Graudu darosi skaitant komentarus.

Jau akmens amžiuje, kažkur dabartinės Prancūzijos apylinkėse, vienoje oloje chebrytė sumetė į krūvą daug akmenų, dar palipdė moliu ir uždengė lokio kailiu, taip suteikdami savo tvariniui mažo lokiuko išvaizda. Kliuni lokiukas, berods taip mokėmės… Taigi, tai yra pirmoji mūsų pasaulyje žinoma skulptūra.
Įdomus reikalas tame, kad jie tą skulptūrą laisvalaikiu badė ietimis, šitaip “treniruodamiesi”, kaip reikia užlenkti lokį. Abstrakčiai sakant, tai buvo žaidimas. Galbūt pirmasis pasaulyje.

Visu šituo galiu paantrinti, kad bet koks žaidimas savo prigimtyje turi treniruotės elementų.

Gaila, kad likusi pusė diskusijos, mano nuomne, nuėjo pro šalį.

http://www.youtube.com/watch?v=vyjNCFje8bc

wooooooo sleepyhead groove’as

Abu esat labai protingi jaunuoliai, tikim.

Momentui atsitraukime nuo PC, nueikime i vonia, ir nusiprauskime veida saltu vandeniu. Grizkime ir pazvelkime i viska paprastai.

Ties viduriu prasidejo ilga diskusija, kurioje diskutuoti bandoma ivairiais klausimais, apie zmones, ju prigimti, kara, seima ir socialines problemas.
Ne vienoje vietoje ne vieno is kolegu nebandau analizuoti psichologiskai, ar spresti ir narplioti ju gyvenimo is to, kokius jie zodzius naudoja ir kokias isvadas apie skirtingus dalykus padaro. Mano tikslas – pasidalinti informacija su tais, kurie ilgas dienas praleidzia dirbdami ar rupindamiesi savo siemomis, ir galbut neturi galimybes pamatyti visu gyvenimo pusiu, ir galbut apie jas padaro klaidingas isvadas, arba net nedaro jokiu isvadu, nes tu gyvenimo pusiu tiesiog nepastebi. Tai savotiskai pats savyje, kaip veiksmas, galbut yra izulus, todel faktas, kad salia jo issipletojama i labai placia diskusija, nezeidzia tos diskusijos idomumo faktoriaus.

Bet stai kolega Bliuzas, kazkuo isizeidete ?
Kam reikalingos tokios replikos, kaip “nekankinti jusu lakoniskumu”, ar tas hipokritiskas “gerai, pritariu…” ?
Koks tikslas sita diskusija paversti flame war’u ?

– “Išvadas apie gluminimą padarau iš pusantrus metus trukusių ir mano manymu užtrukusių filosofijos studijų.”

Jus galite buti pabaiges visus pasaulio universitetus auksiniais medaliais ir sekmadieniais gerti arbata Karalienes rumuose, ir dar link vakaro speti pazaisti su JAV prezidentu golfa.

Tai nekeicia fakto, kad jus elgiates vaikiskai, paversdamas sia diskusija elementaria ataka pries konkretu asmeni. Jus tiesiog paemete ir pradejote analizuoti mane ir mano savybes, kuriu sioje diskusijoje net neturi egzistuoti – mes kalbame apie konkrecius dalykus, o jus konkreciai sukate viska kita linkme. Galbut reiketu susilaikyti nuo dalyvavimo diskusijoje, jeigu neturite ka brandaus pasakyti ?

– “Tai ką apibūdinote kaip smegenų lavinimą yra paprasčiausias ginčas geriausiu atveju tinkantis retorikai lavinti ir nervinėms lastelėms žudyti. ”

Kitaip tariant, jus informacijos mainus, kurie gali priversti individa placiau matyti, arba pakeisti poziuri, vadinate nerviniu lasteliu zudymu ?

Kaip suprantu, jus i ginca ziurite kaip i lenktynes ? Kazkas turi laimeti ? Nes tai butu vienintelis paaiskinimas, kodel, jusu manymu,
ginco metu reikia nervuotis.

Nepykite, tai labai primityvus poziuris. Ir tai visiskai pagrindzia, del ko pradejote si flame war’a pries mane.

– “Tiesą pasakius bazinis psichologinis profiliavimas nėra jokia magija ir nereikia būti Dievu, kad nustatytum tokius paprastus veiksnius.”

Kitaip tariant, siuo sakiniu skatinate zmones spresti apie gyvenima is teorines puses, paskaicius 10 filosofijos ir 11uolikta psichologijos vadoveli, galima prieiti prie zmogaus, paklausti kuo jis vardu, paziureti i plauku spalva, ir tokiu budu nurasyti ji kaip “bijanti, pasimetusi beprasmybes juroje…”. O jeigu plaukai rudi, tai galbut tai jau isikunijes Minotauras ? O patikrinate, ar ragai jau pradejo dygti, ar ir tai galite uzsimerkes atspeti ?

Man sitas jusu sakinys primena 5-6 klaseje lietuviu kalbos mokytoja, kuri buvo zemo ugio, taciau turejo itin juokingu manieru. Kai ji noredavo ka nors mums paaiskint, kas, atseit, turejo buti neizengiama neismastoma giliu analitiniu mokslu jura, jo atsistodavo salia savo stalo, palengva laikydamasi viena ranka stalo, o kitoje rankoje atsainiai laikydama knyga. Tada pakeldavo nosi, ir ziuredama i mus tarsi is auksto, pasmailindavo nosi, ir lediniu balsiuku pradedavo sapalioti ilgais sakiniais, mandrais zodziais, bet veliau, pertraukos metu, kai mes pabandydavome pasiaiskinti, giliau, ka ji ten bande pasakyt, paaiskedavo, kad toje jos lakoniskoje 30 Tarptautiniu Zodziu zodyno Mandriausiu Zodziu kratinyje tebuvo 10 zodziu informacijos, is ko galima buvo padaryti viena sakini.

– “Jūs manęs nepažįstat.” yra labai nuvalkiotas ir naivus posakis”

Sio sakinio nuvalkiotumas viso labo simbolizuoja kieki zmoniu, kurie bando is keliu stereotipu sulipdyti zmogaus portreta, ir suteikti tam portretui spalva, kokia jie tik nori. Tai jau yra bandymas teisti zmogu, tolygu posakiui – neteisk knygos is virselio.

Kuo labiau nuvalkiotas sis posakis, tuo daugiau neisprususiu zmoniu, kurie bando vaidinti didelius tuzus, nusipirkdami kioskuose keturkampius akinius, su stikliukais, kurie niekuo nekeicia ju regejimo – juk akiniai proto simbolis. Kitaip tariant – teisti zmogu, pasamoniskai reiskia, kad esi lygiai toks pats kaip, tarkim, genties senolis, pergyvenes simta metu, mates silto ir karsto, mates abi monetos puses ir dar begale dalyku, kurie tau suteikia ziniu ir isminties, kad galetum teisti zmones LABIAU, negu bet kurie kiti gentyje.

Jauni zmones, kurie teisia, tai naudoja kaip apsaugos mechanizma – jie bando staigiai pademonstruoti savo patirti ir galia (patirtis dazniausia buna perskaityta teorijos vadoveliuose), kad individas, kuri jie teisia, pabugtu, ir nepultu atgal. Daznai tokiems jaunuoliams pavyksta taip naudojant svetima isminti “nugaleti” maziau patirties turincius individus, kurie, galbut, net nesigilina i tokias gyvenimo sritis, ir jiems ta pergale suteikia neabejotino pasitenkinimo, jie taip dar ilgai zaidzia, kol sutinka zmogu, kuris turi ta tikra patirti, kuria jie mokinosi vadoveliuose, ir kuris supranta, kad ju zodziai tusti ir neturi fundamentaliu argumentu.

– “Vien tai kad palaikėte mano draugišką patarimą puolimu ir perėjote į gynybą rodo slepiamą nesaugumo jausmą.”

Ai :) Nereikia cia vaidint didelio draugo, juk akivaizdus jusu nepasitenkinimas matesi tame sarkazmo kupiname post’e, kur jus manes gailites.

As jusu “patarimo” nepalaikiau puolimu – jis ir YRA puolimas, nereikia buti matematikos profesoriumi Oxforde, kad tai suprastum.

Beje, jeigu as nepereiciau i gynyba, buciau nesveikas, kaip individas. Taciau esme sitos gynybos gludi tame, kad as ne save ginu, o pacia sios diskusijos ideja.
Matote, kolega, jeigu jus butumet palietes mane kaip asmeni, galbut ginciau save visokiais fintais, kuriu ismokau per metu metus trunkancias diskusijas su issradingais “stumikais”, taciau man kelia sypsena ir net garsu susijuokima vien tas faktas, kad jus bandote savo moksliniais laipsniais ir imantriu zodziu marmalyne paslepti toki akivaizdu fakta, kuri pastebetu net 8 klasiu nebaiges moksleivis su sviezia galva.

Galeciau nusisypsot, ir nueit, bet as esu isitikines, kad jeigu perskaitysite viska, ka cia parasiau ir tai giliai suvoksite, gal rasite savo problema, kodel taip elgiates. Visada geriau yra islieti pykti sportuojant, negu barskinant klaviatura – tai jau tiesiog atvirkstinis procesas, nuodai.

– “O tas “kelią šypseną” išvertus reiškia “man spausdinant prakaituoja pažastys””

Sioje diskusijoje esu visiskai atviras ir nieko neslepiu. Zodziai “Kelia sypsena” ir reiskia “sukele sypsena”.

Jus paimate paprasciausia zmogaus reakcija, kuria jums aprase kaip feedback’a i jusu poelgi, nes jus kiaurai ekrana to nematote, o jus is karto puolate i gynyba, svaistydamasis transliatoriais. As nuosirdziai tikiu, kad jusu nuostabus ateiviu kalba i lietuviu kalba pazodinis transliatorius veikia kuo puikiausiai, bet grieztai nesutinku, kad ji reikia naudoti vertime is lietuviu kalbos i lietuviu kalba.

– “Beprasmybė šiuo ir visais kitais atvejais tai yra visa ta jūra skiedalų kurią reikia perplaukti iki prasmės krantų. ”

Va tai tau. Paprasiau kad paaiskintumete, kokia konkrecia beprasmybe turit omenyje, o jus tik pazerete nekonkreciu zodziu puokste – kazkokia fraze apie skiedalus.

Neketinu spelioti, kas tie skiedalai, bet pasistikesiu jusu filosofinemis citatomis, kad tai labai rimti dalykai.

– “Pats faktas, kad jums reikia klausti tokio klausimo yra pavojaus ženklas.”

Tikra teisybe. Kai su draugu eini per miska, ir jis sako – ziurek koks medis, ir tu paprasai kad pirstu ar zvilgsniu parodytu, apie kuri tiksliai sneka, tai yra negincijamas irodymas, kad jauciuosi nesaugus, issigandes, taciau vilties kankinamas individas.

Atleiskit uz sarkazma/ironija, nejucia kelinta karta prasprudo. Juokinga darosi.

– “Kas dėl karo baimės tai karo nereikia bijoti, o jam ruoštis.”

Karui nereiketu ruostis, karui reiketu uzkirsti kelia. As pries tai stipriai argumentavau, kad video zaidimu teigiamas poveikis ir yra tas, kad jie laiko uzdarytas namuose gana dideles ir pajegias mases, kurios yra piktos, nes negali pakeisti gyvenimo. Tai yra problema problemjoje, jei atidziau paanalizuosite, taciau ji puikiai issisprendzia video zaidimu budu.

– “Si vis pacem para bellum.”

O cia tikriausiai visa diskusija laiminti citata ? Is 2000 metu atgal, kur zmones zinojo 3 dalykus – vyrai = karas, moterys = motinos, maistas = niam niam.

Nuostabu.

– “Taigi nusiraminkite, atsikvėpkite ir nieko nebijokite.”

Nieko nebijo tik kvailiai. Vaje, cia irgi labai nuvalkiota klishe…Bet zinote ka, manau, kad ji labai teisinga.

– ” Kaip pasakė toks vienas švedas – “Ramybės! Tiktai ramybės!””

Galbut reiketu nustoti cituoti svedus, kataliku baznycios sekmadieniniu misiu dali, kur linkima ramybes, ar tuo klausimu – bet kuriuos kitus zmones, o pradeti paciam galvoti savo galva.

Mielasis kolega, kad jus esate pabaiges filosofijos/psichologijos kursus, nesuteikia jums JOKIOS teises ateiti i foruma/diskusija, ir nemokamai dalinti nekompetentingo psichologo paslaugas. Nepamirskite to.

(Dievas Tėvas rašo:2009/11/03 11:10 Tavo komentare susilieja tavo baimės, lūkesčiai ir vis dar rusenanti viltis.)

Tiesą pasakius bazinis psichologinis profiliavimas nėra jokia magija ir nereikia būti Dievu, kad nustatytum tokius paprastus veiksnius. “Jūs manęs nepažįstat.” yra labai nuvalkiotas ir naivus posakis. Vien tai kad palaikėte mano draugišką patarimą puolimu ir perėjote į gynybą rodo slepiamą nesaugumo jausmą. O tas “kelią šypseną” išvertus reiškia “man spausdinant prakaituoja pažastys”. Jūs išties neesate paprastas žmogus, bet stenkitės mažiau apie tai galvoti ir turėkite daugiau vilties. Beprasmybė šiuo ir visais kitais atvejais tai yra visa ta jūra skiedalų kurią reikia perplaukti iki prasmės krantų. Pats faktas, kad jums reikia klausti tokio klausimo yra pavojaus ženklas. Kas dėl karo baimės tai karo nereikia bijoti, o jam ruoštis. Si vis pacem para bellum. Taigi nusiraminkite, atsikvėpkite ir nieko nebijokite. Kaip pasakė toks vienas švedas – “Ramybės! Tiktai ramybės!”.

Mes visi zinome, kad taip elgiasi moterys – kai mato, kad negali “laimeti”, jos tiesiogiai atakuoja asmeni, su kuriuo diskutuoja. Tai tiesiog kelia sypsena :) Juk susirinkom ne “laimeti”, o issakyti savo argumentus (patikrinti juos), sulaukti argumentu is priesingos puses, ir atsakyti naujais. Tai smegenu lavinimas.

O kas liecia ilga teksta – teksto ideja, kaip tokio, yra perduoti zinia. Ne visos zinios yra vienodos, ne visas ir perduoti lengva. Mano tikslas perduoti savo zinia kuo tiksliau, o ne kazka gluminti – neisivaizduoju, is kur tokias isvadas padarote ?

– “Protingas posakis byloja, kad pasakiška pasiklysti beprasmybės labirintuose. Jei užsibūsit ten per ilgai – tapsit Minotauru.”

Butu malonu, jeigu tiksliai ivardintumete, kas gi siuo atveju ta beprasmybe ?

Ne kad pritartu, o kad padarytu isvadas ir pamatytu ka as matau, nes dauguma perskaite greiciausiai padaro kitokias isvadas is tos kruopleles teksto zodziu, ir pamato visai kitoki vaizda, kur visai kitokia spalvu gama.

Ar pritars tam ar ne, ne mano reikalas, man svarbiausia, kad snekant butu kuo maziau nesusipratimu, kur zmones tiesiog snekedami apie ta pati dalyka kitokiais zodziais, to nesuvokia. Manau tai yra daugumos karstu ir bereikalingu gincu priezastis.

– “Ir, kad jūsų nekankint, užmirškim lakoniškumą.”

Lakoniskumas tarp individu, kurie yra nutole savo gyvenimo stiliumi nera galimas del to, kad juos supanti aplinka kitokia, ir is trumpu zodziu, is kuriu galima padaryt 2-3 skirtingas isvadas, yra beveik garantija, kad jie padarys kitokias, negu autorius norejo, teiginiai prades kartotis diskusijoje, zmones prades nervuotis, kad ju diskutantai neisiskaito i ju parasytus zodzius ir t.t.

Tai velgi nesusisnekejimas, todel nereiketu per danti traukti ilgo teksto, jis dazniausiai ilgas buna su priezastim.

Kitaip sakant, norite, kad jums pritartų? Kodėlgi ne, tada… Pritariu. Bet atsakykit man į klausimą, kuo kompiuterinis žaidimas ne pasaka, realybės aspektu? Ir, kad jūsų nekankint, užmirškim lakoniškumą.

Bandziau lakoniskai. Tryniau ir perrasinejau, patikek. Bet vistiek atsirado eigoje tokiu, kurie nesuprato ka bandau pasakyti, nors lyg ir nieko rafinuoto tame nera, tik tai, ka atidesnis pamatyt savo akimis gali.

Del to ir negalima rasyti vien tik nesaliskai, objektyviai. Zmoniu patirtis labai skiriasi, ir tu, kurie “sustoja paziureti su padidinamuoju stiklu, kol kiti bega pro sali” yra labai ne daug, ir norint jiems paaiskinti savo poziuri yra butina aprasyt visas aplinkines mintis, nes kitaip jie padarys blogas isvadas blogose vietose, jeigu siame pasaulyje is viso egzistuoja toks dalykas, kaip “blogos isvados”. Ne, aisku ne, tiesiog norisi kad padarytu “geras” isvadas pagal ta atskaitos taska, kuri turiu omenyje, visa sitai rasydamas.

Galbut tu teisingai klasifikuoji zaidima, taciau sakydamas, kad tai tera “mokymasis”, tu praleidi zaidimo, kaip mokymosi esme – KODEL sis mokymasis toks malonus ? Ar tu zaistum kortom su draugu lygiai taip pat smagiai, kaip mokydamasis matematikos kontrui kaltum Atvirkstine Talio teorema ?

Chroniskas K.,

– “Kodėl konkurencingieji yra ne hardkor žaidėjai? Kodėl kazualams nebūdinga “praktinė magija”, eksperimentavimas?”

Visiskai nesuprantu is kur sis klausimas kyla, rodos pradiskutavom ji 5-6 kartus.

– “Kodėl jums atrodo, kad genetiškai turtingesni žmonės bando įrodyti savo pranašumą? Jie pranašesni, ir jiems
nėr ką įrodinėt!”

JEIGU tikesime, kad genetiskai egzistuoja pranasesni zmones, tai skaitydamas mano pasisakyma (1 ar 2), suprasi, kad jie bando ji irodyti elektronineje erdveje del to, kad ju smegenis realiam gyvenime spaudzia tevu nemoksiskumas juos pritaikyt gyvenimui, padeti jiems. Todel jie ir prilimpa prie tos skystuju kristalu humoreskos, kur patys gali rinktis kuo nori buti – Magu WoW’e, ar SAS’u Call of Duty’je.

Kas dar toliau – as asmeniskai net netikiu tokiu dalyku, kaip genu pranasumas. Jis tegali buti vizualus, ant veido.
As asmeniskai tikiu, kad kiekvienas zmogus turi ta pati kieki potencialo, tarkim koki skaiciu – 100. Jam augant visuomeneje, ji is pradziu tevai, o po to gal ir jis pats save nukreipia i tam tikras sritis, kur tie 100 pasidalina…Taip pat matau, kad tik gimes zmogus turi “charakteri”, kas yra tarsi tu 100 balu genu stiprumo virselis…
Kai mums sukanka 18 metu, mes jau dazniausiai zinome, kur musu kune pasiskirste tie balai – arba musu kraujotaka nuostabi, ir mes musu geriausias draugas vejas nepaveja musu, arba mes be skaiciuotuvo galime apskaiciuoti tai, i ka Jonas jau trecia savaite galva dauzo, arba mes neturime geros atminties, bet musu protas yra labai greitas situacijose – galime priimti greitus ir sekmingus sprendimus, galime vadovauti zmonems.

Bet kuriuo atveju, kiekvieno zmogaus gyvenime svarbiausias dalykas yra jo tevai. Jie sprendzia, i kokia mokykla mes eisim, jie yra pats pirmas dalykas siame pasaulyje, kuriuo mes pasitikime. Ta sekunde, kai jie mus isduoda, neistesi pacio pirmo pazado, mumyse kazkas luzta, ir pasaulis tampa 1 laipsniu Celsijaus saltesnis.
Taip pat siaubingas dalykas yra kai tevai aukledami vaika del ko nors vienas su kitu nesutaria, ir del to ivyksta kivircas (netgi smulkus). Tada vaikas ziuri, kas laimi kivirca. Jeigu motina laimi kivirca, galimas dalykas, kad vaikas kaip koks suniukas, likusi gyvenima laikys ja savo autoritetu, ir daugiau kopijuos ja, negu teva. Jeigu tai berniukas – tai tragedija, jeigu tai mergaite – velgi tragedija – kam patinka moterys, kurios drasko akis vien del pacios idejos ?
Del to tevai visada turi uz nugaru vaikams susitarti del sprendimu, visada vienas kita girti uz nugaru prie vaiko, vaiko akivaizdoje pastebeti vienas kito tiek trukumus, tiek privalumus, taciau su teigiama emocija, jokiais budais neissaukti to momento, kur ego stotu pries ego.
Vaika mokinti tik pavyzdziu, o ne paistalais apie drasa ir iniciatyva, kai patys bijo nusokti nuo 3 metru tramplyno, ir kuria kokias nors nesamoningas atmaskes.

Kas ziauriausia siais laikais, tai tie pizhonai ir chamai, kurie “vaiku turejima” priima kaip kokia mada, arba savo zmonos uzgaida. Tipo va, man 30, turiu boba, nu ka gal jau reik vaiku pasidaryt, i koja su mada. Absoliuciai neapgalvoje nieko jie “jama sita darba”, ir sushika pacia svarbiausia savo atzalos daly gyvenime, i kuria jis remsis visada, kai bus sunku – vaikyste ir namu skoni.

– “Kam bijoti karo, nepritekliaus ir mirties jeigu tai yra amžini dalykai kurie NIEKAD neapleis
šio pasaulio iki jo gyvavimo galo?”

Tu tuo tikras ? Manau rastum bendraminciu is dvidesimto amziaus pradzios…

– “Kodėl jūs taip mylite Froidą? Gal jis jums giminė?”

O prie ko cia jis ?

– “Kodėl netikit pasakomis nors žaidžiate kompiuterinius žaidimus?”

Nes pasakos yra taip toli nuo realybes, kaip viena zmogaus akis nuo kitos. Per kalneli nesueina.

O video zaidimai, jei atkreipsi demesi, visi turi realizmo elementu, kur gali apciuopti “save”, jeigu tau kas nors jaunysteje butu leides pasirinkti “kario” arba “lenktynininko” gyvenima.

Kiti, “phantasy” zaidimai, kaip WoW – nesuprasiu ju iki galo, ir kaip zmonems ju neatsibosta zaist, taciau jie turi visai kitokia paklote, ir ten daugiau savo savybiu paryskinimas perkeltine prasme, negu kas kita. Didziulis issiputes karys su blizganciais sarvais – tai musu geriausioji puse, musu herojus viduje, kuris galbut is tiesu egzistuoja, tik uzmetytas akmenimis.

Beje, Bliuzai,

Sakai, reikia atkreipti demesi i pilka spalva tarp baltos ir juodos.
Taciau mes visi zinome ta jausma, kai yra burelis paneliu, ir viena is ju yra grozio ir nuostabumo bei draugiskumo muza, o kitos tokios siaip sau pagadintos gyvenimo, mes negalime tiesiog rinktis tu kitu ramia valia, kol ji laisva.

Pilka spalva egzistuoja tik zmonems, kuriems jau daug metu…Jaunas zmogus niekada nepasitenkins maza zuvele, kai prude plaukioja banginis.

Lygiai taip pat ir gyvenimo faktoriai – kol egzistuoja tos ryskios sviesos vienoje ar kitoje puseje, kurios mus veda priekin, jaunas zmogus visada akimis seks jas, nekreipdamas demesio i uodus, burzgiancius prieblandoje.

As pats gyvenime esu isitikines, kad mediumas praktiskai visada aukso viduriukas, taciau kol idealizmas dar gyvena jauname zmoguje, jis visada sieks ir rinksis galimybe pasiimti maksimuma, nes tai kaitina krauja, tai jau savyje yra zaidimo adekvatas.

P.S.: kur kalbejau apie tevus, labai geras filmas sia tema yra “Good Will Hunting”. Siulau paziureti – geri aktoriai ir idomi atmosfera.

Senio klausimas/pasiulymas “Kolega, manau jus suvokiate tik zodi “zaidimas”, ir kad “zaidimas” turi buti automatiskai “fun”, kaip kad lietus yra automatiskai “slapias”. Siulyciau pasigilint i tai is biologines ir psichologines puses.” galetų būti išnarstytas labai paprastai paaiškinant – “Žaidimas” tai yra tam tikro veiksmo ar jų sumos simuliacija nustatytose ribose (Taisyklės) treniruojanti tam tikrą kūno ar proto dalį. Beabejo, netiesioginė simuliacija, bet turinti tvirtą ryšį su vienokiu ar kitokiu užsiėmimu ir atkartojanti kai kurias jo dalis ar net jo visumą. Biologiniu ir Psichologiniu požiūriu arčiausia tai būtų mokymuisi. Jei leisčiau sau kurti naujadarą tai veikiausiai skambėtų kaip “Besistemis mokymasis”.