėjo laikas ir brangūs nervai. Kiekviename susišaudyme teks naudotis aplinkos objektais, kitais atvejais išgyventi sunku.
Dirbtinis intelektas irgi išmoko tuo naudotis, po kulkomis nebelenda, laikosi priedangos, žodžiu neblogai, bet kaip ir visur pasitaiko neapgalvotų veiksmų. Didžiausias nusivylimas atsiranda suvokus, kad tokiu būdu šaudyti teks visą žaidimą. Na gerai, yra kuro kanistrai, gesintuvai ir kiti mėtomi objektai, neblogas pakaitalas granatoms, meti pasirinkti kryptimi, o tada taiklus šūvis ir reakcija. Galim ir kokį bičą įkaitu paimti, jei sugebėsi priartėti iš nugaros nepastebėtas, man sekėsi sunkiai. Idėjos neblogos, bet tai trupiniai, visa kita šaudymas, priedanga, šaudymas ir dar karta šaudymas.
Iš serijos "Lost in Shanghai".
Apie Šanhajų blogų žodžių nebus, rytietiška atmosfera papirks ir pačius skeptiškiausius žaidėjus. Čia nereikia abejoti IO interactive talentais, siauros gatvės, interjerai, ryškių spalvų iškabos, kinietiški hieroglifai, atrodo nuostabiai. Įvairove taip pat skustis negaliu, nors veiksmas vyksta tik viename mieste, susidursite su nemažu kiekiu kontrastingų lygiu, kas yra tik į naudą. Net ir ginklai, ir tie kinietiški, paprastai nesutinkami šaudyklėse – man patiko. Patiko ir jų keliami garsai, požeminėje automobilių aikštelėje girdisi stiprus aidas, šaudant lauke silpnesnis. Trūko tik Jasperio Kyd’o fono. Patiko ir jų daroma žala, sienos ir apdaila trupa gražiai, yra nemažai destruktyvios aplinkos elementų, kai kurie priedangos taškai sugrius, kai kurios sienos išvirs ir taip toliau. Nors tai matėme ir pirmojoje dalyje, dabar tai atrodo žymiai detaliau ir įtikinamiau.
Pagirsiu ir vizualinį pateikimo stilių. Manau viena iš unikaliausių idėjų šiais metais. Vaizdą matome nuo peties kaip ir anksčiau, tačiau ekranas nuolatos puošiamas įvairiais trukdžiais, taip suteikiamas įspūdis, kad kažkas jus filmuoja mėgėjiška kamera. Bėgant vaizdas kilnojasi, šaudant mirga, keičiasi reakcija ir į šviesą, lyg matytum prastos kokybės filmuotą medžiagą, kurioje perėjimas iš vienos spalvos į kitą pažymėtas tik keliais tonais. Krovimosi langų metu klausomės telefono skambučių, jų niekas neatsako, gaunas toks įdomus monologas. Yra čia ir cenzūros, šauk šratiniu šautuvu kam nors į kaktą ir matysi tik pridengtus kadrus, bus ir kitų užmaskuotų epizodų tinkančiu “mature content” lentynai, bet tai pamatysite patys.
Šį kartą didžiąją dalį žaidimo stebėsime nuo Lynčo peties.
Olimpo herojus pasilikau pabaigai, tie du vyrukai yra tikroji žaidimo vinis, jei ne jie, baisu net pagalvoti. Išlaikė formas, tiek fizines tiek moralines. Keinas ir Lynčas kaip Al Pacino ir R. Deniro, savų principų vedami jie skinsis kelią Kinijos gatvėmis, lenkiu galvą prieš IO interactive, tokius charizmatiškus herojus šiais laikais nepamatyti sunku, bet taip ir pykstu už prastą siužeto antrąją dalį. Keinas ir Lynčas ne tik gelbės savo gyvybes, bet ir gelbės žaidėjus nuo nuolat puolančio priešo – nuobodulio. Gyvybes išgelbės, bet nuobodulys kiekvieną anksčiau ar vėliau prigriebs. Vietomis prablaško kokios numestos frazės, bet žiūrėk ir vėl naujas sandėlys ir vėl siauraakiai policininkai, ir vėl priedangos, ir vėl..
Keista, kad nebeliko kitų kompanionų, pasirodė vienoje užduotyje ir pranyko. Kas bandė pirmąją dalį greičiausiai pamena, buvo dar keli pagalbininkai, su jais ir ginklais dalindavomės ir kažkiek pavarinėti juos leisdavo, o dabar nieko, vieni du, K. and L. happy two friends. Na ir tuzinas kiniečių, artėjant pabaigai net bloga pasidarė, jie srautais bėgdavo, iš pradžių buvo kažkokie gangsteriai, po to policininkai. Ok, įtikinama, po to specialiosios pajėgos, ala swat’ai, dažytojo rūbais apsirengę samdyti žudikai ir net galiausiai pati armija. Nacionaliniai priešai, taip išeina?
Naktinį miesto grožį trikdo riebūs kraujo lašai.
Ką veikti baigus žaidimą? Hmm, yra co-op, yra daugelio žaidėjų rėžimas. Pastarasis nuo pirmtako nelabai skiriasi, atsirado keli nauji režimai, o co-op yra gan gerai įgyvendintas dalykas, pasikvieti draugą ir per penkias ar šešias valandas pereini žaidimą kartu. Žiūrint bendrai Kane and Lynch 2: Dog days nesudirbo serijos vardo, tačiau ir nė kiek nekilstelėjo į viršų. Vienus aspektus ištaisė, kitus sudirbo. Jei ne antroji siužeto pusė ir žaidimo ilgis viskas būtų buvę kur kas geriau, šaudymams paįvairint irgi kažką sugalvot reikėjo, bet pirmoje dalyje tai buvo dar skaudesnė tema. Rutina žaidimuose vis dažniau ima viršų ir tai nėra gerai, matydamas Kane and Lych 2: Dog Days prisimenu Hitman seriją. Tai nebuvo vienas iš lengviausių žaidimų, bet niekas nesiskundė, o ir trukmė ir pasirinkimo kelias patenkino žaidėjus. Pikta, kad Kane and Lych serija tuo nesinaudoja, atrodo nė nebando, o studija tai ta pati. Kol kas žaidimo pirkti nerekomenduoju, nebent esi tikras serijos fanas, tada kita kalba. Visiems kitiems siūlau išbandyti demo versiją, o tada palaukti nuolaidų.
„Kane and Lynch 2: Dog Days“ — nejuokais nustebinęs žaidimas. Taip pat, tai žaidimas — sistemos auka. Aš nebesu toks jaunas ir stiprus, kad pereidinėčiau kažką vienu prisėdimu, tad su „Kane and Lynch 2“ sugaišau savaitę. Po valandą per vakarą. Ir aš nieko jame nekeisčiau. Aš nenorėčiau, kad kažkas jame būtų kitaip. Ne. Ne žaidimą reik keisti, o sistemą ir tai kaip mes priimam žaidimus. Galų gale reikia keisti sušiktą kainodarą. „Kane and Lynch“ puikus to įrodymas.
Šešios valandos žaidimo, seklus siužetas, įkvepiančios kautynių scenos. Ir štai sakau nieko nereikia keisti. Man tai naujiena, bet ką galiu padaryti? Ne rimtai. „Kane and Lych 2: Dog Days“ yra nuo pradžios iki galo padarytas žaidimas. Viskas jame padaryta gerai ir jei tarkim jis būtų ilgesnis, jis būtų blogas. Jei jame būtų daugiau savybių jis būtų blogas. Jei susišaudymai būtų įvairesni jis būtų blogas.
Dabar greta visų jausmų ir emocijų kurias gali sukelti žaidimas, ryškiausia ir stipriausia yra viena „Jie parodė ir papasakojo viską ką norėjo parodyti ir papasakoti“. Visko produkte yra lygiai tiek kiek reikia. Daugiau kūrėjai nieko rodyti ar pasakoti nenorėjo. Ir tai jų teisė. Svarbu tai, kad taškus ant „i“ jie žaidime sudėliojo taip, kad nekyla abejonių dėl jų nuoširdumo.
Kamera sutvarkyta, meninis stilius verčia iš koto, atmosfera kiniškai, liuminescensiškai neo–noir’inė, susišaudymai „best of class 2010“. Ko dar galima būtų norėti?
„Kane and Lych 2: Dog Days“ yra toks kuriam nieko neprikiši, nebent kainą. Jis turėtų kainuot, kaip kokie 4 bilietai į kiną.
Šis žaidimas man priminė ir diskusiją apie video žaidimus kaip meno forma. Mes nepajudėsim iš mirties taško, kol žaidimo trukmė liks kriterijumi. Šitas kriterijus privalo būti sunaikintas, nes trukmė yra nesvarbi. Žaidimas turi trukti tiek laiko, kiek jo reikia, kad ištransliuotum viską ką norėjai. Nė minutės daugiau ar mažiau.
Tik leidėjas to niekada nesupras ir nenukirs „launch date RRP“ 50% procentų vien dėl to, kad kūrėjas norėjo pasakyti mažai. Dėl to kūrėjas nebus suprastas ir greičiausiai nubaustas vieninteliu įmanomu būdu, — prastais vertinimais.
Tiesa… Civilizuotose šalyse galiausiai viską sureguliuos rinka. Štai pas zavvi, nauja pakuotė jau dabar kainuoja pigiau nei 4 bilietai į kiną.
Apie autorių
Susiję įrašai
Raktažodžiai
Išdėstyk savo nuomonę
Dalinkis Twitteryje!
Dalinkis Facebooke!
Prenumeruok RSSRinktiniai įrašai
-
Lapkritis 29 11:571
Ar tikrai krenta Zynga socialinių žaidimų populiarumas?
-
Lapkritis 21 0:166
Susikirtimo taškų beieškant | Interviu su „World of Warplanes“ kūrėjais
-
Lapkritis 1 21:030
Industrijos legendos ir žvaigždės: Mark Cerny
-
Rugsėjis 2 22:5523
Interviu su Kevin’u Titzer ir Lee Petty. Apie meną ir žaidimus.
-
Liepa 28 23:0914
Ar rankinukai turi ateitį?
Naujausi įrašai
- 02/061 Happy Action Theater | Sakiau, kad chaltūra, bet paskui prasiskėliau pakaušį į lubas
- 02/044 King Arthur II: The Roleplaying Wargame — paveikslėliuose
- 01/256 RISK Factions | Rizika facebook’e — kažuali.
- 01/245 „Sega“ kuria šlapimu valdomus žaidimus!
- 01/154 Saints Row The Third: Kryžiaus žygis į getą
- 01/106 Skylanders: Spyro’s Adventure | Stebuklas įvyko!
- 01/0615 2011–ieji. Daug raidelių apie juos, kad pasijučiau ramiau.
- 01/069 MCV: Next-gen karuselė E3 2012 – garantuota
- 01/064 Didžiosios Britanijos video žaidimų retail rinka traukiasi antrus metus iš eilės
- 01/060 XCOM | Unknown enemy is known
24 Komentarai
Gera apžvalga, patiko. Tokia trumpa elementų analizė. Užskaitom šitą autorių.
Reikėjo daugiau papasakot apie MP. Kaip girdėjau žiauriai smagiai atrodė režimas kuriam turi apiplešinėt banką, bet gali išduot ką nors(nušaut) pasiimt jų pinigus, įsėdus į mašina nuvažiuot be kitų ir pnš. Tokios idėjos išties įdomios.
Tikrai kainodara turi keistis. Labai dažnai pažiūri video ar pabandai demo ir galvoji, na, gal įdomus žaidimas, bet tiek mokėt.. O kai dar po to sužinai, kad čia kaip koks filmas, vakaro praleidimui. Bet nesitiki, kad kažkas pasikeistų. Industrijoje visiems patogu taip. Po to padarys kokį mad weekend 75% off ir susirinks likusius pinigus. O žaidimas.. na, gal nepagavau kampo. Po kelių minučių demo ištryniau. Lyg girtas (o gal toks sumanymas?) jautiesi, valdymas labai nepatiko.
Man patiko destructoid išvada. :)
“There is only one thing that Kane & Lynch 2: Dog Days succeeds at. It makes Kane & Lynch: Dead Men look really, really good.”
Kai tada kažkas suvarė pirmąjį ir lėkė iš darbo, tai dabar gali pasižiūrėti, kas, iš tikro, buvo geras game.. Ir kas yra, iš tikro, epic šūdas žaidimas kaip “Score: 1.0 — Epic Fail (1s are the lowest of the low. There is no potential, no skill, no depth and no talent. These games have nothing to offer the world, and will die lonely and forgotten.)” Užteko tik botams pasišaipyti iš pirmo, ir Eidos patikėjo, sudirbo antrą, kad liko eilinis army of two ar gears of war su kitu skinu.. Nei istorijos, nei gameplay, pats game vienas didelis bugas nuo dialogų iki šaudymo ir priešų. Dialogai iš vis suvaryti, nieko bendro neturi su pirma dalimi, nei kaip istorija, nei atmosferos 0. Grafika vienintelė buvo pusiau ok, bet ir tą sudirbo su kameros efektais ir tuo kratymusi. Gerai bent, kad išjungti buvo galima.. bet vistiek pusę game perėjus iki tie užkniso viskas, kad iš kart be gailesčio ištryniau.
Originalas labai “originaliai” kalba su kitų apžvalgininkų nuomonėmis ;*
Prieš išleidimą parsiuntęs piratinį tą rašiau forume, tik destructoid viską gražiai sudėjo į vieną apžvalgą. 100% atitiko nuomonės. :) Reiškiasi, iš tikro, taip yra, kas bent pirmą lošė ar kitus IO games. Šitas žaidimas turbūt ne tik palaidojo savo serija, bet vėl IO su Eidos gali į bankrotą nuvaryti… Ypač kai tokius scores daugumoje portalų gavo 1-6/10.
Kalbant apie žaidimus, kai mano nuomonė visiškai nesutampa su originalo aš bent žinau, kad gerai parašiau :)
as dar tik pabandziau sita geruli tai mane gerai uzkabino (puse tut teperejau dar).
Todel siandien galvoju, kad demo apsispresti daugkam nepadetu. apskritai ioi turi nauja gera serija manau. stai bandau sugalvoti, koks kitas zaidimas ateina i galva palosus k&l (taip pat ir pirma) ir nesugalvoju. nesugalvojau nei filmo panasaus, nors ju mazai ziuriu.
laukiu nesulaukiu kai galesiu geriau prie jo prisest..
Manau, dar būtų buvę p.. Jei bent istoriją būtų kažkokią sugalvoję kaip pirmame. Dabar iš vis kas norės būti psychu..? Pirmame tai smagu, kai esi nusikaltėlis, ir durnius tave išlaisvina, po to prilimpa, tada tą gali visur siuntinėti, o tas keikiasi, visus šaudo (kai tikras psychas) ir t.t. Žodžiu, smagu nuo istorijos, gameplay iki atmosferos jų bendravimo ir elgesio. :) Dabar pats durnius turi būti ir dar tas Kane tik nervina, kai AI valdomas (ne kart iš vis pastrigo ir reload chapter, kad duris atbėgtų atidaryti), tik maišosi, tik nervina su savo dialogais “atsargiai apeik kareivius” ir už metro pradeda rėkti kažką visą gerkle, o kareiviai ir toliau kai kurti stovi. Patys dialogai ir cinematics be ryšio, visiškai nėra jokios atmosferos ar veikėjų character, tik kažkokie cenzūrinti kastratai. Na, net nežinau.. kaip pora namų šeimininkių sugalvotų nusikaltėliais apsimesti? Pati istorija, vytis psycho kekšę ar jo kiaurai permatomas fail idėjas pildyti..? Kokia čia istorija iš vis!? Visai nepanašus buvo pirmo siužetas… Pirmas laisvai galėjo gauti 10/10, nes rimtų minusų kaip ir nebuvo ant PC, o antras gal 4/10, nes įmanoma padaryti dar baisiau, bet žaisti vistiek net neverta.
Man pirma dalis atrodė siaubinga, kol nepažaidžiau antros, tada pirma tapo gan puikiu žaidimu, mano manymu vienintelis geras dalykas šiame žaidime CO-OP, visas įdomumas tik tame, kad gali su draugu sedėt ir žaist dviese, o daugiau ne kažką
del pirmos dalies tai keinas uz**iso tiesa sakant. lynch’as stai kas veze ta zaidima. uztai be kitu trukumu, kuriuos visi kas nori ir taip jau zino, man labai nepatiko kad jis neturejo savo SP kompanijos.
Originalas, matau tau kažkas netaip ar su smegenim ar su žaidimų skoniu. Ši dalis beveik visais aspektais patobulėjo nuo pirmosios dalies, tačiau tau išvis nepatiko :/
P.S. Man žaidimas tikrai patiko, tačiau rekomenduočiau tik nedaugeliui. Tikriausiai patys žinot kodėl (the thousand cuts).
Originalas tai net nereikia su tokiu gaišti laiką. Pirmas žaidimas(net manau kad nežaidei) buvo šiūkšlė, vidutinybių vidutinybė. Destructoid rašo geras apžvalgas, bet jeigu kalba eina apie Jim Sterling’a tai tada čiaupk kakarynę. Jis davė Assassins Creed II – 4, Alpha Protocol – 2 taigi darykis išvadas.
“Assassins Creed II – 4, Alpha Protocol – 2 taigi darykis išvadas.”
Tai va, nors pas vieną dar galva veikia, o ne užbotinta Microsofto GoW su HALO… KnL2 grynai xbox formulę pasirėmė, kam kurti kažką, jei padarom vieno mygtuko žaidimą/filmuką su gražia grafika, kad kiekvienas nabas galėtų pereiti, o tie pasėdės 6h prie efektais papuošto ekrano ir lauks KnL3 ar AC3… :D Kas ten verkia dėl AC1 ar KnL1 100% bus konsolių peasant’ai, kurie net nėra matę tų Eidos Hitman Codname 47 ar panašių game, dėl ko apsiverkia, dėl Kane and Lynch 1. Nors tas, IMO, taip pat patiko PC fanams, o nepatiko konsolių peasantams, vien dėl PC valdymo kaip senų Eidos games, kur tiesiog per sudėtingas su gamepad šaudyti ir dar 3 pagalbininkams komanduoti..
p.S. Alpha Protocol toks buginis, bet man visai patiko, dėl siužeto. Tai ir Kane and Lynch būtų laisvai užtekę kažką truputį įdomiau sugalvoti, nei gelbėti psycho mergą per kinų miestą, dar tas gameplay su bugais galbūt dar galėtų būti atleistas, bet dabar viską išėmė, kas veikė pirmame ir pridėjo prie kas neveikė dar krūvą naujų bugų.
ooohh boyyy… i mean boys… i mean kids…… uzmirsau ka norejau pasakyt..
Wow, tiesiog wow. Tai man sakai, jog žaidimas visiškai kitoks ant PC buvo negu konsolių versijų ? istorija,dialogai,grafika,buvo normali cover sistema ? Baik malt š atsiprašant. Hitman beveik visus žaidimus bandžiau ant PC ir nepradėk šnekėt kuris čia sumautas peasantas yra. Žmogus kuris tik vien tiki kitų nuomonėmis tas ir yra peasantas, toks kaip tu. Jim Sterling’as yra vienas iš tų „Ale viską žinau“ žmonių, kaip tu ir bando viską sugadinti visiškai neatsižvelgdamas į gerąsias puses. KnL2 niekaip negalėjo gaut 1, niekaip. Vien istorija ar gameplay ir idėja sudėjus bent jau 4 duoda, o čia bele nusišnekėt, apdergt, kad daugiau žmonių perskaitytų jo erezija. Kiti Destructoid apžvalgininkai tikrai kritiškai ir taktiškai apžvelgia žaidimą, bet jokiu būdų ne JS.
Go, Roki!
Ne, Destructoid apžvalgininkas tas kuris apžvelgė Kane and Lynch 2 tikriausiai turėjo blogą savaitę ar net mėnesį ir visą pyktį išliejo ant žaidimo. ARBA jis nori pasekt Gertsmanno pavyzdžiu :).
Man nusispjaut kokią savaitę turi atrodo, kad jo galva mėnesis iš mėnesio kaip po audra yra pakišta. O JS tai net įvertina prasčiau negu būna parašęs tekste. Kad ir kaip man patinka kritika jo kartais, netgi yra iš ko pasimokyt, bet absoliutus ir aklas varymas ant kažko tikrai nepriduoda kritiškai ar net neigiamai apžvalgai.
Kad si dalis geresne viskuo uz ankstesne, tikrai negaliu sutikti, cia pirma eile tureciau pamineti garso takeli, o Dog Days turi ji? Kaip ir yra kazkoks, bet ten daugiau ne muzika, o kad atmosfera sudaryti(beje, kai kur skamba gan Silent Hill’iliskai), del siuzeto, turbut 1-ji dalis labiau patiko, bent Kane turejo drasos atkersyti skriaudejams, o cia is karto “v nogi”. Gal ir gerai, kad jis toks trumpas, nes kitaip monotonija “nuzuditu”.
Jei netyciom kam nors idomu, jau pasirode K&L2 OST (mazdaug menesiukas laiko).
Taigi ta daigta gauti yra zinomi budai DU, bet kuri pasirinsi TU?
Trumpa, aisku, ir peiktina?
Ar ilga, brangu, neaisku ir nuvilianti?
;)
ZZ1, trumpai ir aiskiai destik! Right here, right now! >(
ai neverta. kai rasiau dar nebuvau klauses.
Sis ost neatidirba nei pinigu nei laiko. Pilnos dainos nebuvo irasytos (kas pamena sweet-sweet-asia-pop stiliaus trailai), o mona mur ambientu, aciu bet klausyti nenoriu..