XCOM | Gera naujiena net ir tiems kurie taip nemano
Prieš savaitėlę Games.lt užpelengavo mano emocijų proveržį skelbiant naujieną apie XCOM reinkarnaciją. Vėliau analogiški dalykai buvo pastebimi ir „Facebook“ ar „Twitter“ account’uose. Jei atmintis nemeluoja, tai buvo antras kartas kai aš kažką postinau kūrėjo/leidėjo lentoje. Tikėtina, kad šis proveržis kažką nustebino tiek pat, kiek mane nustebino išankstinis daugumos žmonių skeptiškumas.
Prabėgo kažkiek laiko ir aš vis aiškiau matau, kad tas emocijų proveržis tebeturi kietų sąsajų su kita mano teorija. Kažkada rašiau apie tai, kodėl klasikinių žaidimų prikėlimas dažnu atveju patiria fiasko. Naujos „Fallout“, „Resident Evil“ ar… hm „Need for Speed“ dalys milijonams žmonių suteikia neišsemiamus malonumo klodus, bet visada atsiranda veikėjai kurie sako, kad vieninteliai geri šios serijos žaidimai buvo išleisti anam, ar dar anam dešimtmetyje. Ir man visada norisi su jais sutikti ir nesutikti. Nes sukiok kaip nori, o tarkim „Fallout 3“ buvo geras žaidimas. Tiesiog kažkieno nuomone jis nepakankamai geras „Fallout’as“. Su tuo taip pat galiu ir noriu sutikti. Tik tada visada kyla logiškas klausimas. Koks realiai YRA žaidimas, jei žiūrint iš šiandienos pozicijų jis yra geras, bet žvilgtelėjus iš vakar — blogas. Nors visa tai nesvarbu, nes ževlgiant paprastai, paklausa generuoja pasiūlą. „Fallout 3“ yra geras vien dėl to, kad atitinka šios dienos žaidėjų lūkesčius ir taškas. Man čia persilaužt lengviau nei kalbant apie „World of Warcraft“ kur vyksta analogiški dalykai. Aš drąsiai ir garsiai šiandien sakau, kad WOW tampa niekam tikusiu dalyku, bet tuo pat metu „Blizzard“ užvirina dar keletą milijonų pardavinėdami arklius. Doh…
Ir visa tai susiję su XCOM naujiena. Pasąmoniniu ryšiu. Atvirai deklaruojama, kad naujasis žaidimas priskiriamas re–imagening kategorijai. Kalbant žmonių kalba, tai greičiausiai nenoro rizikuoti su visiškai nauju IP pasekmė. Pranešti žmonėms apie naują šaudyklę yra kur kas paprasčiau, kai visam tam reikalui turi kažkokį foną. Net jei tą foną normaliai suvokia tik bent 25 metus šioje planetoje praleidę žmonės. Garsus praeities IP visada garantuoja šiek tiek papildomo dėmesio, kuris turi teigiamų pasekmių net ir tada, kai pirma reakcija būna neigiama. Natūralu. Į neigiamybes reaguoja spauda. Ta pati spauda visada mielai toleruoja kūrėjo norą tas neigiamybes nuneigti. Pageidautina tai daryti išskirtinio interviu metu.
Nors širdyje aš galvočiau, kad įmanoms ir kitoks variantas. Įsivaizduoju save komandos dalimi ir tą akimirką kai leidėjas praneša apie galimybę reinkarnuoti klasikinį IP, kuris man brangus kaip prisiminimas. Man būtų garbė. Ir atvirai sakau, suvokdamas savo atsakomybę prieš pavadinimą, aš ko gero irgi norėčiau daryti šaudyklę. 2K Marin atveju. Jei dirbčiau pas „Microids“ daryčiau Quest’ą, o būdamas „Bioware“ žmogumi… Gal gana fantazuot, manau iš to jau aišku, kodėl iš esmės aš taip džiugiai sutikau XCOM reinkarnacijos naujieną. Ne tiek dėl IP, kiek dėl fakto, kad žaidimą daro „2K Marin“, kad tai šaudyklė, o pirmi du paveiksliukai kuriuos mačiau nė nesukėlė abojonių. Taip, tai XCOM. Visiškai kitoks. Matomas per kitų žmonių prizmę, bet XCOM.
Aš vis dar tikiu, kad nauji/seni žaidimai yra nepriimami senų/senų žaidėjų ir dėl to, kad jiems trūksta emocinio užtaiso. Tai lyg naujai pasakojama pasaka iš vaikystės. Na ką dabar išgąsdintų juodoji ranka ar laiptais lipantis karstas? Apskritai nieko baisaus tame nėra, bet šias istorijas prisimenam lydimas keisto jausmo. Tas pats ir su žaidimais. Lyginant du žaidimus svarbu viskas. Bitai ir baitai, mechanika, sudėtingumo (labai jau reliatyvus mato vienetas beje) lygis… Bet tai niekis palyginus su emociniu užtaisu. Jei šiandien žaidimas „nenuskraidina“ taip kaip anuomet, suprask, jis niekam tikęs. O anų dienų skrydis gali būti apibrėžiamas gausybe faktorių ir ne visi jie prisideda prie žaidimo gerumo. Tas pats XCOM. Aš šventai tikiu, kad jį iš visų žaidimų, taip ryškiai prisimenu todėl, kad metų metus iki jį išbandydamas rinkau laikraščių iškarpas su NSO. Bijojau NSO. Naktimis medžiojau NSO. Susibaręs su tėvais svajojau, kad mane pagrobtų NSO. Lyg to dar būtų maža… Panašiai tuo pat metu „Init“ ėmė transliuoti „X failus“. Tai gausybė mažų, tuo metu protą maitinusių informacijos šaltinėlių, kurie finale sutekėjo į vieną ežerą. Ir tuo ežeru tada tapo XCOM. Paprasta heh?
Todėl aš ir tikiu „2K Marin“.
Visiškas perspektyvos per kurią matysim žaidimą pakeitimas leidžia jį vertinti kaip surogatą. Ne, negražus žodis. Labiau kaip „Tribute“. Kaip muzikantai daro. Na pavyzdžiui „Rammstein“ su „Depesche Mode — Stripped“. Kūrinio atlikimas tiesiog pernelyg skirtingas, kad protingas žmogus švaistytų laiką mėgindamas išsiaiškinti kuris geresnis. Juolab, kad čia gerumas labiau priklauso nuo skonio reikalo, ir būtent dėl to „Rammstein“ perteikia kūrinį savaip. Tokiu būdu jie atiduoda pagarbą atlikėjui, o perteikdami ją per savo suvokimo prizmę, savo gerbėjams padeda suprasti kitų atlikėjų muziką. Aš tikiuosi, kad šis požiūrio taškas padės man priimti tai ką daro „2K Marin“. Jų įgūdžiais aš nė kiek neabejoju, net ir nepaisant to, kad čia ne visai tas „2K Marin“. „2K Australija“ visai nesenai tapo „2K Marin“ dalimi ir pagrindiniai žaidimo kūrimo darbai vyksta būtent ten. Kaip ten bebūtų, sprendimą priėmęs leidėjas tikina, kad abi studijos funkcionuoja kaip viena visuma ir kalboms apie galimą kokybės kortelės nuosmukį nėra pagrindo.
Visoje šioje istorijoje yra ir daugiau super teigiamų dalykų, net jei jūs vis tiek manot, kad „XCOM re–imagening is a bad idea“. Kaip jums toks teiginys: „Jei ne XCOM nuo 2K anonsas, visai gali būti, kad mes pražiopsotume Xenonauts“. O ir patys Xenonauts neturėtų tokios puikios progos pranešti apie save.
Kas tiek Xenonauts? Tikiu, kad jei jaučiat aistrą XCOM, apie juos jau žinot, o jei ir ne puikiai mokat angliškai ir jau esate jų puslapyje, o ne pas mus. Visiems kitiems trumpas brief’as:
Tai strateginis PC žaidimas kuriamas XCOM serijos gerbėjų su intencija prikelti originalų žaidimą naujam gyvenimui. Nepaisant to, kad žaidimo pavadinimas neturi nieko bendro su serija, jo esmė turi. Viskas čia bendra pradedant Geoscape, bazių statymu ir oro mūšiais, baigiant tyrimais, taktine žaidimo dalimi (su galimybe suteikti vardus savo kareivukams). Hell yeah!
Ksenonautus kuria nepriklausoma studija „Goldhawk“, sudaryta iš „Crysis“ moderių. Nė neabejoju, kad pasitaikius progai, „Dievo Režimas“ pamėgins susisiekti su kūrėjais ir įsitikinti, kad jų rengiamas siurprizas tikrai bus pateiktas per šias Kalėdas.
Apie autorių
Susiję įrašai
Raktažodžiai
Išdėstyk savo nuomonę
Dalinkis Twitteryje!
Dalinkis Facebooke!
Prenumeruok RSSRinktiniai įrašai
-
Balandis 4 21:5416
Kodėl su Mass Effect pabaiga viskas gerai ir kodėl mes negaunam Half–Life 3?
-
Balandis 2 14:0716
O, tu berods daug skaitai, ką galėtum rekomenduoti iš… sci-fi
-
Kovas 29 17:2432
O, tu berods daug skaitai, ką galėtum rekomenduoti iš… fantasy
-
Lapkritis 29 11:571
Ar tikrai krenta Zynga socialinių žaidimų populiarumas?
-
Lapkritis 21 0:167
Susikirtimo taškų beieškant | Interviu su „World of Warplanes“ kūrėjais
Naujausi įrašai
- 05/176 GAMEON: Žaidžiame Xenonauts
- 05/160 Mount & Blade: Warband – Napoleonic Wars DLC | Trečio asmens Cossacks
- 05/1513 GAMEON: Nexus Prominent 5
- 05/140 Uncharted: Golden Abyss | Remontuokit „Tie ratio“!
- 05/117 Keičiasi „PC Gamer Lietuva“ leidėjas
- 05/080 Ghost Recon Future Soldier — daugelio žaidėjų betos įspūdžiai
- 05/071 Balandžio Play4Fame League of legends turnyro apžvalga.
- 05/047 Catherine | Maskulinizmas
- 05/021 JAV prezidento taryba pasitelkia žaidimus, reklamuoja sveiką gyvenseną
- 04/282 GAME ON: The Adventures of Tintin The Secret of the Unicorn
12 Komentarai
Klasikinių Fallout’ų žaidžiau nedaug, tad trečias Fallout’as man labai patinka.
manau, kad visais panasiais atvejais, kai kalbama apie klasikiniu zaidimu gerbejus tinka manyti, jog pastarieji nera saziningi reikalaudami sau is naujo zaidimo tokio pacio emocinio uztaiso, kuri turejo tarkim pries 15 metu zaisdami klasika. Nesaziningi jie yra todel, kad per tiek laiko patys pasikeicia kaip zmones, keiciasi poziuris ir aplinka galu gale. taip pat ir “kulturines mados”.
Todel, kaip tai butu keista, nepasikliauciau klasikinio gerbejo nuomone apie nauja zaidima. Ji gali buti per daug saliska.
taip pat reikia tureti galvoje, kad klasikos perdaryti yra tiesiog neimanoma. pavyzdziui niekas niekada sekmingai neperdarys “bezdzioniu planetos” ar “soliario”. nes sie filmai “prasideda ir pasibaigia” tada, kai juos pamatai.
Senų žaidimų žavesys neturi nieko bendro su nostalgija ar kritiškumo stoka jauname penkiolikmečio prote. Šiandien paėmęs vidutinį 96-2002 žaidimą beveik garantuotai turėsiu daugiau malonumo, nei iš bet kurio pastarųjų 5 metų hito su 90+ metacritic vidurkiu. Didžiajame dalimi dėl to, kad šito laikotarpio žaidimai formavo mano skonį, bet labai svarbu tai, kad tada, kai dar egzistavo nepriklausomos studijos, laikas nuo laiko žmonės tiesiog kurdavo savo žaidimą. Šiandieną joks leidėjas neužsikrautų sau tokios rizikos. Tai, kad šiandien nei vienas leidėjas nefinansuos žaidimo tokiems kaip aš dar nėra priežastis atsisakyt savo kokybės standartų.
XCOM atgimimas manęs neskatiną persijungt į bambeklio geeko režimą, nes (skirtingai nei čia minėtas Fallout 3) nesistengia apsimest tuo, kuo nėra. Šaudyklė X-COM visatoje? Not interested, moving on.
Jei visi sako, kad kotletai yra skanu, o WoW smagu žaisti, tai tik jie taip interpretuoja, bet nieko bendro tokie teiginiai su tiesa neturi. Visai kaip tie kotletai pasidaro neskanūs, jei reiktų valgyti po deserto…
Kažkodėl prieš dešimt metų Half-life ar Hitman atrodė super uber fantastiškai tikroviški, o šiandien naujausia šaudyklė panašesnė tik į juokingą eskizą ar komiksą. Dar blogiau, nei Ski slidininkas iš 2D žaidimo flopike. :D
Originalai, senesni žaidimai ateityje atrodys prasčiau/juokingiau/ar dar bet kaip kitaip blogiau, nei anksčiau būtent tiems, kurie nejaučia jokių sentimentų tai serijai ar žaidimui. Kad ir tas pats Half-Life, kurį minėjai: jis man vienas geriausių žaidimų, kuriuos kada nors esu žaidęs ir kuo toliau, tuo man smagiau jį įsijungti po ilgų pertraukų. Kodėl? Nežinau. Tiesiog jis mano akyse šarmo nepraranda :) Nostalgija, sentimentai, prisirišimas prie serijos… Na, o kitam žmogui (nežinau, ar tau patinka HL ar nelabai) tai bus eilinis senas geimas, kuris metams bėgant vis labiau sensta. Tuo tarpu aš jame atrandu kažką naujo :) Na, subjektyvumas čia didelį vaidmenį vaidina ir to jau nebeišvengsi, manau. Ir tai nėra blogai. Jei kompanija turės tokių “subjektyvių” žaidėjų, tol (jei tai tikrai rimta kompanija) ji bus suinteresuota suteikti kažką TIKRO tiems seniesiems fanams.
Ir dėl to tikroviškumo – tai savaime suprantama, kad kuo toliau, tuo labiau tikroviškus žaidimus leidžia, tačiau čia visa esmė ne rezoliucijoje, o toje kibirkštėlėje, kuri įsižiebia geimerio viduje, peržaidus žaidimą :) Tad Artoją šiuo atveju kuo puikiausiai suprantu :)
> Šiandien paėmęs vidutinį 96-2002 žaidimą beveik garantuotai turėsiu daugiau malonumo, nei iš bet kurio pastarųjų 5 metų hito su 90+ metacritic vidurkiu.
Labai tuo abejoju. O apie riziką ir kitus dalykus užkabinsiu netrukus, pergromuluodamas neperseniausiai užsienio bloguose nuvilnijusią diskusiją dėl “Star Wars: The Old Republic”.
IMO, kai buvo koks “Snake”, tai visi žaidė žaidą, kuriame keli taškeliai slankioja po ekraną. Dar įsivaizdavo, kad ten gyvatė tie trys taškai ekrane! :D Buvo žemi lūkesčiai, po žaidimo liko geri įspūdžiai.
Dabar nėra žaidimų iš trijų taškelių. Visi turi grafiką, fiziką ir dar kažką.. Jei “Gran Turismo” pamatai tikroviškai atrodantį automobilį, tai automatiškai lūkesčiai pakyla, kad tas automobilis turi važiuoti tikroviškai, turi susilankstyti po avarijos. Jei tik kokia smulkmena neatitinka, iš kart fail’ina visas įspūdis, nes lūkesčiai buvo labai dideli.
Turbūt, kol žaidimai nesuteiks identiškų tikrovės pojūčių, tuo jie ir atrodys tik prastesni, kuo arčiau jos bus. Kadangi vos vienai smulkmenai failinus, grius vis didesnis lūkesčių namas.
Tas pats su tęsiniais, visada laukia, kad dar geresnis bus. Jei nepakankamai geresnis būna, tai ir keikia dauguma. Nors prieš tai lošė patenkinti dar prastesnį.
Visai kaip CoDMW, po to buvo geresnis CoDWW (viskas kaip pirmame, tik dvigubai daugiau), bet galbūt nepakankamai geresnis, ir visi apsižliumbė.
Dar nepamirškime, kad mes, žaidėjai, senstame kartu su tais vaikystės žaidimais. O kaip į žaidimą žiūri 13 metų ir 25+ metų žmogus tikrai labai skiriasi.
Jaunesniam daug lengviau įtikti, jam žaidimas palieka daug didesnį ir gilesnį įspūdį, sukelia daugiau emocijų. Todėl ir atgal žvelgiant jaučiame tą nostalgiją. Mes idealizuojame senus žaidimus. Lygiai kaip po 12 metų bus kas jaus tokią pačią nostalgiją kalbėdami kad ir apie tuos pačius CoD MW2, Mass Effect 2 ar God of War 3.
O vyresnis žaisdamas vėl nori patirti tiek pat ir tokių pat stiprių emocijų, įspūdžių. Tačiau jam įtikti yra daug sunkiau, jo požiūris į gyvenimą, į pasaulį (ir į žaidimus) jau pasikeitęs, jis daugiau matęs. Paveikti jo emocijas, ar jį nustebinti, laikui bėgant, darosi vis sunkiau ir sunkiau.
Čia panašiai kaip viena mintis iš mini serialo, kur narkomanas (crack fiend) sako:
“Pirmą kartą susileidus jaumas buvo neapsakomas, nieko pasaulyje geriau nėra. Nieko. Dabar kiekvieną kartą leisdamasis noriu vėl tai patirti, ieškau to jausmo. Bet niekada nerandu. Efektas būna vis silpnesnis ir silpnesnis.”
Artojau kada parasysi apzvalga apie god of war 3? butu idomu paskaityti tavo nuomone apie si zaidima.:)
Jau rašau, bet dabar truputį grafikas pašlijęs, nieko nenoriu žadėt :)
[...] 2K pristatė XCOM, aš sakiau, kad projektas naudingas visiems. Net ir tiems kas jo nekenčia, nes ilgisi senojo gerojo UFO. AAA [...]