DR » Autorių godos » Artojaus Arimai »
Arimai apie dėmesio sutrikimo sindromą
„Gamasutra“ šiandien publikavo deramo dėmesio 2009-aisiais nesulaukusių žaidimų sąrašą. Peržiūrėjus jį, man kilo debesis įvairiausių minčių. Užmetam akį…
10. UniWar (Javaground – iPhone)
9. House of the Dead: Overkill (Headstrong Games/Sega – Wii)
8. Raiden Fighters Aces (Seibu Kaihatsu/Gulti/Valcon – Xbox 360)
7. Alive4Ever (Meridian – iPhone)
6. The King of Fighters 98 Ultimate Match (SNK Playmore – Xbox Live Arcade)
5. Silent Hill: Shattered Memories (Climax/Konami – Wii)
4. Kenka Bancho: Badass Rumble (Spike/Atlus – PSP)
3. Little King’s Story (Cing/Marvelous/XSEED – Wii)
2. Saboteur (Pandemic/EA – 360/PS3/PC)
1. Cryostasis (Action Forms Ltd./Aspyr/505 Games/Zoo Corp. – PC)
Sprendžiant iš to, kad šiame sąraše yra 5 žaidimai, kurių išvis nesu girdėjęs ir tik vienas,apie kurį žinau tik kažką vargiai apčiuopiamo, galima prieiti dvejopų išvadų.
1. Šiemet visi žaidimai, kurie buvo verti dėmesio jį gavo, t.y. didesnė dalis aukščiau esančių žaidimų yra pritempti. O tai reiškia, kad buvo iš esmės šūdini metai, nes gerais metais, tokius dešimtukus sudaro labai geri žaidimai, kuriuos norom/nenorom pražiopsojo spauda ir/arba žaidėjai.
2. Daug ką lemia aplinka ir geografija.
Šiemet visi žaidimai, kurie buvo verti dėmesio jį gavo, t.y. didesnė dalis aukščiau esančių žaidimų yra pritempti. O tai reiškia, kad buvo iš esmės šūdini metai, nes gerais metais, tokius dešimtukus sudaro labai geri žaidimai, kuriuos norom/nenorom pražiopsojo spauda ir/arba žaidėjai.
Nes mano dešimtukas atrodytų visiškai kitaip. Nes aš gyvenu Lietuvoje ir tai neišvengiamai įtakoja mano nuomonę. Tarkim, vienas geriausių praeito mėnesio atradimų, man buvo „Dead Space: Extraction“ ant Wii. Bet jei sugalvoju apie jį kažkam papasakot, tai įspūdis lyg kalbėčiausi su siena. Kadangi mano kasdien suvartojama informacija būna padalinta pagal 40/40/20 proporcijas (Lietuva / Vakarai / Rusija – atitinkamai), tai man visiškai nesusidaro įspūdis, kad „Dead Space: Extraction“ gauna per daug dėmesio. Žinoma, Vakaruose jam jo netrūko, nors apie tą patį „House of Dead: Overkill“ buvo kalbėta ne mažiau. Kaip tyčia, kiti dėmesio verti „Nintendo“ projektai dėmesio sulaukia dėl to, kad jie yra „chodoviakai“ ir, blogiausiu atveju, juos kartą į savaitę pamatai NPD ataskaitose. Bendrais bruožais, žinant, kaip šiai dienai veikia visas „iPhone“ žaidimų biznis, kalbėti apie dėmesio stoką šios platformos žaidimams išvis absurdiška. Juk pati platforma sukurta taip, kad joje esantys žaidimai nuolat stokotų dėmesio. Dar savo sąrašą papildyčiau tuo pačiu „Demon‘s Soul“, kuris pas „Gamasutra“ nepateko, nes JAV jo pardavimai stulbinantys. Pas mus to žaidimo apskritai nėra, tad ir dėmesio stoka natūrali. Kita vertus, mano aplinkoje apie puikų „Xbox Live Arcade“ beat‘em up‘ą „The King of Fighters 98 Ultimate Match“, žmonės kalbėjo daugiau nei apie SFIV. Todėl, man vėlgi sunkiai virškinasi informacija, nes nori nenori, o aplinka ir geografija žmogaus nuomonei turi didelę įtaką. Tiesa… Kol mano rašliava spausdinama tik lietuviškai, nematau tame nieko blogo.

Cryostasis ir Saboteur stokoja ne tik dėmesio...
Nors šiaip, šitą įrašą mane paskatino parašyti pirmos dvi pozicijos. „Saboteur“ ir „Cryostasis“. Galiu tik pasidžiaugti, kad nė vienas jų pro mūsų akis nepraslydo. „Cryostasis“ užsisakiau iš Ukrainos ir apie jį brūkštelėjau čia. Tiesa… Aš vis dar nemanau, jį esant pakankamai geru, kad jo nežaidę žmonės jaustųsi kažką praradę. Kaip ir minėjau tada, žaidimas aktualesnis žaidėjams, laikantiems save tyrinėtojais. „Cryostasis“ įdomus meninis stilius ar kai kurie „game design“ sprendimai, bet kaip žaidimas ar kaip pramoga jis toks labai jau vidutiniškas. Visiškai nesutinku su „Gamasutra“ nuomone, kad startas konsolėse pelnytų „Crysostasis“ daugiau pripažinimo. Nebent, aišku, tas startas būtų gerai finansuojamas ir žaidimas savo dėmesį gautų tokiais būdais, kaip jį šiemet gavo gausybė vidutiniokų.
Finansavimo klausimas puikiai iliustruoja ir „Saboteur“ situaciją. Aš, žinoma, jos nežinau, bet drąsiai spėju, kad žaidimui dėmesio niekas neskuba skirti vien todėl, kad EA prisuko kranelius. Kaip leidėjas, EA turi gausybę projektų, kuriais gali šerti mediją ir žaidėjus. Nesvarbu, koks šėrimo būdas. Apžvalgos, reklama, skandalai, išnaudojant nekaltas parodų salių mergeles ar kadagių skonio dwarfiška dešra. Rimta kampanija ar debesis viral‘ų – viskas kainuoja pinigus. Galų gale, ribotas yra net dėmesio kiekis, kurį spauda ir žaidėjai gali skirti vienos kompanijos produktams.
Štai čia ir išlenda „Saboteur“ kūrėjai „Pandemic“, kuriuos jau aprėkiau dėl „Lord of the Rings“ subjaurojimo. Prieš LOTRC dar buvo „Mercenaries 2“, kurio vertinimus galėčiau pavadinti hm… kontraversiškais. Paskutiniai kompanijos veiklos metai padėjo sėkmingai pamiršti žaidimus, už kuriuos studija buvo gerbiama. Ir „Pandemic“ netruko spaudoje tapti „nepateisintų lūkesčių“ sinonimu. Greičiausiai todėl, po anonsavimo gan tvirtą media palaikymą turėjęs, „Saboteur“ staiga „pasimiršo“. Niekas nesivargino apie jį kalbėti, o EA greičiausiai nesivargino atlikti finansinių, šį nuovargį išsklaidančių, injekcijų. Mano nuomone, kalbėti apie „Saboteur“ būtų net rizikinga. Turiu galvoje tai, kad kalbant apie LOTRC ir „Mercenaries“ žaidimus, buvo duota gausybė pažadų, kurių tik labai maža dalis vėliau buvo ištęsėta. Šiuo atžvilgiu, „Saboteur“ popieriuje atrodytų nemažiau ambicingas, bet ir vėl pas „Pandemic“ kuriamas projektas. Na, sakykit, ką norit, bet šiemet tikrai būtų sunku rimtai vertinti pranešimą, kad naujas „Pandemic“ kūrinys — savotiškas „GTA“ ir „Assassin’s Creed“ šaržas, romantiškame La Resistance fone.

Jie stokoja ir spalvos. Peršasi išdava. Nori, kad tavo žaidimui trūktų dėmesio? Pridėk juodai baltų momentų!
Finale gavosi taip, kad nemaža dalis žaidimais kažkiek besidominčių žmonių, apie tokį „Saboteur“ sužinojo iš pranešimų apie „Pandemic“ studijos uždarymą.
Nepaisant viso to… „Saboteur“ žaidžiu jau daugiau nei savaitė ir man tikrai smagu. Be jokios abejonės, greičiausiai dar šiemet sulauksit apžvalgos, kurioje aš išsamiai papasakosiu, kodėl „Saboteur“ gavosi, koks gavosi iš žaidimo pusės. Tai toli gražu nėra geriausias metų žaidimas, bet šiaip jame yra kelios smagios ir neblogai veikiančios idėjos… Iš esmės žaidimas stokoja nebent kažkokio apčiuopiamo veido… Na griežtesnių rėmų, bet visumoj jis tikrai neblogas. Nepaisant visų savo antipatijų, džiaugiuosi už studiją, kuri po tikrai nevykusių metų sugebėjo savo karjerą užbaigti būtent tokiu žaidimu. Ir tikrai sutinku, kad „Saboteur“ yra vertas būti „Gamasutra“ sąraše kaip niekas kitas.
O šiaip man labai įdomi ir jūsų nuomonė. Nešokit dabar į „google‘ą“ ieškodami savo metų favoritų ir įrodymų tam, kad jie buvo įvertinti ar neįvertinti, bet pakomentuokit iš galvos. Kaip manot, koks šių metų žaidimas nesulaukė pakankamo žaidėjų ir spaudos dėmesio mūsų ašarų pakalnėj? Komentuokit iš galvos, iš savo patirties ir savo nuomonės pozicijų. Jei DR metų gale rašys kokį nors reziumė, į Jūsų komentarus tikrai bus atsižvelgta!














12 Komentarai
Peršasi išvada kad ne tuo to galo žiurit.Šie metai buvo geri žaidimų pramonėje.Empire:Total War (Na jis ne puikus kaip tuo metu buvo Rome bet vistiek geras).Išejo dar vieną RE dalis (nors jo,konsolėse viskas atrodė daug kiečiau).Call of Duty : Modern Warfare dar kartą sumušė pardavimo rekordus.O kaip pamiršt GTA IV (O jis tikrai geras,bene pirmas mano žaistas GTA kuri perėjau (na beveik perėjau) be čytų).Batman:Arkham Asylum taipat yra geras konkurentas.Tikrai geriausias žaidimas pagal komiksus/filmus (na gal po J.Bondo : Everything or Nothing,bet tiek to).RPG fanus tikrai pradžiugino Dragon Age (Kuris nors ir nera Final Fantasy,bet vistiek turi puikiai siužėtinė linija,ir šioki tokį cinkelį).Uncharted 2 tikrai užėme trėčio Playstationo turėtojus bent 15 geimplejaus valandų.Strategai iki šiolei džiaugiasi antra Warhammerio dalimi kuri tikrai manau nenusileis busimam Starcraftui.O kur dar kiti žaidimai kaip Wolfenstein,Bordelands,Forza 3 ar GodFather II?Ir dar kažkas drysti sakyti kad tai blogi metai.Nebent lyginant su kokiais 2004 (HL 2 ir kiti).Kuo gali pasigirti 2008 metai?Fallout 3?Nevykusiu COD’u?Apgailėtinų Red Alert 3?
Hm, visgi kaip zhmoniu skoniai skiriasi, kad nerashyt ish naujo perpeistinu savo susidurima su saboteur’u, bus idomu paskaityt tavo review, kuris kaip supratau bus visishkai skirtingas nei mano padrikos mintys:
nevertas jusu demesio zhaidimas – The Saboteur. Bandyta daryt kaip gta, ar verchiau mafijos+assassins creed ar dar kokio psiaudo stealth klona su, dabar taip madingais vairavimo seaquance’ais – o gavosi kokistai fuj. Visu pirma, jei darai zhaidima, kuriame mes busim priversti vairuot, ir ne tik vairuot, o dalyvaut lenktynese, valdyma reiktu padaryt bent jau patenkinama, o ne jausmas, kad vairuoji bliuda zheles. Visu antra, jei darai karstymasi per stogus zhaidime, kuris isheina uzh poros savaichiu po assassins creed – o tavo karstymasis per stogus padarytas pnashiai kaip vairavimas… Nu nafyk! Trechia – mintis paimt paprasta zhmnogu, kuris tampa kariu, ar verchiau sabotazhininku, per prievarta yra idomi, bet kai 1 airis sugeba ishshaudyt visus paryzhiaus nacius (juokauju, visu neishshaudysi, nes paryzhiuje yra atsiverus hell hole i naciu pragara ish kurios vis paduoami nauji naciai) – tai atrodo kaip minimum kvailai. Ketvirta, ash suprantu, kad krize, bet taupyt ant betatesteriu matyt nereiktu – kai uzhlipes i randomini bokshteli ir tiesiog sukantis ratu ir shaudant ish niekur atsirandanchius zeppelinus – prishaudzhiau uzh 3.5k (uzh viena duoda man rods 50.. kazhko) ir atsibodo… Vienu zhodzhiu zhaidimas yra didelis didelis nesusipratimas…
4/10
Kaip ir Artojas minėjo, sunku aiškiai nustatyti, kuriame regione tam tikriems žaidimams trūko pripažinimo. Į Lietuvoje neįvertintųjų gretas statyčiau:
„The Void“ (Тургор) – rusų žaidimas su labai originaliu siužetu ir eiga, tiesa, gana sunkiai perprantamais principais;
WET – tarantiniška kapoklė, kuriai galima atleisti daugybę klaidų vien už vizualinį pateikimą;
„Race On“ – jis kažkodėl visai pasimetė negausiame rudens derliuje, nors yra vertas kokio septyneto;
„Brütal Legend“ – pasaulyje gavęs pakankamai pagyrimų ir pylos. O kur lietuviška apžvalga didžiausiame ir labiausiai gerbiamame bloge apie žaidimus? Kur kur kur?
P.S. Beje, pritariu Toxiui dėl „The Saboteur“. Ne šimtu procentų, bet pritariu. „Mercenaries 2“ – tik kiek gražesnėje aplinkoje, o ir veiksmas kiek labiau koncentruotas. Bet gyvybės mažoka šiame žaidime. Ir iki skausmo klišiniai personažai. Pvz., „Brütal Legend“ personažai panašiai stereotipiški, bet kokie jie gyvi!
Akivaizdu, kad čia reikia patikslinimo :). Pirma dėl Saboteur, pasiginčysim po review’u, bet in general, aš tikrai nesakau, kad jis geresnis už vidutinį. Tiesiog imho jis nėra blogas ir kitomis aplinkybėmis sulauktų daugiau dėmesio, apie kurį mes čia ir kalbam.
Borkowski, nė vienas iš tavo minėtų žaidimų nestokojo nei žaidėjų, nei spaudos dėmesio. Gerų žaidimų tikrai buvo, buvo ir prastų žaidimų, kuriuos mum pateikė ir mes valgėm kaip gerus, bet aš kalbu apie pasimetusius žaidimus, kuriems trūko dėmesio ir kuriuos būtų smagu atrasti. Na įsivaizduok. Tu tarkim turi visus savo vardintus žaidimus, o ryt puf ir išnyksta visa žaidimų industrija. Lieka tik parduotuvės, kur loveliuose pagal metus surūšiuoti žaidimai. Taigi jei nori papildyti savo kolekciją, nerasi nieko nauja, išskyrus tai, ką galbūt pražiūrėjai praeityje. Tuo aspektu noriu pasakyti, kad realiai, jei ignoruoti geografiją ir aplinkybes, man prie 2009-ųjų metų lovio nebūtų kas veikt. 2008-ieji buvo nedaug geresni, net prastesni, tą prasme, kad pernai buvo daug daugiau nelabai gerų žaidimų sulaukusių per didelio dėmesio. Kita vertus tame fone paskendo tokie dalykai, kaip pavyzdžiui Civilization: Revolutions. O juk tai praktiškai vienintelė normaliai žaidžiama konsolinė strategija. Dar sykį paskaityk kas parašyta (ne tik pilkame rėmelyje, bet apskritai :)) ir suprasi apie ką aš čia.
Tame pačiame fone man dailiai žiūrisi ir Saboteur. Tai žaidimas kuris gali ir turi turėti savo žaidėją. Aišku tai skonių ir pažiūrų reikalas, bet jei šalia pastatytume Saboteur ir tarkim Prototype ko gero tektų pripažinti, kad kokybinių skirtumų ir spaudos pripažinimo ar pardavimų proporcijos yra visiškai neadekvačios.
Artojau,
Visa straipsnį aš su pasimėgavimu perskaičiau.Įdomus.Komentarus irgi.
Stipriai jaučiu kad šituo komentarų nusišnekėsiu šimta kart labiau nei su pirmu,tačiau pažiūrėkim situaciją Lietuvoje.Kur jus matėt parduotuvė kurioje galima nusipirkti tų nepripažintų žaidimų?Šio blog’o išgirtas ProGames parduotuvė tikrai negali pasigirti tokių didelių pasirinkimų.Mačiau,buvau,žinau.O kur dar pirkti žaidimus?Kokiame Topo Centre kur tik tas jūsų vadinamas pop’sas?Kur pirkti žaidimus paprastiems žaidėjams kurie nenaudoja jokių Ebay’u,Steam’u ir nori paprastai nueit ir nusipirkti?
Niekur, Borkowski. Ir šito mes kolkas šią akimirką negalime pakeisti, bet ką gali žinoti kas bus ateityje ;)
O dar įdomiau būna, kai tose mūsų masinėse žaidimų parduotuvėse žaidimai bilen kaip išdėlioti lentynose. Ir koks nors Civilization IV slepiasi po kokia nors “Randevu s neznakomkai” :) Kiek tame yra parduotuvės p….izmo ir kiek pirkėjų kaltės, kai pačiupinėtas kompaktas metamas bet kur, aš nežinau :)
Turiu sutikti su artoju, dead space: extraction ir man buvo gana didele staigmena. Puikus irodymas kad ir siais laikais rail shooter dar gali veikti pilnu pajegumu. Tiesa kiek skaiciau, USA per pirma savaite tebuvo parduota vos 9000 kopiju ir reklama cia niekuo deta. Taip pat laukiu nesulaukiu kol galesiu nagus prikisti prie silent hill: shattered memories.
mm susimasciau ne i tema:
jei batista nusprestu isleisti poezijos rinkini.. kokia butu target auditorija? ir kas ja sudarytu?
i tema:
ghostbusteriai visai geras zaidimuks siems metams:
grazus, idomus ir zaidziamas. kalbeta apie ji buvo daugiau kaip reklamine promo, bet ne apie pati zaidima.
paskiau nezinau ar siu metu bet gerai uzkabino “E4″ is xbla keliems vakarams. ir prisiminsiu kuri laika.
O. Good one. Busteriai tikrai šiemet buvo busted. Aš nei pastebėjau, kaip jis išėjo, nei jo bandžiau pažaist, nors atsiliepimai lyg ir nebuvo blogi. Į 2009-ųjų lovelį, šalia Troliaus Wet.
Dar kas nors?
Man smagu, kad šiemet Dragon Age pasirodė, nes jame yra keli trupiniai oldschoolo dvasios, kurie ilgam prikausto prie ekrano. Kaip nepastebėtą ir neįvertintą žaidimą paminėčiau ArmA 2, vien dėl kūrėjų ambicijų ir visiškai skirtingo experience’o lyginanant su kitais shooteriais, nors ingredientai tie patys. Man metai nei geri nei blogi buvo, nes daugiausiai žaidžiau tą patį, ką ir pernai ar užpernai.
Sveiki,
imesiu ir aš savo trigrašį. Nedaug man tenka tų naujų žaidimų sulošt, bet kažkodėl visi jie būna nenušlifuoti. Nervina tos mažos klaidelės, kurias mano manymu taip lengva pastebėti ir ištaisyti. Jų yra ir “Uncharted 2″, jų yra ir “The Saboteur”. Pirmuoju atveju tai nėra atleistina, nes visdelto tai eksliuzyvas, na o antruoju… Tai EA (Pandemic tiksliau). Gal čia jau mada tapo “skylėtus” žaidimus leisti? Nervuoti žaidėjus neišleidžiant pataisų?
Asmeniškai “The Saboteur” idėja man labai patiko. Na o pats žaidimas ne. “Freeplay” misijoms vykdyti užtrunki vos ne keturgubai daugiau laiko negu įveikdamas visą istoriją (su šalutinėm misijom). Na o toliau seka klaidos, loginės klaidos… ir vėl klaidos.
Dabar apie žaidimus parduotuvėse. Atsiprašau, kas per idijotas ten juos delioja (ir į bet kurią parduotuvę nuėjus tas pats)? Žaidimai sudėti vienas ant kito ir t.t…. Net nugarėlių nesimato. O juk tereikia visą reikalą pasukti 90 laipsnių kampu (dauguma atvejų). Progames Vilniuje užsidarė, nors buvo net dvi parduotuvės… Žaidimų rinka atrodytų kad gryžta į sąstingio laikotarpį. Vėl.