Tiesi vaga iš Maskvos | 11.05 paroda (I dalis)

Laikrodžio čia neperstatinėju, tad vien pats faktas, kad 6:00 turėjo pypsėt žadintuvas buvo savotiška trauma. Bet nebuvo. Pabudau pats, be dešimt žadintuvas. Neįtikėtina.

Maskvos logistiką galiu tik dar sykį pagirt. Iki VDNX nusigavau per nepilną valandą. Keturi sustojimai autiku ir paskui metro su trim persėdimais.

Žiūrint į metro planą, tai pervariau visą maskvą skersai. Su mašina toks maršrutas čia visos dienos kelionė. Šiaip visur viskas aišku, pilna ženklų. Kur vykdo prekybą bilietais, aiškiai iškabinti įkainiai. Tiesa autobuso bilietus pas vairuotoją pirkau, o metro tokios popierinės-magnetinės kortelės. Už kiek susimoki, tik įkrauna, atsižymi praėjime užsidega skaičiukas kiek važiavimų liko. Persėdimai nemokami, tad kol neišeini iš metro gali vėžintis iki apsivėmimo. Vietiniai šneka, kad metropolitenas persėdimus nori apmokęstint, bet kažkas jiems ten nesigauna. Išėjęs iš metro sužinojau kas tas VDNX, pasirodo tai yra Vystafka Dostyzenyij Narodnogo Xoziaistva. Vot tep… Nu ir ten raketa, kosmonautikos muziejus ir VVC kur vyksta jų parodos ir kiti reikalai. Čia pirma kartą pamačiau laukinius šunis. Beveik vilko dydžio, vaikštinėja gaujomis į žmones per daug dėmesio nekreipia. Paskui jų visur jau mačiau. Vietiniai sako, kad normalu čia jie. Keista. Nors šunys patys gražūs, bet vistiek kažkaip nejauku.

Iki paviljono vežantis autobusas lupa miesto įkainiais ir miesto bilietų neima. Aišku kai pavėžino nelabai nustebau, nes šiaip važinėtis tam parodų centre yra kur. Toks aptvertas miestas, su savo namais, parkais ir krūva paviljonų. Tie namai gal irgi paviljonai. Tokie mažiuuuukai paviljoniukai. Viso rusiškų ypatybių parodoj buvo gal kelios, tik priėjus prie paviljono buvo pirmoji. Paviljonas atidarytas, bet akreditacijų spaudai išdavimo vieta ne. Aišku be badge‘o niekas nieko neįleidžia, sako laukit kol atsidarys langelis. Apsižiūrėjau. Matau langelį, bet jis viduj. Klausiu kaip iki jo pateksiu. Prancūziškas gūžtelėjimas pečiais. Vėliau pamačiau, kad yra reklaminiu stendu užverstos durys, įtariau, kad eisim per jas. Įsikūriau ten, dėl visa ko paskambinau Nastiai kuri žadėjo mane akredituot. Patikino, kad viskas ok, atsidarys langelis ir duos man badge, mandagiai užsiminiau, kad 10:20 pas mane interviu ir nenorėčiau vėluoti. Pažadėjo, kad langelis atsidarys dešimtą ir viskas bus ok.

Luktelt reikėjo gerą pusvalandį, tada atėjo kiemsargis ir atrakino duris užbarikaduotas stendu. Na jam liepė atrakint duris spaudai, jis atrakino. Ir dingo. Norėjau pajudint stendą, bet vietiniai perspėjo, kad geriau nereik. Jei guli, vadinas taip turi būt. Ok. Po dar dešimt minučių atėjo paviljono ukvedė su racija, pamatė tą stendą pradėjo rėkt į raciją, Miša, Miša. Miša atsiliepė po penkių minučių ir išgirdęs, kad reik stendą patraukt mandagia forma pasiūlė neparint. Sako mes čia šiukšles kraunam, netrukdykit. Aš vėl su idėja pajudint stendą, moteriškė sakė Net, Miša uberiot, nado podoždat. Ėmiau nerimauti, bet iki intervo likus gal dešimčiai minučių durys atsidarė ir Nastya nustūmus visus užlindusius be eilės įteikė mano badge. Tada dar nežinojau, kad organizatoriai parodoj tokie patys svečiai kaip ir lankytojai. Vietiniai šioje vietoje dar papildė mano žinių bagažą paaiškindami, kad visus darbus čia atlieka specialiai tam apmokytas personalas :).

Įeinančius į VVC ir vėliau į pačią parodą, pasitinka AION reklamos. Viena jų ir skelbia, kad AION parodoj nėra nes jis AION'e.

Tiesiu taikymu patraukiau į informaciją aiškintis kur yra pokalbių salės. Niekas nežinojo ir dar stebėjosi kodėl aš manau, kad jie turi žinot. Hm. Pakeliui į tūliką, kur ketinau nusimesti megztinį, nes salėj labai šilta, radau ir tas pokalbių sales. Lucky me. Atėjau laiku, interviu su J. Allen‘u Brack‘u pavyko sklandžiai. Jis bus publikuojamas Games.lt. Kaip ir dauguma informacijos apie kitus žaidimus.

Čia tiesiog paanonsuosiu, tuos žaidimus apie kuriuos rašysiu plačiau games.lt pažymėsiu žvaigždute. Vėliau, gal alergiškų žmonių labui čia sudėliosim ir tiesioginius linkus. Na bus matyt. Tiesa į interviu Brako niekas vieno neleido. Su juo buvo dar pora žmonių, viena iš jų Džulia vadovaujanti ryšių su visuomene padaliniui. Manau patys suprantate kodėl ji ten buvo, bet matyt aš esu politiškai korektiškas, jos pastabų nesulaukiau. Spaudos konferencijoj jos nebuvo, bet ten nepatogius klausimus gesino patys rusai, tiesiog jų neversdami ir pereidami prie kitos temos. Gal ir gerai, sutaupė visiems laiko ir nervų kuriuos frazė We won‘t talk about that tik gadina.

Kai įėjau, buvo pastatyta gal pusė stendų pirmame aukšte. Kitą pusę pastatė stebėtinai greitai, per valandžikę. Vėliau visa diena damušinėjo tik tuos, kurie bus aktualūs ryt. Pavyzdžiui vietinių žurnalų apie žaidimus stendai.

Po susitikimo po Blizzard mano dienotvarkėj žiojėjo kelių valandų skylė iki vienintelės konferencijos į kurią pajėgiau užsiregistruot iš Lietuvos. Nutariau apeiti parodą. Užstrigau prie Sega stendo, nes būtinai turėjau išmėgint Bayonetta*. Tikrai patiko. Atrodo kaip DMC, bet jausmas žaidžiant kur kas geresnis. Ne, ne dėl gausiai poligonais nuglamonėtų raganos sėdmenų, o dėl pačio veiksmo eigos. Jis lygus kaip stiklas ir sraunus it upė. Tik pradėjęs žaisti jautiesi taip lyg būtum žaidęs visą gyvenimą. Šalia to dar žada įtraukiančią istoriją, tad ji tikrai patenka į mano pirkinių sąrašus vasariui. Puikus Sega darbas, neabejoju didžiule sėkme, nors pačioj Rusijoj kaip ir pas mus jos dorai gali ir nesuprasti.

Nuo Sega stendo truktelėjau Akella parduotuvės link. Palikau pirmus 500 rublių (40 litų). Lauktuvės. Abi Riddik‘o dalys skola vienam draugui už pražiopsotą gimtadienį ir Eugenijus Oneginas (anime stiliaus pixel hunting žaidimas) Patarėjui. Norėjo kažko originalaus, o Sublustrum pas juos dar nėra. Manau neblogai išrinkau, tikiuosi duos ir man pažaist… ten pat stumdė kalną smagių rusiškų Collectors Edition po 500 rublių. Gaila nė viena jų neatitiko jokių mano poreikių. Pakuodamas pirkinius pastebėjau, kad kažkas vyksta prie konferencijų salės. Priėjęs išsiaiškinau, kad MS ruošiasi spaudos konferencijai, prisistačiau, įsiprašiau, gavau dar vieną badge.

Turėto laiko skylė susitraukė, nuotaika pakilo. Tą progą nudūmiau tiesiai į  1C stendą. Keistas toks. Na esminis akcentas ten buvo Dalnoboiščiki 3, o ir kiti projektai vietinės gamybos. Nebuvau apie juos per daug girdėjęs, bet jau rimtai imu ilgėtis Akelotės, kad ir kokia ji buvo. Parodoje rodytas Aleksandras nevskis atrodo įdomiai. Savotiška Total War alternatyva, tik su rusiškais akcentais. Ne apie istoriją kalbu, o apie UI kuriame rodoma šimtai įvairiausių dalykų nepriklausomai nuo to reikia jų žaidėjui ar ne. Užvedi pelę ant unit‘o ir tau atsiveria langas per pusę laukelio su statistika, pasijunti lyg peržiūrinėtum NASDAQ indeksus vakariniame laikraštyje. Na kaip ten bebūtų žaidimas sudomino. Dar mačiau Goblinas prileidęs savo žaidimų. Linkomanijos fanai turbūt apie tai galėtų papasakot daugiau. Šiaip mano galva tokie dalykai yra fenomenalūs.

Šalia stendo jie turėjo ir parduotuvę. Ten pasiliko 948 rubliai, t.y. beveik 80 litų. Na jie žaidimus pardavinėja nedaug brangiau nei Akella, tiesiog šiuo atveju aš ir pirkau naujesnius dalykus kas visų pirma ir pakėlė kaina. Įgyjau Šarvuotą Kings Bounty Princesę (užsakymas įvykdytas) ir Darkensang, kurį man išreklamavo tiek, kad negalėjau atsispirt. Ryt dar įvaldysiu Divinity II. Nes jis tik ryt startuoja.

Po gero šopingo pasidaviau brain-wash‘ui MS konferencijoj. Plačiau apie ją rašysiu games.lt, bet bendrai paėmus jie džiaugėsi gerais metais. Nepaisant krizės MS žaidimų ir hardware biznis Rusijoj auga. Situacija ten panaši į mūsų. Prieš du metus niekas nežinojo kas tas Xbox, o paskui pasaulinės media ir vietinių veiksmų dėka konsolė iškilo (to kito faktoriaus niekas per daug neminėjo).

Šią dieną X360 rinkos dalis Rusijoj sudaro 49 procentus, per šiuos metus ji ūgtelėjo dešimčia procentų. MS atstovai garantavo, kad Live servisas bus, nors datų nenurodė, kaip ir teikiamų paslaugų apimties. Vietinio MS padalinio fokusas dalinė ar pilna žaidimų lokalizacija, kas jų nuomone lemia didžiulius pardavimus. Jie tai pateikė kaip faktą, tačiau aš sakau, kad tai dalinai ir jų nuomonė, nes iki šiol lokalizuoti žaidimai būtų ir taip neblogai parsidavę. Bet kuriuo atveju judesys juntamas. IL2 pirmas Rusų kurtas žaidimas pasirodęs ant Xbox parsidavė gerai, dabar kartu su THQ rušiasi paleisti Metro. Taip pat lokalizuos Splinter Cell: Conviction, Alan Wake ir dalį kitų vasario hitų.

Ten MS dirba visais frontais t.y. nuolat stumia vietinius leidėjus imtis lokalizacijų ir dalintis riziką/pelną. Taip pat gyrėsi, kad MS atsiuntė EMEA regionų bosą pokalbiams su kūrėjais stnegiantis privilioti daugiau RU developerių į konsolių sferą. Neslėpsiu, dilgčiojo momentais pavydas klausant ir žiūrint. Nesvarbu, kad visa tai PR. Rusija lyginant su visais EMEA regionais, pagal apsukas yra ketvirtoje vietoje, kas mano galva nėra blogai, nors čia reiktų pasitikslinti kurie kiti regionai įtraukti į EMEA sąrašus. Vėliau rodė žaidimus.

Kolektoriai ir proginiai leidimai po 40 litų

Alan Wake*. Tiek apie jį jau girdėjau, niekaip nekabino. Parodoj užkabino. Taip pat keliauja į must buy sąrašą. Jei teisingai supratau bus visiškas Xbox exclusive, t.y. atsisakė ir žadėtos Windows versijos… Nors aš spėčiau, kad tik nukėlė, ypač po to kai exclusivais pradėjo taškytis Sony, tai atrodo kaip logiškas ir paaiškinamas ėjimas. Žaidimą pristatinėjo žmonės iš Remedy, rodė gameplay, atsakė krūvas klausimų, gal todėl ir sudomino. Iš esmės tai bus šiek tiek gal Noir bruožų turintis survival trileriukas su polėkiu. Man tokie labai patinka.

Ubisoft prancūzo angliškai pažėrė krūvą sakinių iš popieriaus lapelio. Žiovavau. Pakartojo, kad Splinter Cell Conviction* bus Exclusive fors Xbox, parodė smagiai sumiksuotą, lyg ir Aphex Twin prieskonių turintį, bet neįkvepianti Assasins Creed II trailerį. Toliau sekė Avatar* ingame treileriokas, kurio nė nepamenu, nes vėliau pats žaidžiau žaidimą ir išklausiau atskirą paskaitą apie tai iš žaidimo animatoriaus lūpų. Sudomino, nors nepasakyčiau, kad degu. Man jis pasirodė kaip lengvas fun time šūteriukas, tikrai nuostabiose aplinkose, su puikia fauna ir t.t. Jausmas žaidžiant kažkdodėl vis sukėlinėjo prisiminimus apie Lost Planet.

Ruse traileryje du modeliai, gal net gėjai žaidė strategiją glamonėdami ekraną, mirksėdami vienas kitam, raukydamiesi ir vaidindami protingus. Aš vis laukiau, kol jie ims kuo nors skustis, nes koks Gillete ar Old Spice logo ten skaniai įsipaišytų. Neskanu žodžiu. Diletantiška, galima būtų atleisti tokį nonsensą žmonės sudarinėjantiems fotobankus, bet tik ne tiems, kas atsakingi už RUSE marketingą.

Split/Second*. Rodė pora trailerių, vienas jų premjera buvo Igromir salėj, iškart po konferencijos ji pasirodė viešai, tad kas domitės manau jau matėt. Visumoj projektas sudomino. Kažkas iš Need for Speed, kažkas iš Burnout, kažkas lyg ir atsiduoda tokiu senu geru Vigilante 8. Mėginau stende pažaist, bet beviltiškai. Žaidimas visiškai nesuderinamas su Xbox vairu, arba tas vairas buvo padrožtas, arba belekaip sukalibruotas. Idėja žodžiu savotiška, o kas gausis žiūrėsim kai išeis. Už ką ten davė Best of E3 nežinau. Visai tikėtina, kad organizatoriai pasirinko saugiausia variantą, juk neskirdami šio titulo EA ar Activision, abu juos išsaugojo kaip rėmėjus kitiems metams… hehe…

Ai... O čia pakeliui į parodą. Priminė pixar multiką, tik šiti paukščiai absoliučiai jokių garsų neskleidžia. Sėdi ir tiek.

Atsikimšau Seno Malūniniko ypatingo alaus, kuris penketu rubliu brangesnis už Carlsberg‘ą. Ne parodoj, o dabar rašydamas. Atsiduoda pilstomu Švyturiu, turi tokį nemalonų prieskonį. Šiaip geriamas, bet alaus jau pradedu ilgėtis. Nors Lietuvoj su juo irgi ne fontanai… Na nesvarbu grįžtam…

Po MS konferencijos tiesiog valkiojausi po parodą, kalbėjau su žmonėm, mėginau megzti kontaktų. Tas buvo sunku, nes realiai… Na kaip ir Leipcige, stende kažką sprendžiančių žmonių nerasi. Parukymo zonoj prisikabinau prie kelių žmonių iš 1C, prašiau kokių tiesioginių kontaktų ryšiams su spauda. Visi kaip susitarę bruka bendrą e-mailą, kai atsargiai išdėsčiau savo nuomonę apie bendrus e-mailus, jie taip pat atsargiai paaiškino kokių mąstų kompanija šiai dienai yra 1C. Tipo tai normalu, kad jie niekuo negali padėt ir tik vėlai vakare supratau, kad jie nė kiek nemelavo.

Plačiau paanalizavau žaidimų kainas. Nauji ir labai karšti PS3 žaidimai kainuoja nuo 2500 iki 2700 rublių, kas litais išeina apie 200, 220 litų. Nedaug, bet pigiau nei pas mus. Mėnesio senumo žaidimai pigesnis pusšimčiu litu. Neturėjau laiko pasigilinti į lokalizuotas konsolinių žaidimų versijas. Nors tarkim toks NFS rusų kalbos paką turi standartinėj Europinėj versijoj. X360 žaidimai pigesni. Kainos prasideda nuo 160, kai kurie žaidimai siekia 185 litus. Akivaizdus kainų skirtumas aišku juntamas vertinant PC žaidimus. Pačios karščiausios naujienos neviršyja  48 litų ribos.

Antrą dienos dalį leidau Blizzard konferencijoj, vėliau sugebėjau prasmukti į dar porą jų. Truputi nervinaus prie DJ hero ir fotkinau panas. Apie visa tai Dievo Režime kitą syk. Gal ryt. Galėčiau ir dabar, nepaisant vėlaus meto, bet kas tiek skaitys?!!

Pakeliui namo. Neryški foto, nes ten žiauriai daug šviesos. Palubėj viena prie kitos krištolinės liustros, kiekvienoj po aštuonias lempas ir visos šviečia. Kol supakavau fotiką į kuprinę, čia neliko nė vieno žmogaus. Žiedinė stotis, kur visi persėda, tai jie čia tokiais žmonių taifūnais ir varinėja.

Tiesa ryt į parodą nutariau nuvažiuot, bet greičiausiai į vidų neisiu. Paroda vienas paviljonas ir viską ką norėjau pamatyt pamačiau. Gal ne viską išmėginau, bet dalis žaidimų kuriuos ten mačiau jau lauks manęs name kai grįšiu, dalis išeis per artimiausias pora savaičių. Mačiau kaip milicija atitvėrė tokį siaurą tunelį eilei… Bus košmaras ją stovėt.

Žodžiu, ryte susitvarkysiu gyvenamos vietos registraciją, tada nuvažiuosiu ten, jei ne per daug žmonių užeisiu, jei per daug… Eisiu į kosmonautikos muziejų. Ai dar… Vakar susipažinau su trečios eilės pusesere (taip išskaičiavom, tai nebūtinai teisingos išvados), kvietė ryt po vakarinę Maskvą pasitrainiot. Žodžiu visai verta čia dėti tašką, kad ryt būtų apie ką rašyt net ir tuo atveju jei į parodą nosies nekišiu.