Prieš žengiant toliau, ko gero reiktų dar sykį grįžtelt per petį ir trumpai reziumuoti pernai metus. Iš geimeriškai asmeninių pozicijų.

Metų įvykiai

Pernai jų buvo gerokai daugiau, nei užpernai. Čia išskirsiu kelis jų, smagu, kad dauguma jų turi sąsajas su asmeniniu gyvenimu. Asmeniniame fronte išskirčiau pora atsitikimų. Pirmasis, tai nedrąsiai pradėtas skype pokalbis, po kurio Lietuvoje stojo Dievo Režimas.

Nepasakyčiau, kad tuo metu kai rašiau „Labas rytas“ tikėjausi, kad visa tai į kažką išsirutuliuos. Kita vertus, būtent tokie atsitikimai man padeda suvokti interneto didybę. Reikalingas tik noras, kad pokalbis pagimdytų realų veiksmą kuris sukuria rezultatą.

Kitas įvykis, kelionė į Maskvą ir „Irgomir’09“. Kaip žaidėjas galbūt šiek tiek nusivyliau parodos dydžiu (bet ne turiniu!), o asmeniškai likau super patenkintas. Tikiuosi pavyks atrasti laiko ir iš popierinio bloknoto perkelti įspūdžius apie kainas, metro ir kosmonautikos muzieju :). Senai planuoju tai padaryti, bet asmeniniai įrašai kažkaip vis labiau stumiasi į antrą planą. Kas liečia nesubalansuotai teigiamus postringavimus apie pačius žaidimus, primenu, kad juos visus galite rasti games.lt. Šiame puslapyje yra turinys su nuorodomis. Pačioje parodoje turėjau progą pasikalbėti su J. Allen Brack apie „World of Warcraft“. Ko gero tai pirmas kiek rimtesnio pobūdžio interviu kurį dariau tai labai nebarkit jei kas ne taip.

Krizė! Asmeniniame fronte ji privertė apsipirkti Steam‘e. Sakiau niekada to nedarysiu, bet kalėdiniai pasiūlymai buvo per galingi, kad jiems atsispirti. Tai pirmas žingsnis. Susitvarkiau kreditinę mokėjimams į užsienį. Antrą pernai metų pusmetį smarkiai taupiau ant žaidimų ir vengiau pirkti tiek žaidimų kiek jų sau leidau pirmą pusmetį. Būtent krizė paskatino mane šiek tiek nusispjauti ant vietinės mažmenos. Lietuviška internetinė prekyba kol kas irgi neblizga ir nė neketina naudotis tais įrankiais, kuriuos suteikia internetas. Tai tos pačios nuobodžios, dažnu atveju pustuštės, parduotuvių lentynos tik internete. Žodžiu finale teko priimti sprendimą. Pirksiu kiek pirkęs, tik ne Lietuvoje.

Patarėjas apie 2009-uosius:
Buvo tikrai puikūs metai. Žaidėjams. Sklandus ir subalansuotas leidimų kalendorius, platus žanrų spektras – tiek aukštos klasės šaudyklės, strategijos, simuliatoriai, rpg, tiek solidūs casual tipo žaidimų leidimai bei indie renesansas. Žaidimų internete pirkimo ir siuntimosi tarnybos į metų pabaigą taip driokstelėjo, kad fizinėms parduotuvėms atšoko žandikaulis. Lietuvoje žaidimų pirkimo tradicijos silpnokos, o kirtus krizei, greitėjant internetui ir susidarius patikimų internetinių fizinių žaidimų kopijų parduotuvių sąrašui, žaidimų pirkimo Lietuvoje tikriausiai nebeliks. Nors mes užsibrėžę skleisti video žaidimų kultūrą Lietuvoje, pačia Lietuva, kaip valstybe, tikėti sunku, kaip kartais sunku tikėti ir jos žmonėmis. Nors tos blogio šaknys visose gyvenimo srityse gilios ir labai gajos, ateitis tikrai privalo būti geresnė ir tyresnė. Nes jei net dideli sukrėtimai neišvalo ir nepaprotina, nepriverčia keistis, kam stengtis dėl tų šimtų, kurie vienu tepštelėjimu viską sušika? Toks mano naujametis offtopic’as, ir tokia jo išvada – 2009-aisiais PC ar konsolės generuojamas vaizdas buvo 1000 kartų geresnis už realybę. Laukiame next-gen RL.

Kas liečia žaidimų pramonę bendrąja prasme, tai mano požiūriu finansiniai neramumai paveikė ją teigiamai. Mano galva didžioji depresija 2009 privertė susimąstyti ir pasidaryti tam tikras išvadas net kelis man patinkančius leidėjus. Nors vidinės EA revoliucijos užvirė seniau, aiškius ir apčiuopiamus jos rezultatus gavome tik pernai. Būtų nesąžininga teigti, kad juos pagimdė krizė, tačiau neabejoju, kad ir ji turėjo įtakos. Didžiausio Europos leidėjo statusą EA taip pat atgavo tik pernai, pačiame metų gale. Ubisoft pastumdė kalendorių, bet bendrai paėmus net ir su keletu nustumtų/nugesintų projektų šiemet pasirodė gan neblogai. THQ ir Take2 susitvarkė, susimažino išlaidas ir panašu, kad atlaikė. Nors THQ popieriai ir šiai dienai neatrodo gerai, rugsėjui išprognozuotas bankrotas neįvyko.

Didžiosios Britanijos žaidimų pramonei teko patirti pora nemalonių smūgių, vienas jų natūralus apyvartų mažėjimas, kitas vietinio leidėjo praradimas, jei pamenate, „Square–Enix“ pernai suvalgė „Eidos“.

Na, bet žvelgiant plačiąja prasme rinka valosi, nors ir ne taip spėriai kaip norėtųsi, bet vertinant bendrai, recesija žaidimų pramonėje lemia šiokį tokį kokybės augimą. Aišku tai nebūtinai liečia gigantus narko prekeivius „Nintendo“ ir „Activision“. Žinodami paklausą savo prekei, jie berods visiškai nejudino savo kalendorinių planų, o ir kainų politikoje nedarė nieko arba tas kainas šiek tiek kėlė norėdami taip atgauti dolerius už „nedaparduotas“ dėžutes. Tai normalu. Lyderiai ir tautos numylėtiniai visada turi tokią teisę, čia svarbu neužmigti ant laurų ir laiku sustoti.

Kalbant apie kainodarą, tai recesija ją paveikė ne tik mano asmenyje. 2009–uosius manau galima vadinti šanso „Direct to Drive“ servisams metais. Ar jie tą šansą išnaudojo manau sužinosim 2010/11–ųjų eigoje. Pavyzdžiui „Igromir‘e“ Sega nevienareikšmiškai pabrėžė savo lojalumą tradicinei mažmenai. Jie ketina išleisti standartinę žaidimo pakuotę, kurioje bus papildomų smagumynų. Žmonės perkantys žaidimą, ne (e)parduotuvėje, o per D2D servisą šių priedų negaus. O juk buvome pratę prie atvirkštinės tendencijos. Gali būti, kad agresyvūs internetinių pardavėjų ėjimai iš letargo miego ištraukė didžiuosius mažmeninės prekybos tinklus. Vienu ar kitu atveju, tikiuosi, kad visas pokrizinis sulėtėjimas turės ne tik kokybinės įtakos žaidimams, bet ir įtakos kainodarą, kuri D2D pavyzdžiu darysis lankstesnė ir draugiškesnė vartotojui. Lietuvos aišku tai kurį laiką nelies, bet…

E3. Žiūrint atgal atrodo, kad šių metų E3 buvo akių dūmimas? Jei taip, tai jūs ne vieni kuriems taip atrodo. Man irgi taip atrodo, tačiau realiai tai normalus reiškinys. Pamenat, po parodos džiaugėmės kaip joje dominavo „Microsoft“. Kur X360 šiandien? Didelis klaustukas. Projektas Natal, dar sąlyginai sukasi ant lupų, o apie Mulinje vizijas buvau ir pamiršęs, kol galvoje neperkračiau šių metų įvykių. „Onlive“ servisas irgi šiokiame tokiame rūke. Bet tai normalu. Realiai manau niekas niekam akių nedūmė, o ta pati aukščiau minėta depresija šiek tiek pakoregavo planus. Onlive, Gaikai ir kiti panašūs projektai, yra visiškai priklausomi nuo investuotojų, kurių ūpas pernai tikrai nebuvo pats didžiausias.

2009-aisiais grįžo E3

Prasidėjus kalboms apie rinkos atsigavimą bendrąją prasme į spaudą grįžta ir tam tikros užuominos apie Onlive, rečiau apie Gaikai, dar rečiau apie kitus. Tiesiog kol kas atrodo, kad tai kas buvo planuota šiems metams, nusikelia kitiems. Ne daugiau ir ne mažiau. Tai aišku duoda laiko didiesiems platformų gamintojams permąstyti savo ateities produktų koncepcijas ir galbūt apsiprekinti kol dar nevėlu. Kitas būsimų „games on demand“ servisų iššūkis tai paslaugos kokybė, spaudoje vis dažniau galima paskaityti apie tai, kaip nestabiliai ir nesmagiai veikia analogiškas paslaugas teikiantys namų programinės įrangos nuomotojai. Šitą nukrypimą reziumuočiau taip. E3 nebuvo akių dūmimas, tiesiog didžioji ten matytų dalykų dalis pasirodys vėliau nei planuota. Turint galvoje situaciją pasaulyje, tai normalu. Žvelgiant iš kitos pusės, šių metų E3 buvo solidus ir gražus renginys. Smagu, kad jis atgimė.

Nepaisant visų krizių, būtent šiemet buvo pagerintas pirmos savaitės pardavimų rekordas. „Call of Duty: Modern Warfare 2“ per pirmas 24 prekybos valandas išsivaikščiojo didesniu nei 4,5 milijono kopijų tiražu. Per pirmą prekybos savaitę žaidimas surinko daugiau nei pusę milijardo USD.

Žaidimų daromos žalos matavimo metai? Lietuvos tas praktiškai nepalietė, bet Didžiojoje Britanijoje užvirė įdomi košė. Būtent pernai Britanijoje startavo „Change4Life“ reklaminė kampanija apie kurią savo laiku plačiau rašiau games.lt. Spaudoje pasirodė reklamos vaizduojančios vaiką, primenantį herojų iš filmo Omen, žaidžianti su PlayStation pultelį primenančių įrenginiu. Vaizdą puošė užrašas kurio pažodinis vertimas skambėtų taip: „Rizikuok mirti anksti, tiesiog nieko nedaryk!“.

Natūralu, kad tiesioginė ataka prieš žaidimų industriją sulaukė atsako. Industrijos įvykius apžvelgiantis žurnalas MCV subūrė krūvą žaidimų leidėjų ir pateikė bendrą skundą dėl netinkamo reklamos turinio, o vietinę žaidimų pramonę lobuojanti organizacija ELSPA kreipėsi į vyriausybę siekdamas mandagių diskusijų su žaidimais susijusiomis temomis. Esmė tame, kad „Change4Life“ programą finansuoja „Bussiness4Life“ aljansas kurį sudaro didžiausios nesveiko maisto (Coca-Cola, Mars, Pepsino ir t.t.) ir TV (BSkyB, Viacom ir t.t.) kompanijos. Tai paaiškina agresiją prieš žaidimų industriją, nes būtent žaidimai atima tuos kišenpinigių ir reklamos dolerius iš kurių gyvena „Bussiness4Life“ aljanso nariai. Incidentas baigėsi taikiai, greitai ir tyliai. „Change4Life“ mandagiai pareiškė, kad žinių žaidimų industrijoje jiems stinga, nes jų tarybos posėdžiuose nėra žaidimų pramonės atstovų. „Nintendo“ akimirksniu pasišovė atstovauti žaidimų pramonę ir greičiausiai sutiko mokėti nario mokestį. Konkrečiai šis skandalas nutilo taip pat staiga, kaip ir prasidėjo. Mano galva tai buvo pošlykštis metų įvykis, kuriame žaidimų pramonė tik užkalbinta ėmė ir parsidavė.

Nebūčiau jo prisiminęs, jei ne „PC Gamer UK“ žurnale ką tik perskaitytas straipsnis apie Tom’ą Watson’ą, kuris pasipriešino taip ir nekilusiam „Call of Duty“ žiaurumo skandalui ir jo steigiamą lobistų organizaciją. Spėju, kad „Change4Life“ kampanija buvo paskutinis lašas paskatinęs žaidimų pramonę užsiimti lobizmu plačiąja prasme. Nežinau ar tas tekstas pateks į „PC Gamer Lietuva“ puslapius, nes jis neaktualus ir net šiek tiek juokingas (lietuvio akiai), bet akivaizdu kad Jungtinėje Karalystėje leidėjų  užmojai platūs. Pirmoje publikacijoje žaidėjai ir noliferiai mokomi banaliai atsikirtinėti į jiems pateiktus banalius kaltinimus dėl to, kad žaisdami žaidimus jie tampa asocialūs. Ilgame bėgime nemanau, kad visas šis sujudimas atneš žaidėjams daug naudos, bet turint galvoje, kad kol kas žaidimų pramonė priversta dažniau gintis nei gali pulti, įtakingų žmonių išlaikymas valdžios instancijose atrodo kaip gera idėja.

Metų žaidimas
Po ilgų svarstymų priėjau išvados, kad daugiausiai emocionalaus džiaugsmo bei maloniausius vaizdus akims vis tik sugeneravo Empire: Total War. Su šiuo žaidimu pabaigiau pernai ir įžengiau į šiuos metus. Jau norėjau skirti asmeninį apdovanojimą vienam tokiam RPG, bet mėgindamas prisiminti ką žaidžiau 2009-aisiais, prisiminiau nebaigtą ATR kampaniją. Norėjau ją pabaigti, tačiau netikėtai pradėjau žaisti už indus ir vėl rimtai sėdau. Taigi, asmeninėje skalėje Dragon Age: Origins duočiau antrą vietą. Ne tik todėl, kad tai nuostabus žaidimas, bet ir dėl to, kad grąžino tikėjimą cRPG žanru, kai mes kalbame apie AAA kategorijos žaidimus. Trečią greičiausiai nurautų Infamous arba Uncharted 2. Pernelyg į tai nesigilinu, nes kalbu apie metų žaidimą ir taškas.

Labiausiai nudžiuginę žaidimai
Batman Arkham Assylum — nes įrodė, kad ir šiais laikais galima sukalti labai kokybišką, gerai subalansuotą kinu/komiksais paremtą multiplatformą. Rockband: The Beatles — nes parodė kaip turi būti kuriami grupėms dedikuoti ritmo žaidimai. Red Faction: Guerrilla — nes suteikė progą nugriauti Bradbury‘šką marsą. Brutal Legend — nes jis kicks ass. Need for Speed: Shift — nes iliustruoja pokyčius. Na ir aišku visi paminėti aukščiau.

Metų Crush
Arba kitaip tariant meilė iš pirmo žvilgsnio. Šiemet tai būtų „Electronic Arts“. Visus metus stebėjau ką jie veikia, nes jau keli metai laukiau signalų, kad kadaise mano šlovinta kompanija grįš į tiesos kelią. Pirmųjų to ženklų laukiau dar 2008–aisiais, bet sulaukiau tik šiemet. Šiemet galiu viešai ir neraudonuodamas paskyti, kad džiaugiuosi tuo ką nuveikė EA. Varykit taip ir toliau! Man vis dar reikia naujo MMO pasaulio į kurį galėčiau dingti metams kitiems…

Lietuviški metai
Kas įdomesnio susijusio su Lietuva? Na „Verslo Žinios“ vis rašo apie kažkokį „GetJar“ (1 ir 2 ir yra daugiau, tiesiog paieškoj veskit getjar). Deja aš nesidomiu telekomunikacijomis ir/ar žaidimais mobiliems telefonams, tad nieko apie tai nežinau. Kita vertus, tos pačios „Verslo Žinios“ rašo, kad įmonės vadovas Ilja Laurs yra vienas įtakingiausių su telekomunikacijomis susijusių žmonių pasaulyje. Negaliu nei patvirtinti nei nuneigti, nes nesidomiu, bet tai man priminė… Prieš daug metų, dar dirbdamas „PC Klube“ ruošiau tokią numerio temą „Jie kuria Lietuvos žaidimų ateitį“. Ten buvo ir Ilja Laurs, tuo metu jis dirbo „Midas“ games. Įdomu tai, kad toje pat temoje rašėm ir apie porą žmonių šiandien kuriančiu „Unity“ varikliuką. Kalbant glaustai, „Unity“ yra labai karšta technologija kuri leidžia daryti gražius 3D dalykus jūsų iPhone ir/arba web/brower‘yje. Su šia technologija dirba nemenkas būrys Lietuvių. Toje pačioje temoje rašėm ir apie Ivolgamus, kurie šiemet turėjo puikius startus Wii platformai. Ivolgamus, jei tu mane skaitai, aš vis dar laukiu 101 viename apžvalgai :).

Žodžiu tada mes ir klydom, ir neklydom. Jie tikrai kuria ateitį (gal tik ne visada Lietuvos :)). 2009–ieji šiame procese nebuvo išimtis.

Kitame industrijos fronte, mažmenoje ir distribucijoje vyko ne tokie smagūs dalykai. Visų pirma be pėdsako dingo Akelotė, tad bent jau Kaune smarkiai susitraukė galimybės nusipirkti kažką iš Rusijos. O kuo toliau, tuo daugiau gerų ir/arba įdomių pasiūlymų atkeliauja iš ten. Panašu, kad žaidimų distribucija nebe užsiims ir GNT Lietuva. Apie tai galima buvo jau spėlioti prasidėjus didiesiems išpardavimams. Andriko, startavo mūsuose labai įkvepiančiai. Dalinai lokalizuotos ir šiek tiek pigesnės Ubisoft žaidimų pakuotės ir mažmeninės prekybos tinklas Pro Games teikė šiokių tokių vilčių. Kokioje būklėje dabar yra Pro Games nežinau, girdėjau Vilniuje parduotuvė užsidarė, Kaune matau tebedirba, bet prekių lentynose rotacija visiškai sulėtėjo, kas liečia naujus pavadinimus, praktiškai sustojo.  Kas liečia Andriko kol kas nieko pakomentuoti irgi negaliu, išskyrus tai, kad gavau vienintelio ten turėto kontakto atsisveikinimo laišką ir jokių užuominų apie tai kas jį pakeis. Tikėtina, kad Andriko Lietuvoje nebeliks. Tad distribucija šiai akimirkai užsiima tik Panvision, Žaidimų Šalis  ir būrys importuotojų/perpardavinėtojų. Gali būti, kad dar kažko nepaminėjau, bet istoriškai Lietuvos žaidimų pramonės atstovai nėra linkę ieškoti kontaktų su spauda ar tiesiog savo gerbėjais :).

Kas liečia mažmeną tai visi žinom ko netekom, o išlikę aišku žaidimais rūpinasi dar vangiau nei iki visų depresijų. Išimtimis Kaune pavadinčiau Topo Centrą ir Baituką. Šiuo atžvilgiu mes tikrų tikriausiai grįžom į kokius 2000-uosius metus. Su kuo ir sveikinu :).

Metų platforma
Mano rinkimuose vėl laimėjo PC. Kodėl? Konsolių fronte štilis. Tiksliau ne visai štilis, bet… Microsoft gyveno iš multiplatformos, tik gražiai kalbėjo apie ateitį. Mano galva kiek lengvabūdiškas poelgis, bet greičiausiai tai nulėmė noras uždirbti pinigų, kol jų dar neuždarė. Šiaip susidaro įspūdis, kad Microsoft jau tikrai galvoja apie sekančią kartą. Galbūt šioje stadijoje tik kurti ar nekurti lygmenyje. Sony pagaliau ištesėjo dalį duotų pažadų, bet nieko sukrečiančio šiemet irgi nepasiūlė. Nepaisant to kad po E3 šlovinom MS, mano galva, Sony šiemet pasirodė stipriau. Už tai jiems pliusas. Nintendo… Na aš su Wii pernai žaidžiau nepaprastai daug (lyginant su užpernai), bet žaidžiau užpernai metų žaidimus. O PC. Žaidimų pernai PC sulaukė nemažai, dalis jų pranoko savo konsolinius brolius. Nvidia pristatė korektiškai ir gražiai veikiančią 3D gaming sistemą. O šiaip kažko iš koto verčiančio irgi nebuvo, bet… Turint galvoje bendrą pasaulio foną, ši platforma ir vėl demonstruoja lankstumą. Turiu galvoje tai, kad žaidimų industrijai reikalingos permainos, o seni formatai pamažu turi trauktis. Na nauji formatai, nauja kainodara, naujas priėjimas prie kliento, jo pažinimas, poreikių tenkinimas ir t.t. Visa tai lengviausia padaryti ir išmėginti būtent per PC vartotojus. Pernai metais buvome kelių tokių bandymų liudininkais, tame tarpe nederėtų pamiršti World of Goo kainodaros eksperimentų, į žaidimus integruotų socialinių tinklų (Sims, Dragon Age), savotiško Indie atgimimo, Steam šventinių išpardavimų ir gausybės kitos smulkmės, kuri greičiausiai apibrėžia tai, kuo gyvensime ryt. Būtent maži ir kartais vos pastebimi reiškiniai siejami su PC industrija kaip ir leidžia suprasti, kad konsolių era išties artėja prie pabaigos. Ne ta prasme, kad išnyks konsolės. Ta prasme, kad jos bus visiškai kitokios.

Nepateisintų lūkesčių metai
Nes lygiai du žaidimai iš kurių tikėjausi labai daug, pasirodė šūdinai. Tai „Operation Flashpoint: Dragon Rising“ ir „Call of Duty: Modern Warfare 2“. Lygiai vienas žaidimas iš kurio tikėjausi daug, davė daug ir visiškai pakerėjo, bet realiai… Na aš čia apie „Uncharted 2“. Jis man žiauriai patiko, bet tai nenuneigia fakto, kad jis skylėtas kaip rėtis.

2010-ieji
Vis dar nekantriai laukiu daugiau naujienų apie Star Wars MMO. Vis dar noriu šio žaidimo, ir vilčių jį pačiupinėti šiemet, kur kas daugiau nei pernai. Džiugina ir smagaus pavasario perspektyva, kurią pagimdė recesija ir MW2 efektas. Kompaniją mums jau nuo sausio vidurio palaikys Bajoneta, Svetimi su grobuonimis, Dantė su pragaru, Šepard, Big Daddy, Napoleonas… Galų gale sulauksim Alan Wake (horror survival!) ir Splinters Cell tęsinio. Konsolininkai turės savų džiaugsmų, net jei nauji „motion“ valdikliai ir nepasieks rinkos. Vėlgi daugiau džiaugsmo ko gero patirs tie kas turi PS3, nors apie tai kalbėti dar ankstoka.

Ai…  Dar esu beveik 100 procentų įsitikinęs, kad Azerotas sulauks kataklizmo dar nė rudeniui neatėjus, na blogiausiu atveju lapams krentant. Žodžiu įvykių bus…

Sveiki atvykę į 2010-uosius. Kokybiško jums eskapizmo :).

Taip pat skaitykite:
• Tiesi vaga iš Maskvos | 11.03 atvykimas
• Laboratorija: Mano vidiniai demonai