Skill that killz | Skate 3

“Electronic Arts”, perėjusi į atvirą kovą su “Activision” tikriausiai norėtų, kad pro mūsų akis prasprūstų keli akis badantys faktai – trys iki tol ganėtinai tvirtos žaidimų serijos šią vasarą gavo skaudžius spyrius į paslėpsnius, nepasiekusios užbrėžtų pardavimų tikslų.

“Tiger Woods PGA Tour 11″ paskandino pagrindinio herojaus nepadorūs darbeliai už miegamojo durų(EA tvirtai stojo už savo žvaigždę ir visapusiškai ją palaikė), “Rock Band: Green Day” yra itin materialus morališkai pasenusios ir išsisėmusios ritmo žaidimų kartos lavonas, na o “Skate 3″ – kasmet kepamo ekstremalaus sporto pyrago, kuriuo EA vis dar bando apdrėbti dūlančius “Tony Hawk Pro Skater” kaulus, “chaltūra”(atleiskite už barbarizmą).

“Skate 3″ pasirodė praėjus tik metams po “Skate 2″, tad kaip ir buvo galima tikėtis – inovacijų nulis, kokybės nulis, o visa energija kaip ir anksčiau nukeliavo į a la holywood filmukų kūrybą. Žaidimas, kaip ir ankstesnė serijos dalis, pradedamas daug žadančiu intro, kuriame šmėruoja iš televizijos ir didžiojo ekrano atpažįstami veidai, tarp kurių ir vieno charakterio tipo aktorius Jason Lee, atliekantis trenerio Frank’o vaidmenį.

Frankas čia toks pat nepraustaburnis storžievis kaip ir kiti Lee sukurti herojai – Boris iš “Mallrats”/”Jay and Silent Bob Strike Back” ar Erlas, iš ir Lietuvoje rodyto serialo “My name is Earl”. Frank’as tinka “Skate 3″ filmukui, tačiau negelbsti pačio žaidimo, kuris sukaltas pagal šabloninius tokio tipo žaidimų standartus.

Šiaip tai aš nenorėčiau, kad mano miesto skverais, parkais, fontanais ir skulptūromis lakstytų varijotai ant lentų ir viską gadintų...

Jei “Skate 2″ reikėjo išlaisvinti miestą iš piktų korporacijų gniaužtų ir tam tikra prasme tapti herojumi, tai “Skate 3″ viską nuleidžia ant žemės – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Atrodo, kad žaidimo kūrėjai patirties sėmėsi iš “Need for Speed” serijos, kurios vardą kritikų tarpe jie “paš*ko” sukaldami neblizgančius “Need for Speed: ProStreet” ir “Need for Speed: Undercover”. Tiesa, įkvėpimu jiems buvo “Need for Speed Carbon”, kurio esminė naujovė buvo žaidėjui asistuojanti lenktynininkų komanda – “Skate 3″ siūlo rinkti analogišką komandą – tam tikrose varžybose teks valdyti šios komandos narius, tačiau komandų kovose šie riedlentininkai riedės autonomiškai ir prie kone atsitiktinai generuojamo asmeninio rezultato bus skaičiuojamas ir visiškai atsitiktinis AI generuojamas rezultatas, kuris nustatomas kauliuko ridenimu, tad “kompas čytina” yra komfortiška nuostata žaidžiant šį žaidimą.

...bet aš norėčiau, kad šis objektas būtų paskutinė "Skate 4" misiją, apie kurią geimerių sluoksniuose būtų kuriamos legendos, Machinima, perėjimo filmukai, ir šis vamzdis galiausiai būtų pripažintas "menu" bei išgarsintų Lietuvą

Vertinant geimplėjų, aš, atvirai pasakius, nematau visiško skirtumo tarp “Skate 2″ ir “Skate 3″, išskyrus vieną nemalonų “Skate 2″ dalyką, kuris buvo daugmaž pataisytas – veikėjo judėjimas pėstute. Dabar tas trečio asmens vaizdas “GTA” kampu netrikdo. Tačiau čia “Black Box” prasisuko kaip lietuviški statybininkai be išsilavinimo – suramstė vieną kampą – nugriuvo kitas. “Nugriuvo” tiesiogine prasme, nes kiekvieną akimirką, kai valdomas riedlentininkas atsiskiria nuo lentos didesniu nei vieno metro atstumu, jo kraujyje materializuojasi penkios promilės alkoholio ir jis beviltiškai nusiteškia ant žemės, vėliau bandydamas keturis kartus nesėkmingai keltis, kol būna neskausmingai “nuresetinamas”.

Blaivumu nepasižymi ir Port Carverton(skateboarding friendly miestas) gyventojai, keistai murmėdami jie bando eiti į sienas ir jų visiškai netrikdo tai, kad judant kojoms nesikeičia peizažas.

Žaisti “Skate 3″ – kančia. Visais tais momentais, kai tu įveiki misiją(lankstymas rampa, lenktynės, objekto “pwn”) atrodo, kad apgavai žaidimą, tačiau visais tais atvejais, kai pralaimi ir skaudžiai fail’ini, atrodo, kad žaidimas apgauna tave. Nėra “skill is a win” jausmo, tik nuolatinis veiksmo filmų veikėjo pojūtis, kad kiekviena sėkmė buvo per plauką nuo nesėkmės.

Apie visas kitas žaidimo sudedamąsias dalis užsiminsiu lakoniškai – žaidimo tikslas sukurti riedlenčių imperiją. Savo, kaip kieto riedlenčių sporto aso įvaizdžiu, užgrindinti vardą asmeniniam riedlenčių brand’ui, kad neduok die, niekas nepirktų jų iš kažkokio Tony, o tik iš tavęs. Žaidime gausu internetinių įrankių, kuriais niekas nesinaudos – skate parkų statymo ir dalinimosi internete sistema, triukų filmukų įkėlimo į internetą funkcija, internetiniai žaidimo režimai ir kitas webdunulinis šlamštas.

Einant link esmės – taip, man absoliučiai nepatiko “Skate 3″ ir aš tikrai noriu “get 10 hours of my life back”. Tai buvo visiškai akiplėšiškas EA bandymas pasipelnyti ir aš viliuosi, kad jis finansiškai nepasiteisino bei privers kūrėjus pakeisti savo mąstymą. Gal peno mintims duos TAI.

P.