Left 4 Dead 2 | Saugokite savo smegenis!

Vargu ar koks nors kitas visoje žaidimų industrijoje gerbiamos „Valve“ kompanijos produktas dar prieš jam išvystant dienos šviesą sulaukė tokios neigiamos žaidėjų bendruomenės reakcijos. Vos vienerius metus kurtas ir 2009 m. vasarą Los Andžele surengtos E3 parodos metu netikėtai anonsuotas „Left 4 Dead“ tęsinys šokiravo daugelį šios zombių mėsmalės gerbėjų. Pastarieji ėmė masiškai burtis į virtualias boikotuotojų grupes ir reikšti baisiausią pasipiktinimą dėl absurdiško žaidimo panašumo į savo pirmtaką bei dėl neva niekingo kūrėjų siekio lengvai pasipinigauti iš milžiniškos finansinės sėkmės sulaukusio kūrinio vardo. Pati „Valve“ ramino savo fanus ir tikino, jog šaudyklė yra verta dvejetuko savo pavadinime. Taigi ar tikra įmanoma per tokį trumpą laiką sukurpti ką nors naujo bei išskirtinio?

Atrodo, kūrėjai išties siekė kaip įmanydami atnaujinti savo žaidimą, tad „Left 4 Dead 2“ nebesutiksime pirmojoje komandinės skerdyklės dalyje matytos ir visų pamėgtos vieno koledžo studentės Zoey bei kitų jai vyrišką kompaniją palaikiusių taip vadinamų išgyvenusiųjų, užtat susipažinsime su naujais: stambiu nuplikusiu ir prakaituotu tamsiaodžiu Coach’u, baltu kostiumu pasipuošusiu sukčiumi Nick’u bei niekaip liežuvio už dantų nenulaikančiu mechaniku Ellis. Žinoma, šiai kontraversiškai trijulei talkins ir tamsiaodė mergina (o kaipgi be jos?) – išmintingoji Rochelle. Tiesą sakant, šiai margaspalvei gaujai betrūksta tik žemaūgio azijiečio.

Kiekvienas iš mano paminėtų personažų veiksmo metu išsiskirs savo išraiškingomis replikomis, kurios šiek tiek pasufleruos apie veikėjo praeitį, išduos jo pomėgius ar baimes. Pavyzdžiui, jaunasis vaikinukas Ellis mėgsta arklius, bet gerokai prisibijo cirko klounų, tad kaskart išvydęs cypsinčiais didžiulio numerio batais ir raudonu bumbulu ant nosies „pasipuošusį“ zombį (gana originali mintis) suriks: „Shoot that clown!” (liet. Nudėkit tą klouną). Na, o išgyvenusiųjų pažerti keiksmai bei juokeliai privers suprunkšti ne vieną net beviltiškiausiose situacijose atsidūrusį žaidėją. Taigi šiuos žodžio kišenėje neieškančius naujokus greitai pamils net ir amžiną ištikimybę originaliojo žaidimo herojams prisiekę „Left 4 Dead“ entuziastai.

Pedantiškasis Nick‘as daro tvarką – šaltakraujiškai „nešioja“ zombių skalpus.

Natūralu, kad be naujų personažų kūrėjai pateikė ir visą pluoštą nematytų bei savo apokalipsiniais peizažais gerokai besiskiriančių kampanijų, kurios nuo pamišusios zombių armijos besprunkančius adrenalino fanatikus nukels į tikroviškai „Source“ variklio nupieštą tiršto rūko apgaubtą atrakcionų parką, daugiaaukštį prekybos centrą, aukštais medžiais bei tankiais krūmais apžėlusius pelkynus ar siauras visokio šlamšto apstatytas Naujojo Orleano gatveles. Taigi vietovių rotacija gana didelė ir radikali. Be to, dabar visi žaidimo lygiai atrodo šiek tiek didesni (nesijaudinkite, pasiklysti neleis visur pripaišaliotos teisingą maršrutą rodančius rodyklės) ir išvaizdingesni nei matyti originale. Tik įsivaizduokite dūmuose paskendusį ir lėtai irstantį viešbutį, styrančius kibirkščiuojančius laidus, krintančias lubų plokštes, pro langus virstančias liepsnas… Panašu, kad žemėlapių dizaineriai mėgavosi savo darbu.

Dauguma virtualių pramogų aistruolių žino, jog „Valve“ patinka ilgi ir „klampūs“ vieno žaidėjo šaudyklėms skirti siužetai, tačiau tikrai ne kiekvienas tikėjosi kažkokį pasakojimą išvysti „run and gun“ (liet. bėk ir šaudyk) tipo bendradarbiavimo žaidimuose. Visgi „Left 4 Dead 2“ turės šiokį tokį Chet’o Faliszek’o susuktą scenarijų, tad visos penkios žaidimo kampanijos bus tarpusavyje šiek tiek susijusios. Pats siužetas, žinoma, nėra labai sudėtingas ir audringų aplodismentų nevertas (mat turės nemažai „baltų dėmių“ ir kartais atrodys tarsi būtų specialiai „pritemptas“), bet į klausimą „kas mes esame ir ką čia veikiame“ – atsakys, dažniausiai neilgais provinciško akcento išsigelbėjusiųjų dialogais.

Gūdūs pelkynai slepia ištisas ordas aršių nenaudėlių.

Kadangi pagrindinis žaidimo akcentas – zombiai, šaudyklės kūrėjai nusprendė sustiprinti vizualinius mįslingos infekcijos padarinius užkrėstiesiems, tad įdėjo dar daugiau pastangų dailinant, t. y. bjaurojant jų išvaizdą. Vos ant kojų benustovintys, sienas ramstantys ar gulinėjantys pilkšvi pusiau negyvėliai atrodys klaikiai – perverstos akys, perkreipti veidai, pražiotos ir apsipylusios kraujais burnos, krešuliais sulipę plaukai… Vaizdelis tikrai nėra maloniausias. Emocijas sustiprins ne tik jau anksčiau matyta galimybė nutraukti jūsų atžvilgiu labai agresyvioms šlykštynėms galūnes, bet ir nauja technologija, leidžianti ištaškyti smegenis ar tikrąją to žodžio prasme išmušti skyles zombiūkščių kūne. Taip, nuo šiol tapo dar smagiau didelio kalibro ginklu pokštelėti visa gerkle žviegiančiai bjaurybei į snukį bei pastudijuoti jos anatomiją.

Lyginant su pirmąja žaidimo dalimi, visi „Left 4 Dead 2“ dažniausiai sutinkami zombiai išliko tokie patys buki – galvotrūkščiais puls artyn vos tik jus pamatę. Tokių nesulaikys nei tvoros, nei durys – perlips arba išlauš. Šiek tiek daugiau nei akrobatinių sugebėjimų turi naujai atsiradę mutantai. Pavyzdžiui, atspariais karščiui kombinezonais apsirėdę zombiai nebijos svaidomų Molotovo kokteilių, neperšaunamomis policijos liemenėmis apsidengę bus atsparesni šūviams, o statybininkų ausines turintys padarai nereaguos į jūsų numestą pipsinčią granatą. Tokie nevisapročių siurprizai retkarčiais privers pakeisti viso žaidimo taktiką, ypač lošiant sudėtingiausiu lygiu. Tačiau pripažinkite – taip tik dar įdomiau.

Naujieji didesnio kalibro užkrėstieji a la „bosai“ taip pat mokės dar neregėtų „fintų“: susirietėlis Joker’is visada stengsis užšokti ant aukos kupros ir pastarąją „nuvairuoti“ pas saviškius gardžiai puotai; neproporcingai didelę ranką turintis Chargeri’s sugeba greitai įsibėgėti ir milžiniška jėga priploti kokį nors jo kelyje pasimaišiusį nelaimėlį prie sienos; na, o įbridus į Spitter’io pritaškyta rūgšties balą kaip reikiant sumažės jūsų sveikatos stulpelis. Visos kitos pabaisos pirmojo „Left 4 Dead“ žaidėjams jau bus pažįstamos ir naujų savybių neturės, nebent raganaitė Witch, kuri nebebijos dienos šviesos (neapsirikote, didžioji dalis kovų vyks šviesiu paros metu) ir apsimestinai verkdama slapinės šalia kitų užkrėstųjų.

Šita skrandžio rūgštimi besispjaudanti baidyklė netrukus bus „išgražinta“ dar ir skylėmis marmūzėje.

Kaip žinia, „Left 4 Dead 2“ yra tikras komandinis žaidimas be vietos išskirtiniam superherojui, tad, nenorėdami pasimesti kruvinų mėsgalių masėje bei kaip mat būti surytam išbadėjusių žmogėdrų, privalėsite laikytis išvien su savo trimis kompanionais, ir nesvarbu, ar tai bus gyvi žaidėjai ar kompiuterio kontroliuojami botai. „Šienaudamiesi“ pro negyvėlių ordas ir keikdami už jų gausą atsakingą naująjį dirbtinį intelektą „Direktorių“, turėsite atlikti dar ir minimalias užduotėles. Pavyzdžiui, norint pasiekti kitą gilios upės krantą (deja, nardyti ir sinchroniškai šokinėti į vandenį negalėsite), jums reikės atsitempti valtį. Tikriausiai nujaučiate, kad visas šis procesas bus gerokai ištęstas, kurio metu iš visų kerčių lendantys zombiai kaip reikiant pasistengs paragauti jūsų smegenų. Patikėkite, „Direktorius“ jūsų nenuvils…

Prisirinkę įvairiausių visur aplink pridėliotų ginklų (nuo artimai kovai skirtų kirvių, benzininių pjūklų ar elektrinių gitarų iki „kalašo“ ar minosvaidžio) bei išpleškinę kalnus amunicijos, pasieksite lygio pabaigoje esančius išsvajotuosius taip vadinamus „saugius namus“. Čia bent jau trumpam galėsite atgauti kvapą, išsilaižyti žaizdas bei pasipuikuoti savo asmenine statistika. Po to – vėl tas pats chaosas, kol galiausiai evakuositės iš prakeiktos zonos kokiu nors iš prekybos centro nugvelbtu sportiniu automobiliu ar „The Midnight Riders“ koncertinių fejerverkų pagalba išsikviestu sraigtasparniu. Tik tuomet išvysite jūsų kančių pabaigą simbolizuojančius titrus.

Ellis doroja Tank’ą.

Jeigu po tokios įnirtingos kampanijos dar jausite rankų pirštus, galėsite išmėginti ir kitokių žaidimo režimų. Šioje vietoje „Valve“ vėlgi nepasikuklino ir be originaliajame „Left 4 Dead“ pateiktų „Versus“ bei „Survival“ scenarijų paruošė išskirtinai aštuoniems žaidėjams skirtą „Scavenge“ režimą, kurio metu keturiems išgyvenusiesiems reikės surinkti kuo daugiau tyčia po visą žemėlapį išmėtytų degalų kanistrų ir užpildyti specialius generatorius. Žaidžiantieji už zombius, žinoma, visam šitam reikalui stengsis sutrukdyti. Skamba gana paprastai, bet lošiasi – smagiai.

Ką gi, panašu, jog kompanija „Valve“, pristatydama mums naujausią zombių skerdyklės dalį, nemelavo. Nepaisant taip išgirtų, bet visai neįspūdingai audros metu siūbuojančių medžių, iš viso nejudančių laidų, danguje per greitai skraidančių naikintuvų, bei gerokai įgrisusios frazės „reloadin’” (liet. užtaisau), „Left 4 Dead 2“ yra kruopščiai ir kokybiškai sulipdytas gaminys, o jame pateiktos naujovės išties nesutilptų į paprasto parsisiunčiamo turinio (DLC) paketą. Taigi žaidimas tikrai yra vertas savarankiško produkto vardo bei kainos. Nors šaudyklė iš esmės ir nesiskiria nuo savo originalo, ji yra dar intensyvesnė, dar kruvinesnė ir, be abejonės, dar gausesnė zombių. Saugokite savo smegenis!