Niekada nešvenčiau liepos 4 ir jos švęsti neketinau, bet štai laimingas atsitiktinumas! Išmėginau naminius Hamburgerius, kurių atsiradimas racione įprasmina ir šios šventės paminėjimą! Todėl šiemet greičiausiai švęsiu. Kapodamas hamburgerius ir šiltu žodžiu minėdamas jį. Diuką. Diuką Nukemą. Žmogų ne kartą gelbėjusį planetą ir karščiausias pupas žmoniją. Herojų įprasminusį žodį „patriotizmas“. Tiesiog kietą bičą geležiniais kiaušiniais ir kerziniais 13 dydžio batais. Žaidimų pasaulyje jis yra Amerika. Todėl ir šventė priklauso jam. Hail to the king baby!

Iš tikro tai šį receptą radau pas Beatą, kai karštligiškai ieškojau kuo pakeisti suplanuotą, bet neįvykusią iškylą lauke. Todėl galit remtis originaliu šaltiniu, nes aš nieko ir nekeičiau. Hamburgerius galima išsikepti ir namie, ir lauke ant grotelių, abiem atvejais jie būna awesome. Taigi.

Mums reikės bandelių. Jau spėjau pabandyt mėsainius su dviejų rūšių parduotuvėje rastomis „Mėsainių bandelėmis“, Čiabata ir Pita. Visi variantai ok, bet tarkim su Čiabata noris kažko švelniau. Sakyčiau ji labai tinka moteriškai mėsainio versijai su švelniu tomatų ir majonezo padažu.

Sekantis etapas iškepti pačius mėsainius. Tam prireiks:
500g. jautienos faršo.
Kiaušinio
Pora gerų žiupsnių pipirų.
Šaukšto grūdėtų garstyčių.
Sukapoto svogūno (aš dedu du)
Saujos džiuvėsių
Ir saujos žolių (petražolių ir čiobrelio (pastarojo ieškoti verta, jis labai ok dėl gardaus kvapo).
Aš papildomai dedu 2-3 skilteles kapoto česnako.

Originaliame recepte dar nurodyta žiupsnis druskos, bet jos nededu, nes paprastai mėsą pasiruošiu anksčiau ir gerą valandą pamarinuoju. Žmonės kalba, kad kai marinuoji druska blogai, o aš tikiu.

Visa tai keliauja į dubenį ir sumaišoma iki „Your Face, Your Ass, what‘s the difference?“ stadijos. Primygtinai siūlau švarias rankas į darbą leisti nuoširdžiai, nes kai didelis kiekis prieskonių, svarbu juos išminkyti tolygiai. Aš mėgstu į mėsainį dėti didelį kotletą, tai visą masę dalinu lygiai į penkias dalis. Tada padarau spurgą ir ją ploju delnais tol, kol gaunasi plokščias ~1cm + aukščio maltinukas. Jis savo ruožtu keliauja į orkaitę ant grotelių, labai arti grilio. Kepu 180 laipsnių temperatūroje su griliu. Pirmą pusę kepu apie 10 minučių, tada apverčiu ir dar 8 minutes. Prabėgus šiam laikui išjungiu orkaitę, kelias sekundes palaikau atvirą, kad išeitų karštis ir tada vienai minutei šalia mėsos sumetu bandeles.

Bet kotletai ne esmė. Esmė padažas! Būtent jis suteikia šiems mėsainiams ypatingą skonį. Šiaip padažą įmanoma spėti paruošti kol kepa mėsa, bet jei norisi, galima jį pasiruošti ir iš anksto.

Padažui reikia:
2 valgomųjų šaukštų raudono vyno acto.
5 valgomųjų šaukštų ketčupo (bet aš naudoju pomidorų tyrę, nes su kai bandžiau su ketčupu bendroj sumoj man buvo per daug acto :)).
1 valgomojo šaukšto Dijona garstyčių
3 šaukštelių rudo cukraus.
1 šaukštelio čili pipirų
1 šaukštelio sojos (nebededu jos)

Damn it! Bet šį kartą mes kalbam apie Diukburgerius. Apie mėsainius kepamus didžio kario garbei atminti! Pamenat jo mūšio tamsoje taktiką: „Nuke ‘em ’till they glow, then shoot ‘em in the dark!“? Todėl padažo receptą koreguojam ir dvigubinam garstyčių ir čili dozę… Taip, kad plaukai piestu stovėtų be gelio, o iš subinės šaudančios liepsnos atstotų Jet Pack‘ą!

Žodžiu viskas keliauja į puoduką virimui, o tada nuolat ir intensyviai maišant užvirinama ant žemos ugnies. Turi gautis tirštas, tamsokas padažas, primenantis masę, paprastai dengiančia Diuko batus. Labai svarbu, kad mėsainių ruošimo momentu padažas būtų dar šiltas, todėl ir rekomenduoju daryt kol kepa mėsa.

O toliau jau viskas ypač paprasta. Į atskirą lėkštę papjaustom dalykus kuriuos galima naudoti surenkant mėsainį. Aš ingredientus skirstau į privalomus ir neprivalomus.

Privalomi: Salota, skiltelė pomidoro, plonais žiedais papjaustytas svogūnas.
Neprivalomi: Marinuotas agurkėlis, čederio sūris, gerai pakepinta šoninė, smulkiais žiedais papjaustyti čili pipirai. Na erdvė jūsų fantazijai.

Pjaunam bandelę per pusę, dedam salotą, ant jos svogūnus ir agurkėlius, ant jų maltinuką, ant jo 1.5–2 šaukštus padažo, ant jo pomidorą ir visą kitą. Paradą uždaro viršutinė bandelės dalis. Šiaip bent jau aš tokia tvarka viską sudėlioju, valgant mažiau byra…

Šalia mėsainio niekada ir niekam nepakenkė bulvytės Fri. Ypač jei nešaldytos, o naminės. Iš didelių šviežių bulvių, papjaustytos stambiais šiaudeliais, valandą pamirkytos vandenyje su druska ir vėliau išvirtos aliejuje.

Vienintelis dalykas kuris kaip ir priklauso, bet aš nerekomenduoju — (insert your brand here) Cola. Nes šie mėsainiai tikri žudikai. Tiek apimtimis, tiek skoniu. Jūs tikrai nenorit, kad po pietų burbuliukai tą gėrį išmušinėtų per nosį…

So… What are You waiting for? Christmas?

P.S.: „…and who the f&$* is Chuck Norris?“

Taip pat skaitykite:
• Kaip iškepti „Napoleoną“ (Total War edišn)
• PacMan’letas
• Lazanija ala Eternal Sonata
• Dragonbreathless chilli
• Gran Turismo 5 Prologue: džiaugsmas, liūdesys ir omletas.