Jau kuris laikas planuoju, kad geimerio virtuvėlė turi tapti panašesnė į geimerio virtuvėlę. Daug maž net žinojau kaip tai padaryti, bet tingėjau. Vis tik galiausiai susiėmiau. Praeitą savaitgalį suėdau Pac Man’ą. Tą patį siūlau padaryti ir jums.Šiaip tai idealus receptas savaitgaliui. Tiskliau sekmadieniui, kai rytai būna ankstyvesni ir lėtesni nei šeštadieniais (na bent jau pas mane). Esmė tame, kad šiaip tai tėra eilinė, viešbutinė kiaušinienė, o laiko jai sugaištama nemažai.  Sąlyginai nemažai, nes jei valgo trys ar daugiau žmonių, laiko sąnaudos staiga pasidaro logiškos. Šiaip tokį dalyką mums nuolat rytais kepdavo tėvas, tad pavyzdžiui panašaus varianto valgyklose ar viešbučiuose aš negaliu nė į burną paimt. Nebūtinai dėl to, kad ten nemoka kepti omletų, šis patiekalas skaniausias tik ką išimtas iš orkaitės. Kiekviena minutė po to, palieka savo neskanumų :).
Ko reiks? Porciją pateikiu vienam žmogui (fotkėse dariau 2 porcijas). Tai štai.
3 Kiaušiniai.
~100ml pieno (pusė stiklinės).
1 nubrauktas šaukštas miltų.
Žiupsnis druskos.
Šalia labai skanu švieži pomidorai, agurkai arba žali žirneliai.

Visų pirma teks atskirti kiaušinių trynius nuo baltymų. Iš pradžių neketinau pasakoti kaip tai daroma, bet prisiminiau dėl ko kilo idėja kartais bloginti apie maistą. Tam man įkvėpė vienas žmonos giminaitis, kuris tardomas ir marinamas badu prisipažino, kad nevalgo tik todėl, kad pats nemoka išsikepti net kiaušinienės. Neįtikėtina, bet tai buvo tiesa. Išmoko per 10-15 minučių, nesenai mačiau, atrodo pasitaisęs :). Žodžiu… Viskas čia super paprasta. Kiaušinį atidarom virš dubenėlio kuriame saugosim baltymus, o trynį kelis sykius permetam iš lukšto į lukštą. Kai baltymo lukštuose nelieka, trynis keliauja ten kur jam numatyta vieta. Iš bėdos, jei neišeina, galima mušti kiaušinį kažkur ir paskui išgaudyt trynį su šaukštu. Hmmm… Good luck with that.

Taigi. Baltymai keliauja į vieną indą, trynys į kitą. Vėliau bus plakimo mikseriu, tad bent jau baltymus rekomenduočiau supilti į tam patogų indą. Į dubenį su tryniais dedam miltus, pilam pieną, pagal skonį druskos. Visą tai išplakam. Geriausia tai daryti mikseriu, bet trynius galima ir rankomis, svarbu, kad viskas gerai išsiplaktų.
Tuomet kitame inde, atskirai suplakam baltymą. Jį reikia išplakti labai gerai, kad liktų praktiškai puta. Dabar būtų pats laikas įjungti orkaitę, kad užkaistų iki 200-220 laipsnių.

Paskutinis etapas aišku sukels konfūzą. Sukėlė ir man, bet jei taip reikia, vadinasi taip reikia. Žodžiu baltymus ir trynius supilam į vieną kurį indą, ir viską dar sykį gerai išplakam. Tam reikalui tiesa pakaks keliolikos sekundžių, nepersistenkit.

Gautą masę supilam į indą kepimui. Stiklinio indo privalumas, kad kepimo metu matosi kas kepa. Visiškai pasitikėti tuo ką matai vistiek negalima (kraštai kepa greičiau), bet bendram įsivaizdavimui stiklas yra privalumas. Šiaip galima drąsiai kepti bet kokiame inde, kuris nebijo orkaitės. Prieš kepant indą galima sutepti sviestu ar aliejumi, nors prikepimo prie kraštų vistiek neišvengsi… Labai svarbu, kad tuo metu, kai viskas paruošta iki kepimo pradžios praeitų kuo mažiau laiko. Labai svarbu visą šitą reikalą pašauti į jau karštą (200-220 laipsnių) orkaitę. Jei visi labai svarbūs dalykai padaryti gerai, omletas iškeps per ~15-20 minučių. Šiaip rekomenduočiau nepasitikėti laiku ir nuolat tikrinti jo būklę. Jis turi iškilti ir/arba gerokai apskrusti. Kai turėsit įtarimą, kad jau iškepė, centre bakstelkite medine lopetėle ar peiliu. Smeikit iki dugno. Jei įrankis neapsivėlė vadinasi iškepė. Nenaudokit tam reikalui medinių iešmukų, jie per kūdi, kad apsiveltų (sykį labai nemaloniai išsidūriau).

Jei omletas atrodo iškepęs, tačiau jo paviršius neatrodo apskrudęs, nebijokit pasikviesti į pagalbą grilio. Minutei, pusantros. Va ir viskas. Atrodo painu, bet jei sugalvosit daryt, pamatysit, kad tikrai lengva. Daug lengviau nei įveikti 3 „Pac–Man“ lygius nė karto nemirus. Kaip ir minėjau pradžioje. Vienam asmeniui čia tiesiog per daug terlionės, čia labiau tiktų Gran–Turismo variantas. Kita vertus darant kompanijai ar šeimynai, laiko ir darbo sąnaudos jau dalinasi ant tiek žmonių kiek valgo.
Na ir finishing touch. Įmam peilį, žalių žirnelių ir suteikiam visam šitam reikalui geimerišką atspalvį. Voila!

Taip pat skaitykite:
• Raider’io ryžiai su mėsa
• Smooth, smooth, smoothie…
• Gran Turismo 5 Prologue: džiaugsmas, liūdesys ir omletas.