Kas moka, tas ir muziką užsako

 

Prieš savaitę “The New York Times” internetiniame variante buvo labai įdomus straipsnis apie šiuolaikinį maratoną. Situacija tokia, kad nors jame ir varžosi profesionalūs sportininkai, kurie turi Olimpinių žaidinių patirties, didžiąją dalį bėgikų sudaro eiliniai humanoidų rasės atstovai, kurie visiškai nesigėdija 42+ kilometrų distanciją “nubėgti” per šešias ar daugiau valandų. Finiše jie vis tiek gauna maratonininko medalį, kurį vėliau galės rodyti savo palikuonims, pasakodami epinę maratono bėgimo istoriją.

Situacija tiek nukrypusi į komiškumą, kad pasitaiko atveju, kai maratono bėgikai pusiaukelėje užsuka į restoranus užkąsti, ar nupėdina didžiąją dalį distancijos pėstute. Aišku, kaip visada yra dvi pusės – rimtų maratonistų ir “kasualų” – viršsvorininkų su masinės medijos praplautomis smegenimis. Pastarųjų gretos smarkiai auga ir tai piktina veteranus, kuriems maratono marškinėliai reiškia šį tą daugiau, nei pozą. Padėtį šiame reikale komplikuoja tai, kad ta masė lėtapėdžių sugeneruoja didžiąją pajamų dalį maratono organizatoriams ir šie, jausdami įsipareigojimą dalyviams, leidžia šiems nesistengti dėl geresnio rezultato bei atleidžia jų vėlyvus finišus, bei marškinėlius su provokuojančiais užrašais – “Aš žinau, kad esu lėtas – susitaikyk su tuo”.

ariauariuarsiu
Artojas praardamas:

Patarėjas kaip visada beda į platesnę temą nei įmanoma aprėpti. Ne smegenimis, o įrašu, ypač jei nori, kad žmonės turėtų jėgų perskaityti jį iki galo. Aš save „Casual‘u“ pradėjau vadinti nuo tada, kai pasitraukiau iš žurnalų redaktoriaus pareigų. Kol juo buvau, už tai, kad žaidžiu man mokėjo pinigus, vadinasi iš to gyvenau. Vadinasi buvau profesionalas. Šalia redaktorių ir apžvalgininkų, mano galva profesionalais dar galima vadinti e-sportininkus (jokiu būdu ne visus juos). Žodžiu jei žmogus gyvena iš to, kad žaidžia, jis yra profesionalas, jei žaidžia savo malonumui, mėgėjas (Casual). O kas tokie Hardcore žaidėjai? Tai žmonės kuriems užtenka valios, laiko arba kvailumo žaisti profesionaliame lygmenyje, bet ne aplinkoje. Dažniausiai šie žmonės būna prisirišę prie vieno žanro, vienos serijos ar vienos kūrėjų studijos. Dažniausiai šie žmonės gyvena praeitimi ir kuo mažiau žaidimas turi naujovių, tuo jis šaunesnis. Pavyzdžiui Blizzard turi daug Hardcore fanų, o tai paaiškina daugelį jų sprendimų. Tiek politinių, tiek kūrybinių. Žodžiu aš nesutinku. Inovacijos, įvairovė ir naujos galimybės už visą tai mes turim dėkoti Casual‘ams, kurie patys nežino ko nori. Būtent šią masę norintys pavergti ir nustebinti kūrėjai priversti spėlioti, eksperimentuoti ir ieškoti naujų būdų ir galimybių tai daryti.
O žaidimų gylis, sudėtingumas, prasmė… Tam tikra prasme tai išnyko jau senai. Tiesiog tai sunku pastebėti nes dumbdown‘inimo procesas lėtas, atskiruose žanruose trunkantis keletą metų. Tai normalus evoliucijos etapas. Tai ko šiandien trūksta Hardcore masėms grįš underground, indie ar dar kokia forma. Taip nutiko kinui, taip nutiko muzikai, tai nutiks ir su žaidimais. Hardcore žaidėjams belieka tik sulaukti tos dienos, vėl ir vėl peržaidinėjant Fallout 2, Deus Ex ar Planescape Tornment.

Iš tiesų labai įdomu, kad panašias paraleles galima suvesti su įvairiomis gyvenimo sritimis, tame tarpe ir video žaidimais. Tai egzistuojanti ir galbūt kažkiek stiprėjanti hardcore bei casual žaidėjų priešprieša ir žaidimų kūrėjų atsivertimas į casual žaidėjus, piktinantis elitistais vadinamus žaidėjus perfekcionistus. Faktas tas, kad daugiausiai žaidimo kopijų nuperka būtent tie “vidutiniai Jonai”, kurie užkietėjusių žaidėjų akimis nemoka žaisti, nesigilina, greitai pasiduoda ir dažniausiai net nebaigia žaidimo. Augant tokių žaidėjų masei, atitinkamai žaidimų turinį ir sudėtingumą koreguoja ir kūrėjai. Pastaraisiais metais ta tokia “durninimo” politika ypač įsisiūbavo – užtenka vien palyginti tai, koks buvo “World of Warcraft” 2005-aisiais ir koks yra dabar.

Taipogi pasiekimų žaidimuose mada: Artojas kažkada minėjo, kad lengvi pasiekimai padidina žaidimo pardavimus, nepriklausomai nuo to, kokios kokybės jis bebūtų. Nepamirškime ir socialinių tinklų mados ir juose esamų žaidimų. Tai, kad facebook’e esantį “Farmville” žaidžia 50 milijonų, apatinį žandikaulį atlaužia skaudžiai. Masiškumas yra gerai, bet minusas tame, kad kūrėjai tampa labiau linkę kurti paprastus, lengvai “vartojamus” žaidimus ir užkalti greitą pinigą. Taip sumažėja žaidimų pasiūla išrankiai, aukšto meninio lygio reikalaujančių žaidėjų publikai.

Aišku, reikia suprasti ir leidėjus – jei tavo originalų žaidimą žaidžia dešimt kartų mažiau, nei jo Flash analogą, pasiekiamą naršyklės pagalba, tai turėtų kelti susirūpinimą ir klausimus “Kas čia ne taip?”. Taipogi – kiekinis žaidėjų masės didinimas būtent casual žaidimų dėka taipogi plečia rinką ir sudaro sąlygas kurtis mažiems, bet finansiškai pelningiems žaidimų fabrikėliams.

Gal tai tik iliuzija, tačiau atrodo, kad video žaidimų industrija stovi kryžkelėje, besišakojančioje į šimtus kelių, ir dabartinėje situacijoje – su stiprėjančia indy scena, tiesioginiais žaidimų parsisiuntimais ir to pasekoje atsirandančia eksperimentine kainodara (World of Goo, Championship Manager 2010), sustiprėjusia konkurencija vidurinėje žaidimų klasėje, recesijos nulemtu pajamų kritimu ir vis dar nesuvaldomu piratavimu, žaidimų kūrėjai turi nemažai dalykų, apkraunančių galvas, net ir neįskaitant pačio žaidimo kūrimo.

O kur dar amžinas lojimas internetinėse priemonėse iš hardcore žaidėjų, kad “prašau nedarykite nesąmonių su mikimauzais ir atsistatančiomis gyvybėmis” bei atsakymais iš casualų “nemanau, kad pirksiu. Tikriausiai – ne.”

Nors aš palaikau casual kultūrą, tačiau, kad ir kaip norėčiau sau prieštarauti, turiu pripažinti, kad kokybinė video žaidimų industrijos ateitis gula ant hardcore žaidėjų pečių. Casual žaidėjų kultūros suklestėjimas mums davė daug nemokamo šlamšto, daug meninio užtaiso neturinčių projektų, iPhone aplikacijų parduotuvę ir spalvotų figūrėlių genocidą, tačiau video žaidimai vis dar nėra savarankiška kultūros dalis, kad ir kokio dydžio rinkas ir apyvartas ji apimtų.

Tokia video žaidimų ateitis visai reali

Tokia video žaidimų ateitis visai reali

Jei vidutinis Jonas gali susigundyti gurmanų žurnale aprašomu vynu, ar kinomanų portale išgirtu elitinio režisieriaus nauju darbu, tai praktiškai neįtikima, kad jis pradės žaisti “Beyond Good & Evil” ar “Shadow of the Colossus”. Nes na, suprantate, video žaidimai, kad ir kokie jie bebūtų, nėra statuso visuomenėje ženklas ar atributas. Tai nėra poza, kurią gali prisiimti ir didžiuotis vakarėliuose. Tai vis dar mažų vaikų užsiėmimas ir laiko švaistymas, priešingai nei dešimties metų išlaikymo brendis, ar Nekrošiaus spektaklis.

Tad žvelgdamas į video žaidimų ateitį, aš žvelgiu į tuos perfekcionistus, tuos maratonininkus, kurie bėga, nes nori pasiekti geriausią rezultatą – braškant sąnariams ir kūno vandens atsargoms krentant žemiau kritinės ribos. Kad kiekvienas žingsnis, kiekvienas pelės spustelėjimas ar svirtelės pajudinimas suteiktų maksimumą įspūdžio, atradimo džiaugsmo ir minties. Kad rytojaus žaidimuose mes turėtume ne kankinamą žaidimo procesą ir finalinius titrus su barbėmis bei “achievement unlocked”, bet išskirtinį, nuolat stebinantį kelią ir malonų finalinį liūdesį dėl to, kad viskas baigėsi.

 
Kas moka, tas ir muziką užsako  

Apie autorių

Gediminas Tarasevičius apie žaidimus rašo nuo 2005-ųjų. Kuria žaidimus socialiniams tinklams. IGDA narys. Vienas "Dievo režimo" įkūrėjų.

Susiję įrašai

Raktažodžiai

, , , , ,

 
 

60 Komentarai

  1. Kraugerys rašo:

    Geras straipsniukas. Idomiai susiskaite. Mano nuomone tokia, kad jos nera. Sitoj vietoj, tiek pat galiu palaikyti Artojo, tiek Patarejo pozicija, nes abu jie is dalies teisus. Na bet nera to blogo kas neiseitu i gera. Vieni keps masems, kiti keps fanams :)

    …laukiu starkraft…

  2. Niekogero rašo:

    Star craft ir diablo ||| bus sukurtas masems, garantuoju.

  3. Pijus rašo:

    Gerai pastebėta dabar fps žaidimuose net vaistinėlių nereik rinkt… :)

  4. Vaidas rašo:

    Originalus ir sudominantis straipsnis. Tikrai, labai patiko ;)
    Kazkaip kuo toliau, tuo ir pats maratonas trumpėja. Nesvarbu kam skirtas-Hardcore ar Casual.

    Ką manot apie Dues Ex 3? Aš turiu kruopelytę vilties, jog per kažkokį stebuklą išeis serijos vardo vertas tęsinys.

  5. Toxis rašo:

    Hm.. idomiausia tai, kad kai kuriais aspektais sutinku su abiem pusem. Ir tuo, kad zaidimai durneja ir tampa tusti. Negana to, drysciau pasakyt, kad praktiskai single-playeris jei ne mirsta, tai bent jau nukarso ir daugelio akyse neturi perspektyvos. Paskaiciuokit, kiek is paskutiniu tikrai geru zaidimu buvo stipriausi singl playeryje, o multi arba neturejo, arba buto tik pagalbinis dalykas? Tas pats bioshokas tampa multiplayeriu:(.
    Is kitos puses sutinku su Artoju – hardcoras reinkarnuoja indie. Imho jei butu atrakintos visos senu zaidimu licencijos mes sulauktume dar didesnio kiekio tokiu projektu kaip might and magic X (http://www.mm10.webs.com/ – visa info forumuose). T.y. nekomerciniu ar beveik nekomerciniu projektu gaminamu fanu fanams – tikro underground’o ;)

  6. Originalas rašo:

    Rašoma apie kraštutinumus: Casual ir Hardcore. Iš tikro, perka žaidus tai tie, kurie lošia normal arba experienced. Tai yra, kurie yra lošę kitus game, nes turi konsolę ar gaming PC.. Casualai, čia tas pats kaip visus su dviem kojom galima pavadinti maratono bėgikais. Jie muzikos tikrai neužsako, nes pirma neturi net ant ko klausyti, o ją geriausiu atveju girdi pro draugus ar facebook praeidami. Žinoma, kad statistiškai su dviem kojom ir bet kokiu kompu ar net telefonu žmonių bus daugiausiai, bet jiems be facebook neįdomus tie žaidimai, nei jie žino, nei laukia, nei pirks naujus games. Jie jokios įtakos nedaro tikriems žaidimams, kurie turi savo serijas nuo seno kaip koks CMR ar CoD.

    Gerai, kad jie tapo lengvesni, nes vėl buvo tik kraštutinumai. Pvz.: Mario, Sonic užpyp, penkis kartus nukrenti, game over. Reikėjo būti nesveiku fanatiku, kad iki galo pereiti. Po to pvz. Hitman sunkumas buvo tokias su iššūkiu, vėl iš 30 žmonių, tik 3 perėjo iki galo. Tas pats dar su milijonu No one live for ever ir Wolfenstein, kur vistiek daugiau nei pusė paskutinio lygio neįveikė. Tada išleido tą patį, tik pataisytą kaip Hitman 3, ir jau visi perėjo visą žaidimą. Tiksliau tie, kas yra lošę šaudyklę.. Dabar CoD, NFS tu vistiek nepereisi ant Normal arba kitaip Experienced sunkumo, jei neturi žalio supratimo, kokiu kampu reikia įvažiuoti į tą posūkį, jau nekalbant, kad casual kartais “mygtukus pameta” ant gamepad ar klavos..

    Galbūt tik lievumas tame, kad kartais prikuria 5 ir daugiau sunkumo lygių, o nepaaiškina ar paaiškina, bet klaidingai, kokį konkrečiam žmogui rinktis. Paimkim kokį NFS Shift, taigi po kiekvieno Tier galėtų padaryti tą test ratą ir pasiūlyti naują lygį sekančiam tier. Arba šaudyklėje sunkinti priešus, kol pasiekiamas kažkoks restart kiekis per misiją, kai tampa nebeįdomu, nes per dažnai miršti.

  7. ZZ1 rašo:

    Man situo atveju, visiskai sutinku su Patareju.
    Artojas manau neteisus. pirmiausia apibudinsiu hardcore pagal save.
    tai ne sportas. tai zaidimo budas, kuriuo zaidejas kelia sau issuki. gryzta i ta pacia vieta vel ir vel tam kad pasiektu geresni rezultata pavyzdziui. tai toks asmeninis pasitenkinimas. tai zaidimas. krepsinis yra zaidimas, futbolas zaidimas.

    video zaidimas turi buti zaidimas.

    casual zaidimas tai kazkas ka as vadinu “one week game”. is esmes jo tikslas pervesti zaideja nuo pradziuos iki pabaigos. parodyti viska, ka kurejas i ji sudejo. dazniausiai tai yra vienam kartui. pamatei, patyrei ir daugiau nebereikia. tikslai jokie nekeliami, neretai zaidimo kurejas pats prisiima daug anksciau zaidejams patiketu funkciju- jis padeda zaidejui zaisti. tai ingame skriptai vedziojantys zaideja po visokias situacijas.

    Is esmes hardcore gamingas yra nustumtas i multiplayer rezima, kur zaidejai susitinka ir kovoja/rungtyniauja tarpusavyje. hardcore SP yra nepopuliarus. Jis gyvas arkadines naturos zaidimuose. tai tokie zaidimai, kur zaidejas tuos pacius veiksmus kartoja nuolat ir gryzta ju kartoti.

  8. Artojas rašo:

    @ZZ1: Va būtent tai ir turėjau galvoje sakydamas, kad tema per plati blogo įrašui :). Atkreipk dėmesį, kad nors visi ir galvojam, kad kalbam apie tą patį, realiai kiekvienas mūsų kalbam apie labai skirtingus dalykus. Tai aišku normalu, nes nėra jokios aiškios žaidėjų klasifikacijos, nekalbant apie aibę galimų subklasifikacijų.

    Man keista, kad pavyzdžiui niekas iš mūsų nepaminėjo kūrėjų nekompetencijos ir elementaraus nesugebėjimo generuoti Hardcore turinį, nors iš dalies ZZ1 tai palietė paminėdamas MP režimą, kur turinį kuria patys žaidėjai. Turiu galvoje Patarėjas rašo, kad jie nenori. Nors manau sutiks su manimi, kad didesnė jų dalis gal ir nori, bet negali, nes nemoka.

    Tuos žaidimus kuriuos mes su kartėliu prisimenan kurė kitokio intelekto, kitokio išsilavinimo ir kitokių poreikių turintys žmonės. Ir žaidimus jie darė sau ir į save panašiems. Juk žaidimų industrija užgimė ne kaip žaidimai vaikams. Tai buvo geek’ų industrija.

    Todėl ir sakau, kad viskas susigulės savaime. Sensta žaidėjai, nes vis daugiau jų pradeda žaist vaikystėj ir nenustoja vėliau. Prieš gerus 5 metus vidutinis žaidėjo amžius (target auditorija) buvo 18-21 metai. Šiandien jis sukasi apie 24metus. Netrukus tai bus 26-28 metai, tada mes pareikalausim mūsų galvų verto turinio ir jei jo neduos šita industrija, rasis kita.

  9. ZZ1 rašo:

    kai paziurejau tavo pastabe irase, targinau komentaru du dalykus:

    kalbedamas apie hardcore geiminga iskarto nusukai prie pro/sporto ir kalbejei apie tai.
    dar targinau minti, kad casual suka inovacini varikliuka. as galvoju, kad taip nera.

    mano paties asmeniniu skirstymu yra tokie sio daugiakampio kampai:
    sportas- zaidejas kelia issuki svetimiems rezultatams. zaidejas isnaudoja tik pacias geriausias zaidimo savybes.
    pro- zaidejas gilinasi tik i viena zaidima, placiai isnaudoja visas zaidimo galimybes
    hardcore- zaidejas kelia issuki sau, placiai isnaudoja visas zaidimo galimybes, zaidzia ivairius zaidimus.
    casual- zaideju pagrindine mase. nesigilina i zaidima paprastai pereina ji visa, rezultatas jo nedomina.
    visi kiti- zaidzia bileka, nesirenka. specialaus laiko tam neturi.

    dabar del inovaciju. sporto, pro, hardcore, zaidejai yra tuo paciu ir aktyviausi dalyviai sukuriantys kurejams tiesiogini feedback’a. jie giria, peikia, nuraso, uzraso savybes kuriu nori. tai yra zaidejo feedbackas kurejui ne per pardavimus bet tiesioginis.

  10. Artojas rašo:

    Va čia mes ir nesueinam. Casual Gamer man yra panašiau į tai ką tu pavadinai Hardcore (atmetus „placiai isnaudoja visas zaidimo galimybes“), o tai ką tu pavadinai Casual man yra visi kiti :). Taprasme aš nematau skirtumo tarp tavo Casual’ų ir visų kitų.

  11. ZZ1 rašo:

    tuomet “pagrindine zaideju mase” lieka be pavadinimo. taip negerai.
    beto “pagrindine zaideju mase” deja bet issukio sau nekelia.

  12. ZZ1 rašo:

    dar pridursiu, kad pagal mano apibudinima hardcore ir casual yra beveik taspats. tik casual zaidzia easy, hardcore veteran rezimu.

    ir paciuose zaidimuose jie taip ir suvadinti
    -casual
    -normal
    -hardcore

  13. Artojas rašo:

    Pagrindinė žmonių masė visais aspektais yra pagrindinė žmonių masė. Kodėl tarkim Petriukas, kuris į mėnesį sykį nuveda Onytę į Kiną ir žiūri ten ZZZ kategorijos paauglišką šrotą, nėra priskiriamas absoliučiai jokiai kino mėgėjų kategorijai? Pagrindinė žmonių masė yra pagrindinė žmonių masė. Anksčiau ji neturėjo jokios įtakos žaidimų industrijai, dabar kažkiek turi, nes žaidimai virsta masiniu reiškiniu. Anyway. Šių žmonių nederėtų painioti su Casual žaidėjais. Nes Casual paprastai eina su priesaga Gamer. Tai reiškia, kad žaidimai jam by default yra daugiau nei laiko žudymas.

    Em, čia ir visur aukščiau mano nuomonė, kuri neturėtų būti laikoma niekuo daugiau, nei mano asmeniniu klasifikavimu :)

  14. Artojas rašo:

    @ZZ1: Vadinasi tu remiesi pačios industrijos primestu suklasifikavimu. Esmė tame, kad industrijoje savoka Casual, plačiąja prasme imta naudoti tada, kai dideli leidėjai ėmė supirkinėti mažas niekam nežinomas studijas. Tai reikėjo aprašyti pranešimuose spaudai ir jie tai apibūdino kaip Casual consumers. Tuo pačiu jie savokai Casual pripaišė Wii, iPhone ir panašiai. Mano galva tai nėra teisinga. Hardcore ir Casual žaidėjai egzistavo visada ir sudėtingumo lygis čia ne visada groja lemiama reikšmę. Tiesą sakant beveik niekada negroja, nes skirtumas tarp Casual ir Hardcore žaidėjų turi būti įsiūtas giliai į žaidimo mechaniką. Jei to padaryti nepavyksta, žaidimas fail’ina. Jei pavyksta… to žaidimo nė neliečia tie, kam jis nėra skirtas. Kalbu apie SP, nes MP tai negalioja.

    Žodžiu aš klasifikuoju kitaip: Casual, žaidėjas mėgėjas, kuriam žaidimai yra įdomu plačiąja prasme. Tai nebūtinai iki galo einantis žmogus, tačiau tai nereiškia, kad jis neišrakinės po kauliuką to, kas jam labai patiko.

    Hardcore, žaidėjai susiaurinę savo žaidimų patirtį iki vieno ar kelių žanrų ir besidomintys išskirtinai tik jais. Visada siekiantys rezultato ir reikalaujantys maksimalaus atsidavimo jų meilės objektui iš kūrėjo. Tuo pačiu tai žmonės kurie iš tikrųjų daugiau laiko praleidžia narpliodami savo mylimo žaidimo modus, nei patį žaidimą.

  15. ZZ1 rašo:

    gerai jau del skirstymo mes tikrai nesusitarsim (as nepakeisciau nei vieno zodzio tame kuri padariau). visdelto tai tik savoku pavadinimai.

    zaidejai, kurie “nezino ko nori” zaidimus zaidzia kaip interaktyvu nuotyki. dar juos pavadinau “one week game” zaidejais. rinka zaidimu jiems skirtu yra pripumpuota. bet jei ziureti giliau, tai tik tu paciu zaidimo zanru klonai, modifikacijos. jie pasisako uz inovacijas, laiko save inovatyviais dalyviais. bet tai tik zodziai. viskas ko jiems istikruju reikia tai to paties zaidimo naujame skine. jie negali “varyti” kureju, nes kurejai “varo” juos. tai zaidejai savo nuomone deliojantys is svetimu pasissakymu.

  16. Artojas rašo:

    Na sutarti, ar pasiekti konsensusą kažkokiu tai aspektu mums turbūt ir nereikia. Jei kažkas šioje diskusijoje ir pakoregavo mano požiūrį, tai pirminė nuostata lieka ta pati. Tai per plati tema, kurios sudedamosios dalys praktiškai neturi jokio kito pagrindimo išskyrus asmeninę pasaulėžiūrą. Kažkokio rezultato galėtume siekti nebent susiaurinę temą iki labai konkrečių žaidėjų, tarkim WOW bendruomenės. Kita vertus toks diskusijos išvados neturėtų nieko bendro su geimerių bendruomene plačiąja prasme. Žodžiu aš čia neieškau būdų kažkuo įsitikinti ar įtikinti, o tiesiog gerai leidžiu laiką kalbėdamas man įdomia tema :).

    Ta dalis paskutinėje pastraipoje, dėl to kas ką varo… Norėjau parašyti tą patį kalbėdamas apie pilkąją masę. Nepaisant to, kad ji yra gausi, ji tikrai yra pavaldi varymui. Kiekvienas AAA biudžeto (ne kokybės) žaidimas turi atitinkamą eilutę savo marketingo biudžete, tų masių nuomonės formavimui, gal todėl NFS: Undergdound pardavimų prasme pasirodė geriau negu Grid :). Ta pati eilutė daro įtaką ir mano įsivaizduojamai Casual kategorijai, tačiau ženkliai mažesnę. Sakyčiau pastarųjų metų EA marketingas kaip tik daro akivaizdžiai matomą manevrą, perkvalifikuodami savo marketinginius pranešimus. Jei anksčiau jie naudojo „mes tau pasakysime ko tu nori“ tipo priėjimą, kuris labiau skirtas pilkai masei, tai dabar jie išklauso ir paskui sako tai ką mes norite girdėti. Tai nereiškia, kad ir padaro tai ko nori žaidėjas, bet teigiami ženklai matomi. Tai galima pamatuoti ir Year to Year kritikų atsiliepimais, sulyginant kasmet pasirodančius žaidimus. Aš sakyčiau, kad tai ir yra pirmi signalai to, kad leidėjai pirma turi aiškiai atskirti visiškai atsitiktinius vartotojus nuo žaidėjų, tai padarę jie vėl bus pajėgūs kurti priimtiną turinį.

  17. ZZ1 rašo:

    imam posuki kalboj.
    del kritiku. manau kritikus zaidimu kurejai taip pat suvare i kampa savo serijomis. taktika akivaizdi:
    pries darydamas zaidima perskaityk ankstesnes dalies kritika. pakeisk/istaisyk zaidime tai, kas buvo sukritikuota. palik kas buvo isgirta.
    kritikas kampe raso desimt. sachas-matas.

  18. Artojas rašo:

    Taip. Būtent taip darė Wolfenstein development team’as su mano mylimu Manveer Heir sąstate. Nemanau, kad jiems iš to gavos kažkas gero. Kalbant apie serijas, šių metų NBA Live ir NBA2K9 head on’ai įrodo, kad formulė veikia ne visur ir ne visada. 2K serija, bent jau kiek man teko skaityti, išvažiavo ant to, kad pasiūlė, ko niekas iš jų nesitikėjo. Nemanau, kad pusiau neveikiantis „My Player“ režimas kažkaip būtų įtakojęs NBA Live serijos sėkmę. Nes jau keli metai kaip neįtakoja kituose EA Sports žaidimuose.

    O šiaip kritikas kritikui nelygu. Bet taip, bendrąja prasme manau tavo teiginyje yra nemažai tiesos.

  19. Patarejas rašo:

    Nors gal jam ir atrodo kitaip, Artojas, mano nuomone, naudoja klaidingą casual sąvoką ir viskas tik dėl to, kad jis save nori priskirti casual žaidėjų kategorijai, kuriai jis absoliučiai nepriklauso.
    Casual žaidėjų grupė gimė iš Minesweeper ir Solitaire žaidėjų, tik pastaraisiais metais leidėjai rado priemonių kaip iš šių žaidėjų išpešti dolerį, tad todėl tas labai eskaluojama. Ypač kai paaiškėjo, kad šie žaidėjai gali sugeneruoti ganėtinai įspūdingus projektų ROI (return of investment) procentus. Didžiausia problema su casual’ais, kad juos sunku pajungti prie nuolatinio pinigų melžimo aparato, nes jie nėra lojalūs žaidėjai, nebent persikelia į kitą žaidėjų kategoriją, užsikabliavę ant traviano ar panašaus scam’o:) Todėl man casual žaidėjai nėra tie kurie perka NFS, o ne Grid. Man casual žaidėjai yra tie, kurie gali žaisti pvz ZUMA penkis metus ir jiems tai nenusibosta ir neatsiranda poreikio norėti kažko daugiau iš videi žaidimo. Casual’ai nieko nežino apie Electronic Arts, Bioshock ar dar bet ką iš AAA+ industrijos. Svarbiausias FUN faktorius. Kaip pvz eiti į spekatklį teatre nes vidutinė Jadzė pasakė, kad labai juokinga, ir visiškai nekreipti dėmesio į tai, kas vaidina, kas režisavo ir kokia čia užslėpta mintis – svarbu, kad būtų daug juokingų anekdotų.

    Tiesiog mano nuomone casual – tai entry lygis į žaidimų pasaulį ir kiekvienas mes jame buvome (prisiminkite pirmąjį žaidimą kurį teko žaist). Tie žmonės, kurie užsikabina, jie plečia savo akiratį ir išlipa iš casual rėmų, tačiau kaip ir kitose srityse tas susidomėjimas kyla ne visiems ir didelės masės lieka tame casual lygyje ir tai juos absoliučiai tenkina, nes tam jie neskiria ypatingos reikšmės.

    Ir tarkim popsinis wikipedijos įrašas apie Casual Game, yra labai į temą, apibūdinant, kas yra casual žaidimas ir kas yra casual žaidėjas – http://en.wikipedia.org/wiki/Casual_game – galima sakyti 95 proc. atitinka mano požiūrį.

    Ir dar pridursiu – ARTOJAU, TU NESI CASUALAS, SUSITAIKYK SU TUO! :)

  20. Kraugerys rašo:

    nezinau, man tokis casual gamer apibudinimas visishkai netinka. Man iki hardcore gamingo tikrai toli, bet ash ir nesu toks, kuris 5 metus zuma zaistu. ash patenku ir ta tarpa tarp tu casualu ir hardcoru. kaip tada mane vadinti. Sitoj vietoj gal butu galima perklasifikuoti i toki varijanta? :

    - entry level simple minded ppl having nothing to do at work.
    - casual gamer
    - hardcore gamer.

    ?

  21. ZZ1 rašo:

    as taip drasiai arkadines naturos zaidimu casualams neatiduociau.
    pavyzdziui minesweeper galima sulosti taip kad sudeti ta zaidima i youtube pasigirti perzaidimui. nes sis zaidimas gali buti ir “about challenge”.

    Apskritai man arcados yra visas tas pradinis upeliokas.
    jos savo gimima pradeda bendruomenese arba is atskiros vieno zmogaus idejos. Kai ideja isvieseja priklausomai nuo to kiek jinai gera buna nuperkama/uzlicenzijuojama/patentuojama. arba ne.
    atsiranda arcadinis zaidimas.
    jei ideja ir toliau gera ji perauga i didesnio ugio zaidima/us ir tt.

    as pats jau tu paciu platformeriu ir adventure zanro niekada “gera pradzia” nebelaikiau. bet cia jau pomegiai del zanro.
    Viskas zaidimuose turi buti apie gameplayju. dar karta apie gameplayju ir gameplayju. o kiekvieno gameplayjaus lopselis yra arcados.

  22. ZZ1 rašo:

    ai kad vel nekiltu ginso del vertimo:
    man arcados tai tie “vieno ekrano zaidimai”.

  23. Artojas rašo:

    Neatimkit iš manęs casual, nes man vėl tada prilips Amateur. Kažkaip gašliai skamba. NENORIU!

  24. ZZ1 rašo:

    :)
    numaniau kad cia ginsas terminais/pavadinimais/etiketemis
    istikruju tai apie bendruosius dalykus manau galvojam panasiai.

  25. Sniegz rašo:

    Kad kazual ir hardkor labiau apibūdina žaidimo stilių/tipą/būdą. Pirmasis – žaidimas laikui praleisti, nesigilinant į jokias subtylybes, o antrasis – žaisti bandant perprasti žaidimo pasaulį, labiau įsijausti. Nedaug gi vaikigalių žaidžiančių kompiuterinius žaidimus giliai dūmoja apie nūdienos žaidimų industrijos niuansus. Vieni tiesiog žaidžia ir tiek, o kiti verčiasi per galvą ir pereidinėja žaidimą kelis kartus. Kam? O kam klaust? Tebūnie. Visokių yra, visokių reikia. Taip ir su žaidimais.

  26. Originalas rašo:

    Juk Amateur/mėgėjai turbūt ir užsakinėja tą muziką, o visai ne casual…

    O prasmės, tai jau pagal kiekvieno sugedimo lygį. Gal kam ir ‘kompiuteris’ kažkaip kitaip skamba nei turėtų. :D

  27. Antony rašo:

    Aš irgi norėčiau ikišti savo trigrašį čia. Pirmiausiai, tai beveik sutinku su Artojo nuomone apie Casual ir Hardcore klasifikavimą, kai tuo tarpu visiškai nesutinku su Originalo nuomone. Jei jis vadina Casual tuos, kurie neturi apartūros muzikai, t.y. žaidimams groti, mano galva, jis jau nebe Casualas, prie jo bent jau Gamer zodelis neina.

    Na o mus mokė, jog žaidimas failins, jei nebus nukreiptas į tai ką mes taikome (nes dažniausiai jis būna orientuotas į vienus ar kitus: Casualus, Hardcore, arba likusius, kitaip irgi failina), bet dabar pakalbėsiu apie bendrinę auditoriją. Casualas – žmogus, kuris žaidžia tavo kurtą žaidimą for example easy arba normal lygiu, tačiau ne visada jį užbaigia ir tikrai niekada nerakinėja po kaulelį. Taip pat turi techniką skirtą žaisti. Nesvarbu ar tai konsole, ar PC. Tikslų jis neiškėlinėja sau net ir MP. Tuo tarpu Hardcore Gameris žais bent du kartus, vieną jų didžiausiu sudėtingumo lygiu. Laužys, narstys visą žaidimą, kol atliks visus sau iškeltus reikalavimus. MP visada važysis del auštos vietos serveryje. Na o kita likusi žaidėjų dalis man lieka kiti. Neturi jie aškios krypties. Iš tikrųjų, prie Casualų priskirčiau ir visus nešiojamų konsolių žaidėjus, bet čia gal labiau dėl to, kad mano pažiūros senamadiškos šių įrenginių atžvilgiu.

    Trumpai tai Casual – žmogus žaidžiantis malonumui, Hardcoregamer – kad kažką įrodytų, o kiti lieka kitais. Jie krypties neturi.

  28. 21metuSenis rašo:

    (iterpti atsiprasyma del lietuvisku simboliu nebuvimo – cba, as usual)

    Kritika:

    Straipsnis/Blog’as pagirtinai geras savo izvalgumu, taciau izvalgumas aprepia per mazai dalyku – tai labai svarbi ir opi siu dienu problema “gamer” type’ui.
    Tai pat rasytojas siek tiek per daug saliskas, nors nesilankau sitam puslapyje, galbut visi jusu tokie straipsniai, ir kartais saliskumas issaukia ugni, ar tai forum-flame’as, ar tai noras isigilint i zodzius. Bet kuriuo atveju, manau straipsniokas ir yra saliskas vien del to, kad per trumpas – ne viskas pasakyta, ir gaunas i viena puse.

    Mano, kaip totalaus hardcore, nuomone:

    Patenku i tuos remus, kuriuos vadinate “kvailys hardcore”, “kuris nelosia del pinigu, tiesiog svaisto laika kasdien tobulindamas skill’a, nors gal ir zino, kad nevaziuos i LAN’a”.

    Kodel tokie zmones taip daro ?

    Daug priezasciu. Pagrindines – tevai sudirbo musu gyvenima vaikystej, ir uztaikeme ant PC bumo, todel nervus liedavom uzsidare kambary ne klausydami ploksteliu (kaip pries 20 metu kai kurie), kol tevai vienas kitam i galva dauze lekstes, o losdami online.

    As kartu manau, kad tai ir geras dalykas, ir blogas dalykas.

    Perspektyva: zmoniu pasaulyje tikrai virs 8 milijardu. Isivaizduokit kokia tai mase, ir koks stebuklas, kad mes dar neturejom karo.
    Kada isiplieskia karas ? Tai daznai priklauso nuo tautos lyderiu, taciau dar didesne tu lyderiu suzydejimo ir ju ideju pripazinimo priezastis – bendras tautos nepasitenkinimas gyvenimu, “mases inirsis”.

    Mases inirsis atsiranda tada, kai zmones neturi kur padeti savo emociju. Kinai ir kiti azijatai turi tukstantmetines tradicijas, ir ju perteklius visuomeneje nesukelia to vadinamo masinio inirsio, nes tas perteklius buvo praktikuojamasi laabai daug metu, ir kiekvienas inirsusysis zino, kad bus nugesintas, jei pasokines.

    KUR LINK AS SUKU ? Sportas (krepsinis ir futbolas), taip pat kompiuteriniai zaidimai, yra priemones, kurios NUGESINA vakaru pasaulio visuomeniu inirsi.
    Jus patys isivaizduokit – PC neegzistuoja – eiliniai Jonai neturi ka vakarais veikti, kas butu visuomeniska. Jie tada susiranda vakarais bendraminciu, ir susitinka kas antras vakaras po darbo. Ir toli grazu ne kiekviena Jonu grupuote yra saziningi dzentelmenai, rukantys is Afganistano kalnu atklydusios kumeles uodegos plauku kasiakus, anksciau ar veliau tokiems Jonams atsibosta nekalti uzsiemimai, ir jie kaip zingeidus vaikai, plecia savo perspektyva ir smalsumo rata, prisijungia prie didesniu grupuociu, arba susidomi politika – nacizmas ar panasus dalykas jau igautu pagreiti, jeigu ne PC ir Sportas per TV.

    Tai nera musu, kaip individu problema – musu kraujas verda vien del to, kad musu genai ne is vandenilio ir deguonies molekuliu, o greiciau is fosforo ir nejoninto magnio. Mes gime varzytis…
    Siais laikais yra daugelis budu varzytis vienas tarp kito, vienas aktyviausiu – pasaulio cempionatai, kur kiekvienas 38 metu tetis, grizes namo seda su kibiru alaus prie TV, pries tai apskambines visus “draugelius” ir kaimynus, su eilute “nu, ziuri ?”, tarsi patikrindamas, ar jie serga uz savo sali ir genus…o galbut greiciau…visiems parodydamas, kad jis pats tikrai ziuri, ir yra fanas. Fanai siam pasaulyje susije dazniausia jungtimi per svajones – as esu krepsinio fanas del to, kad kazkada buvau jaunas ir pajegus, paziurekit visi i mane, as vis dar vyras, manes zmona neuzspaude !

    Tai labai saliska, ir paliecia tik to amziaus vyrus. Kiti ziuri krepsini nes jiem tikrai idomu, kiti – nes yra bukos bobos, kurios nezino kaip kitaip prisitaikyt ir prisilaizyt prie visuomenes, negu kad padlaiziauti “pagrindiniuju” hobiams.

    KODEL po velniais tokia siena teksto rasau ?
    TODEL, kad pats ir pritariu tam, ir dar labiau nepritariu.

    Hardcore geimeriai yra ta nusivylusioji pasauliu zmonijos dalis, kuri keldamasi kas ryta ne tik ziuri kaip pakyla slagbaumas po kaldra ir uzstoja saule jiems visai dienai, bet ir kurie pakelia skiautere su nepaaiskinamu pykciu.

    Patys atkakliausi hardcore zaidejai, arba patys atkakliausi gatviniai “gaidziai” yra zmones, kurie turi dideli potenciala kaip individai, nes ju genu turinys yra tvirtas, ir jie tai zino, taciau ju teveliai jais nesirupino, ir ju vaikai dabar malasi kokiam nors gatviniam sude ar PC zaidime, patys jaucia, kaip ju potencialas degraduoja su kiekviena diena, kaip ju genu maximalizmas ir iliuzijos bei svajones silpsta kiekviena diena, nes tevai nenukreipe ju tada, kai buvo jauni.

    Tokiu zmoniu daugeja. Vis tolimesnes kartos po 2 pasaulinio karo pamirsta, kas yra baime netureti maisto, pamrista bijoti kracho, ispindeja, pamirsta auklet ir rupintis savo vaikais, gyvena patys del saves, ne del seimos…

    Mielieji, tokios mases zmoniu tik augs ateityje.
    Ir jeigu nenorime gauti kita pirmadieni saukimo palakstyt po miskus su mediniu kalasium, AKA papult i armijos konclageri “savo patriotisku ketinimu vedami”, turime palaikyti zaidimus.

    As velgi, nepritariu savo nuomonei, nes konkurencingi zaidimai itraukia ir atitraukia nuo gyvenimo, taciau jeigu ne jie, sitos mases visuomeneje…patikekit manim, vien konstitucijos deka jos neissilaikytu tokios romios ir liuliuojancios.

    Kas 100 metu mazdaug ivyksta tai, ka mus mokino 6 klaseje biologijos mokytoja. Jeigu 4 kiskuciai susidaugins su kitais 4 kiskuciais – rytoj bus 102350#%)#%)@002350 kiskuciu. Taciau nepergyvenkit, vaikuciai, kiskuciu apmazins vilkai, ir ekosistema vel zydes ivairiom spalvom. Pas mus dar neatejo vilkas, taciau ar galime jo tiketis kaip 1918, ar 1939 ?

    Zinot kodel vokieciai sukele abu karus ? Jie buvo literaliai labiausiai pazengusi tauta pasaulyje, ypac technologijomis.
    Dabar isivaizduokite, kad jusu bruozai yra tokie, kaip Brado Pito. Nueikite i vonia, ir per veidrodi apziurekite savo buto sienas, gal net atsilupusius dazus ant lubu, ir kiekvienas suprasite kas yra ambicija, pasak Ariju.

    Ambicija zadina aistra, aistra yra siaubingas ginklas, nes net nekalta aistra gali buti nieksingai panaudota.

    Manau, zaidimu kurejai nesuvokia, kokia atsakomybe jie uzsikrove ant peciu yra. Kas grauze kada nors kiek nors filosofijos, zinot, kuo skiriasi pries-modernistiniu laiku visuomenes auklejimo budas (su rimbu) ir modernistines visuomenes auklejimo budas (per celebrities, wannabe budu ).

    Paimkime, tuos pacius IW, CoD kurejus.
    Jie visiems pasakoja, pries isleisdami kiekviena nauja zaidima, kad tai bus “tikras CoD, melyno kraujo produktas, ir serijos fanai jame ras viska, ka ankstesniuose titles”. Galima butu pagalvot kad tai – rojus. Taciau ka jie pamirsta paminet, kad jie paskutiniuosius 2 metus kaip kokie noliferiai lose FPS zaidimus aplink CoD, stebejo forumus, kas zmonems patinka tuose zaidimuose, ir copy/cat’ino feature’s ir implementavo i CoD.

    Jie pardave virs 11 mln. kopiju to paties CoD4. Net kazkuriam interviu prasitare, kad jie jauciasi vos ne kaip “rockstars”, suprask, gali issirengti nuogai, uzsilipt ant scenos, ir savo mesgaliu padaryt kokia pupyte neshikinama visai savaitei. Tiesiog pries visus.

    Kazka panasaus ir padare – iseme is Modern Warfare 2 dedikuotus serverius ir padare tai visiskai konsolini zaidima, ir dar kaip begedziai drista teisintis “mes cia ne ne, nieko nieko”, kas pazodziui reiskia “jus – avigalviai. mes jums vadovausim. duokit litus”. Pazekit kiek peticija parasu turi pries tokius veiksmus…Jau tikriausiai virs 150’000.

    Taigi mielieji. As pats sau nepritariu ir pritariu, sakydamas, kad “casual” gaming’as turetu buti musu ateitis. Grizai namo, apsikuopei, paedei, sedai prie savo PlaystationX, su zmona ar vaikais, palenktyniavot, dar zaismingai pasimuset ir nuejot miegot su sypsenom.

    Nepamirskime, kad zaidimo kilme – noras pasitikrinti save, pazinti save, “Ar pajegus as?”. Video zaidimai – tiesiog “konkurencine ekosistema”, kurioje galima si klausima sau uzduot, ir jeigu atsakymas teigiamas – jaustis laimingais. Ir patikekit, geriau jau video ekosistema, negu ta, kuri smirda tikru paraku ir svieziu tikru krauju.

  29. Dievas Tėvas rašo:

    Tavo komentare susilieja tavo baimės, lūkesčiai ir vis dar rusenanti viltis. Vieni žmonės žaidžia, kad pabėgtų nuo problemų, kiti, kad išnaudotų akimirkas kai tų problemų nėra. Konkuruojantis žaidėjo tipas yra tik maža dalis iš viso žaidėjų kontingento. Taip pat, žaidimas nėra savęs pasitikrinimo ar pažinimo įrankis, koks jis yra gyvūnijos pasaulio atstovams. Žmonėms tai labiau yra praktinė magija – daryti kažką ir žiūrėti kas iš to išeis. Žaidimai tai pramoga ir eskeipizmas, kaip ir bet kokia kita pramogų rūšis, tai tų smegenų dalių mankšta, kurios paprastai nenaudojamos gyvenimo rutinoje.

  30. Originalas rašo:

    Man tai net juokas ima, tėvai ar žaidimai kalti.. Mažiau reikia skaityti žurnalistų GTA4 ir panašius burbulus, kur kažką apkaltinti reikia, tai žaidimus lengviausia…

    Be to žaidimai yra kaip ir kitos pramogos pvz. filmai. Kur yra tik šiaip labai reti žiūrėtojai – casual, etatiniai arba mėgėjai, kurie ten siunčia tuos filmus ar kiekvieną savaitgalį eina į teatrą, toliau hardcore, kurie galbūt dar savo mėgėjiškus kuria ir kitus todėl dažnai žiūri. Galiausiai pro, kurie žiūri, nes darbas jų toks…

  31. 21metuSenis rašo:

    Originalai – kodel tu darai apie mane isvadas ? Tu mane pazisti ?

    As neperku absoliuciai jokios makulaturos, kuri man bandytu paaiskint apie mano gyvenima, ar tai butu Psichologija Tau, ar tai butu TV Gidas.
    Save pateikiau kaip pavyzdi, o ne diskusijos objekta, nes tai yra krastutinumas, kadangi visi geimeriai cia skirstomi i 2 ar daugiau daliu, pasidalinau ispudziais su tais, kurie gal nebuvo taip giliai nueje i miska.

    Taip, teisingai sakai lygindamas, kad zaidimai yra kaip pramogos – filmai, taciau tuo viskas nesibaigia – per daug pavirsutiniskai i viska ziuri. Filmai gali islikti tavo galvoje visa savaite, ar visa gyvenima, gali netgi keisiti tavo pasauleziura, jei tau pvz. koks 16, taciau jie su tavim neinteraktyvuoja tiesiogiai.

    Zaidimai, jau kas kita. Juose ne tik gali bandyt irodineti savo tiesas, bendrauti per jiems skirtus forumus, ar irc kanalus, zaidimuose gali bandyti irodineti savo genus, dalyvauti klanuose, teikti kitiems ir priimti is kitu demesi.

    Zaidimai yra zymiai sudetingesni uz filmus, zymiai giliau paliecia zmogaus vidu.
    Nepamirsk, kad tie patys “pro filmu ziuretojai, nes toks ju darbas”, ziuredami filmus ne tik del pinigu tai daro, bet ir del to, kad jiems smagu. Del to, kad jie patys pasirinko tokia profesija. Is tokios profesijos milijonu neuzkalsi, todel zmogaus pasirinkimo faktoriaus paklote akivaizdi.

    Kodel tu viska taip “dumb-down’ini” iki paprastu fraziu ? Gyvenimas nera vien tai, kas pavirsiuje.

  32. 21metuSenis rašo:

    Kodel kreipiat tema apie mane :DD ? As tiesiog paaiskinau, kas yra “hardcore” gamer’io viduriuose, nes tai yra viena is pusiu. Neprasau aptarinet cia mano gyvenimo, as tiesiog pripazinau, kad toks gyvenimas egzistuoja, ir nuo jo nepabegsi. Ir gerai kad toks gyvenimas egzistuoja, nes jeigu ne – butu daug nepatenkintu zmoniu, kurie turi daug laisvo laiko, o tai jau adekvatu nusikalstamumo potencijai.

    Bet jeigu labai norite padiskutuot, galim:

    – “Tavo komentare susilieja tavo baimės”

    Turiu tik viena baime – pasaulinis karas. Nesu fanatikas, kuris bando nuspet kada jis bus, ar spekuliuot koks jis bus, ir kai jis prasides, vaidint koks as kietas esu, nes numaciau kad jis bus. Tiesiog nebijoti sito dalyko butu tiesiog kvaila, nes jei bus dar vienas pasaulinis karas, sitai zemei labanakt.

    – “Tavo komentare susilieja lūkesčiai ir vis dar rusenanti viltis”

    As pats paskaiciau, ir matau, kad ten labai daug ko priveliau, netinkama tvarka. Siek tiek skubejau rasyt, bet galiu paaiskint:

    Lukesciai ir rusenanti viltis gali pasireiksti tik “tai” baimei ziurint i veidrodi – jei pasikeistu tai, kaip gyvename dabar, ne tik as, bet ir tu butum nelaimingas.

    – “Vieni žmonės žaidžia, kad pabėgtų nuo problemų, kiti, kad išnaudotų akimirkas kai tų problemų nėra.”

    Visiskai sutinku. Butent tai ir aprasiau savo ilgame post’e pries tai.

    – “Konkuruojantis žaidėjo tipas yra tik maža dalis iš viso žaidėjų kontingento.”

    Bet kuris zaidejas, kuris zaidzia Multiplayer rezima, JAU yra konkuruojantis zaidejas.
    Jeigu zaidejas nenori konkuruoti, tik patirti nuotykio malonuma, jis renkasi Singleplayer.

    Isijungdamas Multiplayer rezima, zmogus pasamoneje uzfiksuoja, kad konkuruos su kitais individais. Kodel jis is viso veliasi i Multiplayer’i ?
    Nes tai idomu. Kas idomu ? Idomu patikrinti save, idomu gauti demesio ir feedback’o is kitu, kai tavo sprendimai maigant mygtukus itakoja kitu zmoniu sprendimus. O tai jau netiesiogine nuoroda i vyro esme – valdzia ir galia – kai valdai kitus savo veiksmais. Turbut apseisime be pavyzdzio realiam gyvenime ?

    Toliau – konkuruojantis zaidejas, patekes i Multiplayer is karto pamato zaidejus, kurie uz ji geriau/seniau losia, ismano viska.
    Jo pasamone gali pasirinkti 3 iseitis:
    – pavadinti juos cheater’iais ir paspausti Quit mygtuka
    – sutikti, kad jie nuostabus, ir paskirti laiko, kad pats taptu uz juos nuostabesniais
    – susitaikyti su tuo, kad jis pats niekada negales tokiu buti, taciau vistiek likti zaisti, stebint ir dziaugiantis tais zmonemis, kurie sugeba igyti tokio skill’o

    Du antrieji atvejai yra patys dazniausi, imant brutaliai akivaizdzia statistika. “Hardcore” gamer’iai visada bus toje virsuneje, i juos visada casual gamer’iai ziures kai i pavyzdi, visada is ju mokysis, gerbs ju nuomone ir mokinsis.

    Vien del to, manau, zaidimu kurejai prasauna, nurasydami “hardcore” gamer’ius, kaip neveiksnia ir nieko neformuojancia minia.
    O jiems uztektu padaryti tai, ka padare QuakeLive, arba Half-Life kurejai – sukurti atsikra zaidima/modifikacija, kuri butu skirta tik PRO zaidejams – tada ir Casual’ai butu laimingi, ir Hardcore’ai butu laimingi, ir jie uzdirbtu zymiai daugiau…Jiems tereiktu siek tiek modifikuoti savo zaidima, kas neatimtu daugiau nei 10 resursu to, ko prireike kuriant originaluji zaidima pacioje pradzioje.

    – “Taip pat, žaidimas nėra savęs pasitikrinimo ar pažinimo įrankis, koks jis yra gyvūnijos pasaulio atstovams”

    Cia, absoliuciai nesutinku, ir sita teigini vadinu neapgalvotu, trumpu ir netgi bukai kvailu.

    Nesvarbu koks zaidimas tai butu – sachmatai, ar “teti einam statyt smelio pili”, visuose juose zmogus isbando savo galimybes. Tai yra zmogaus genai, nuo kudikystes, iki zilos senatves, kur i ta kudikyste griztama.

    – “Žmonėms tai labiau yra praktinė magija – daryti kažką ir žiūrėti kas iš to išeis.”

    Ar tu supranti, kad nesuvoki sio teiginio, ir priestarauji pries tai pasakajam ?

    “daryti kazka ir ziureti kas is to iseis” ir yra ta praktine magija, kuri vadinama konkurencingumu.
    Cia tas pats kas vaikai zaidzia pagaliais lauke – jie dar neina i kara, taciau juose instinktai vercia save kas 10 sekundziu isbandyti, nes kai save isbandai, ir tau pasiseka, tu jautiesi laimingas, nes zinai, kad gali savo jegomis pasitiketi. Del to zaidimai yra tokie “rewarding”, ir juos megsta visi zmones – zaidimai skatina pasitikejima savimi, o pasitikejimas savimi savo ruoztu vercia besalygiskai zmogu jaustis saugiu, tai yra vienas pagrindiniu poreikiu zmogui – http://www.palmbeachpsychotherapy.com/uploads/Image/malows_hierarchy_of_needs.jpg . Mes sito dalyko mokinomes dar turbut 8 klaseje, bet niekas i tai rimtai nekreipe demesio, nes visi esame pavalge, apsirenge ir jauciames saugus namuose.

    Atimk visa tai (karas), ir tavo gyvenimas niekada nebebus toks pats.

    – “Žaidimai tai pramoga ir eskeipizmas, kaip ir bet kokia kita pramogų rūšis, tai tų smegenų dalių mankšta, kurios paprastai nenaudojamos gyvenimo rutinoje.”

    O tu pats suvoki, kodel zaidimai yra eskeipizmas ? Manau, tu kalbi klishemis, bet pats nesuvoki ju esmes.

    Esi girdejes savo mama sakant, kad bet koks darbas, net pats sunkiausias darbas, kuris yra toli nuo namu rutinos, yra malonus ?
    Nera mama tau sakiusi, kad netgi indu plovimas, atostogaujant Palangoje, yra malonus ?

    Jeigu zmogui reikia eskeipizmo, tai reiskias, kad jis jauciasi kalinamas, nes “escape” butent ir reiskia pabegima.
    O kas yra kalinimas, normalaus DABARTINIO zmogaus gyvenime ?

    Kalinimas yra paklusimas taisyklems, visuomenes taisyklems, be kuriu ji negaletu egzistuoti. Paklusdamas visuomenes taisyklems, zmogus vietoj to, kad imtu ieti, ir eitu medzioti nykstanciu gyvunu, arba galu gale tos pacios rusies kaip jis gyvunu, tik is kitos genties – vietoj to jis uzsideda marskinius ir kaklairaisti, ir eina i savo dezute office’e, ir taip pelno savo dienos laimiki, kuriuo maitinasi pats.

    Taciau to problema yra ta, kad zmogus negali dirbit gyvenime to, kas yra jo svajones ar norai. Zmoniu pertekliu vercia zmones pasisikirstyti per profesijas, nes to reikalauja paklausa. Negaletume visi iki vieno dirbit puodziais arba remontuoti masinas – kas tada tiektu maista i parduotuves ir t.t. bla bla bla.

    Tai yra 2 priezastys, kodel tu jautiesi kalinamas. Kalinami “Casual’ai” zaidzia zaidimus tam, kad pabegtu nuo zmonos, rutinos, kasdienio zadintuvo 5 valanda, kuris igryso iki kaulo ir dar begales dalyku. Taciau jie niekuo nesiskiria nuo Hardcore’u pacia zaidimu zaidimo ideja – visa tai skirta pabegeti nuo realybes, kitaip tariant – ivykdyti savo svajones nerealiam pasaulyje, nes to negali ivykdyti realiame.

    Aisku, pasakysite – tai ir vykdyk tas svajones realiame pasaulyje. Tam reikia drasos – taip. Taciau dabar isivaizduokit, jeigu kiekvienas jusu, 8 milijardai, ims vykdyti savo svajones, nepaisydami isipareigojimu visuomenei ir paklausos taisykles…KAS NUTIKS ? Absoliutus chaosas, totali suirute, karai ir t.t.

    Tai reiskia, kad nesijaus ne vienas saugus savo namuose.

    TODEL, zmones to nesuvokdami smegenimis, gal tik pasamoneje, verciau jau renkasi visuomenes taisykliu vergove, ir savo svajones igyvendina hobiais ir ivairiais nuo realaus gyvenimo nutolusiais (ne visada) dalykais, kurie islaisvina juos ir taip jau “laisvoje” visuomeneje. Niekas nenori prarasti to, ka turi, net jei tai ir ne pats geriausias gyvenimas.

    Kaip isvada pasakysiu galutini teigini, kurio pats iki galo dar nenarpliojau, bet manau, taip ir yra:

    Zmones zaidimus zaidzia del 2 priezasciu:
    – jie ikunija svajones, kurios islaisvina
    – jie suteikia malonuma, nes auga pasitikejimas savimi

    Kaip ir sakiau,
    jeigu esi casual’as, kuris zaidzia tik vakare prie savo PS3, vienas – tada esi casual’as svajotojas.
    Jeigu esi casual’as, kuris zaidzia vakare prie savo PS3, ir tau patinka per interneta pries kitus varzytis, ar galu gale su zmona, kuri sedi uz metro atstumo su joystick’u – esi konkurencingas casual’as.

    Harcore nuo casual’u viso labo skiriasi tuo, kad jie zymiai labiau isigilina i butent video zaidimus ir padaro sprendima savo skill’a vystyti butent video zaidimu atmosferoje, o ne Krepsinyje, Origamyje, Puodu ziedime ar Piesime ant molberto.

  33. Kraugerys rašo:

    Na smagiai man cia susiskaite. Labai ok komentarai geimeriu egzistensiniais klausimais :) Galiu sutikti beveik su visais gvildentais aspektais isskyrus pasauliniu karu problema, bet cia jau kita kalba :) Gal tik truputi per giliai isirausta. Dabar jaumas lyg skaitytum kazkokio psihologo ar filosofo paskaita, nors man ji tikrai patiko! Aciu! :)

  34. Patarejas rašo:

    21metuseni, tu per daug generalizuoji remdamasis savo patirtimi. Aš tavęs nepažįstų ir nežinau kuo tu gyveni ar kuo užsiimi, tačiau aš paprasčiausiai nesutinku su tavo esminiu pastarųjų komentarų teiginiu, kad žmonės žaidžia dėl norėjimo konkuruoti ir siekimo save išbandyti. Gali tai priskirti pasąmonei, genams dar kam nors, bet kiek esu sąmoningas, konkurencija ir išbandymas nėra pagrindinė priežastis kodėl žmonės žaidžia, ir tai akivaizdžiai įrodo casual žaidimų scena, socializavimasis, tas pats wii ir žaidimai vakarėliams, kurie didžia dalimi yra esminės priežastys fakto, kad video žaidimų žaidėjų kontingentas pastarąjį penkmetį prasiplėtė. Neignoruok ir co-op žaidimų populiarumo išaugimo. Aš sutinku – yra tipas “BOOM! HEADSHOT!” žaidėjų, kurie neturėdami tvirtų pozicijų socialinėje erdvėje, perfekcionizmo siekia virtualioje ir jie tam skiria itin dideles pajėgas ir dažniausiai jiems pavyksta, nes priešingai nei realiame gyvenime, viskas priklauso tik nuo jų pačių, o ne nuo aplinkybių, kurių jie neįtakoja. Tačiau normaliai į visuomenę įsiintegravęs individas, su tvirtu socialiniu ir finansiniu pagrindu, kuris suteikia jam visuotinai priimtinu požiūriu teigiamą statusą visuomenėje, neturi jokio poreikio kažką įrodinėti virtualiame pasaulyje. Jam svarbus tik žaidimo aspektas.
    Ir dar. Visuomenine santvarka nusivylę žmonės lengviau pasiduoda žaidimų traukai, nes priešingai nuo sociumo visuotinai sutartų taisyklių, kurios nuolat yra laužomos, ignoruojamos ir pažeidinėjamos, žaidime to įstatymo tamprumo nėra. Yra konkrečios taisyklės – konkretūs apribojimai ir mechanizmai – tu arba žaidi pagal juos, arba quit. Aš vis tik norėčiau, kad tu pažvelgtum šiek tiek plačiau ir nesuvestum visko į archajinę žmogaus prigimtį, nes civilizacija ją labai smarkiai paveikė.

    Man patinka ši diskusija, ir aš tikiuosi, kad jai tęsiantis, bus išlaikomas tas pats korektiškumo ir tolerancijos lygis koks yra iki šiol.

  35. ZZ1 rašo:

    atsakymu uzklausejui kas tai yra hardcore geimingas cia jau manau pateikta pakankamai.

    man taip pat patiko.
    kad dar yra dinozauru. bet is astriadanciu rusies ;)

  36. 21metuSenis rašo:

    Kraugery,

    As speju, kad tu nesutinki del pasauliniu karu del to, kad manai, jog lemiamas karu intrigos faktorius yra istekliu/teritoriniu interesu godumas ?

    Karas ir jo priezastys yra labai plati tema, nezinau ar galeciau perkasti ja, taciau vistiek lieku prie nuomones, kad karai isiplieskia tada, kai visuomenes individu perteklius (individu, kurie neturi ka veikti, staciai tariant) pasiekia kritine riba.

    Mano nuomone, karai, kaip ir kokios masines epidemijos, yra tarsi tas rodiklis, kuris reguliuoja, kiek visuomene gali issipusti – po masinio zmonijos naikinimo, visi yra sokiruoti kraujo ir griuvesiu, visi susivokia, koks tai didelis siaubas…Iki praeina 100 metu, N kiekis kartu, ir per kiekviena karta zmoniu, tai vis po truputi pasimirsta, ir prabegus visam amziui, visi vel jauciasi galintys sokineti auksciau bambos ir grasina vieni kitiems karais.

    Patarejau,

    Tu pakartojai praktiskai visa mano poziuri i zaidimus, vos ne kiekviena sakini perfrazavai savaip, bet priejai kitokios isvados ?

    Tarkim…

    – (casual’ui) “Jam svarbus tik žaidimo aspektas.”

    Na tai paaiskint tada, kas yra zaidimas ? Kodel mes atsiplaiduoja zaisdami zaidima ? Kuo tas zaidimas vilioja ? Kodel zaisti moka absoliuciai visi zinduoliu (nezinau, gal ne tik ?) jaunikliai ?

    O gal tu saves nelaikai zinduoliu ? Galbut mes is esmes skiriames nuo visu kitu zinduoliu ? Ar musu motinos nemaitina musu pienu ? Ar mes neturime odos, ant kurios auga plaukai, kaip pas ta pati begemota ?
    O kas jeigu paimtume kudyki, ir pabandytume ji auginti 20 metu aplinkoje, kur nera zmoniu ir absoliuciai jokios civilizacijos ( mauglio variantas ), ar jis nebutu toks pats, kaip zinduolis ?

    Kolega, manau jus suvokiate tik zodi “zaidimas”, ir kad “zaidimas” turi buti automatiskai “fun”, kaip kad lietus yra automatiskai “slapias”. Siulyciau pasigilint i tai is biologines ir psichologines puses.

    :/

  37. Dievas Tėvas rašo:

    Šis keturių metų senumo Gamasutra.com straipsnis praktiškai išdėsto viską, apie ką mes čia diskutuojame.
    http://www.gamasutra.com/features/20050426/hejdenberg_01.shtml

    Nieko daugiau pridurti ir nenoriu, išskyrus gal tai, kad per tuos keturis metus įvyko šiokie tokie dalykai, kurie tikriausiai pakoreguotų kai kurias straipsnio dalis.

  38. 21metuSenis rašo:

    Beje, tik ka paspaudziau ant ikonos apacioje, kur nupiestas Jeremy Clarkson ( kas gi nemyli TopGear’o ?), ir perskaiciau straipsni. Stai citata:

    “Nors Džeremis nuvertina savo išreikštas mintis, teigdamas kad “niekas neturėtų klausyti pagyvenusio vyriškio, kalbančio nesąmones”, tačiau net to ir nenorėdamas jis turi poveikį visuomenei. Vienas iš Times Online jo paskelbtų minčių kratinių, kvestionuoja žaidimus. Klarksonas puola stalo žaidimus, teigdamas, kad jie nesuartina šeimos, o tik dar labiau sukiršina. Visiškai priešingos nuomonės apie video žaidimus, retoriškai klausdamas – “Jei Hitleris jo laikais būtų turėjęs Playstation ir Call of Duty 5, ar tikrai būtų prasidėjęs Antras Pasaulinis karas?” ”

    Keistai dziugu, kad ne as vienas taip manau.

    Dar toptelejo galvon, ka norejau pries tai pamineti – zaidimai yra konkurencija ne tik erdveje, kur konkuruoja 2 ar daugiau individu, bet zaidimai yra zmogaus konkurencija su savim paciu.
    Evoliuciniu poziuriu, manau, zaidimai = irankis tobuleti. Puikus pavyzdys – LEGO. Pradedami statyti nuo primityviu chalabutkiu, pereiname prie piliu, kuriose irengiame spastu ir kitokiu gudrybiu.

    Zaisti zaidimus ikoduota musu genuose, ir grisiu prie teiginio – jauciames saugus pazaide zaidimu (sekmingai), nes isbandeme save ir patobulejome vienu laipteliu auksciau. Toliau zaisti velgi smagu – nes pries tai zaidziant sekesi.

    Tame atsiskleidzia ir zaidimu populiarumo problema – atkreipkite demesi, kad zaidimai, kur “skill gap” tarp casual ir hardcore yra labai mazas, taigi, sie zaidimai yra zymiai populiaresni. Ir jeigu perziuresite dauguma CoD: Modern Warfare interviu su kurejais, pastebesite, kad jie implementavo BEGALES features’u, kurie “reward’ina” zaideja ne tik uz nuskalpuota galva, bet ir uz ta pati “camp’inima” !
    Zmonems patinka, kai jiems sekasi, kai zaidimas paprastas ir lengva kilti “laipteliais”. Paziurekite, First Person Shooter’iai jau turi RPG elementus – tavo zaidimo skill (evoliuciskai – tobulumas) egzistuoja ne tik tavo galvoje, tavo prisiminimuose – kiek kartu ir ka esi nugalejes, taciau tai jau uzrasoma ant elektroninio popieriaus, i kuri gali visi paspoksoti, ir tu gali pasipuikuoti.

    Su ironija pasakysiu – kas keisciausia, tai kad zaidimai, kur konkurencingumas uzrasomas level’iais, yra labiausiai paklausus ir parduodami – World Of Warcraft ( iterpti suma ), CoD4 Modern Warfare ( parduotu kopiju rekordas, 11 mln. ir daugiau ).

    Beje, tiems, kurie spjauna man i veida manydami, kad as perskaiciau N kieki knygu, ir tik kopijuoju filosofu/psichologu zodzius – nesu perskaites ne vienos knygos, susijusios su filosofija ar psichologija, su saves pazinimu ar panasiom nesamonem.
    Paprasciausiai ten, kur kiti bego, sustojau pasiziureti.

  39. 21metuSenis rašo:

    Dievas T.:

    Neblogas straipsnis, smagu, kad diskusija sutampa su pagrindiniais “tilto” poliais.

  40. Artojas rašo:

    Šien akumo liko 30 min., bet ryt pažadu viską perskaityt. kažkas dar kaltino, ilgus tekstus rašau… Kurgi ne…

  41. Krentancios_Plytos_Bliuzas rašo:

    Gerbiamieji, atminkit koncentruota mintim tapetuotą lakoniškumo grožį!
    Kaip jau senovėj kinai pastebėjo, kuo daugiau žodžių tuo daugiau sumaišties ir tuo mažiau minties. Forma gražu, bet mes kalbame apie tai kas po ja! Neskatinu kalbėti patarlėmis ir posakiais, bet susimilkit…

    Senio klausimas/pasiulymas “Kolega, manau jus suvokiate tik zodi “zaidimas”, ir kad “zaidimas” turi buti automatiskai “fun”, kaip kad lietus yra automatiskai “slapias”. Siulyciau pasigilint i tai is biologines ir psichologines puses.” galetų būti išnarstytas labai paprastai paaiškinant – “Žaidimas” tai yra tam tikro veiksmo ar jų sumos simuliacija nustatytose ribose (Taisyklės) treniruojanti tam tikrą kūno ar proto dalį. Beabejo, netiesioginė simuliacija, bet turinti tvirtą ryšį su vienokiu ar kitokiu užsiėmimu ir atkartojanti kai kurias jo dalis ar net jo visumą. Biologiniu ir Psichologiniu požiūriu arčiausia tai būtų mokymuisi. Jei leisčiau sau kurti naujadarą tai veikiausiai skambėtų kaip “Besistemis mokymasis”.

  42. Krentancios_Plytos_Bliuzas rašo:

    Vieniems, žaidimas – poligonas, kitiems kliūčių ruožas. Casual ir Hardcore, kaip ir visos klasifikacijos kurios bando absoliutinti yra iš esmės neteisingos. Atminkit tarp baltos ir juodos yra neblogas šmotas pilkos. Užuot apsimetę mokslininkais prisiminkit sena gera Ying ir Yang.

  43. Chroniskas Klaustukizmas rašo:

    Kodėl konkurencingieji yra ne hardkor žaidėjai? Kodėl kazualams nebūdinga “praktinė magija”, eksperimentavimas?
    Kodėl jums atrodo, kad genetiškai turtingesni žmonės bando įrodyti savo pranašumą? Jie pranašesni, ir jiems
    nėr ką įrodinėt! Kam bijoti karo, nepritekliaus ir mirties jeigu tai yra amžini dalykai kurie NIEKAD neapleis
    šio pasaulio iki jo gyvavimo galo? Kaip įmanoma diskusijoje išlikti neasmeniškam ir nešališkam?
    Kodėl jūs taip mylite Froidą? Gal jis jums giminė? Kodėl jūsų nuomone negalima jungti fikcijos ir realybės taip
    patobulinant save patį? Juk gyvename abiejuose mediumuose. Jie mūsų dalis kaip ir mes jų. Kodėl netikit pasakomis nors žaidžiate kompiuterinius žaidimus?

  44. 21metuSenis rašo:

    Bliuzai,

    Bandziau lakoniskai. Tryniau ir perrasinejau, patikek. Bet vistiek atsirado eigoje tokiu, kurie nesuprato ka bandau pasakyti, nors lyg ir nieko rafinuoto tame nera, tik tai, ka atidesnis pamatyt savo akimis gali.

    Del to ir negalima rasyti vien tik nesaliskai, objektyviai. Zmoniu patirtis labai skiriasi, ir tu, kurie “sustoja paziureti su padidinamuoju stiklu, kol kiti bega pro sali” yra labai ne daug, ir norint jiems paaiskinti savo poziuri yra butina aprasyt visas aplinkines mintis, nes kitaip jie padarys blogas isvadas blogose vietose, jeigu siame pasaulyje is viso egzistuoja toks dalykas, kaip “blogos isvados”. Ne, aisku ne, tiesiog norisi kad padarytu “geras” isvadas pagal ta atskaitos taska, kuri turiu omenyje, visa sitai rasydamas.

    Galbut tu teisingai klasifikuoji zaidima, taciau sakydamas, kad tai tera “mokymasis”, tu praleidi zaidimo, kaip mokymosi esme – KODEL sis mokymasis toks malonus ? Ar tu zaistum kortom su draugu lygiai taip pat smagiai, kaip mokydamasis matematikos kontrui kaltum Atvirkstine Talio teorema ?

    Chroniskas K.,

    – “Kodėl konkurencingieji yra ne hardkor žaidėjai? Kodėl kazualams nebūdinga “praktinė magija”, eksperimentavimas?”

    Visiskai nesuprantu is kur sis klausimas kyla, rodos pradiskutavom ji 5-6 kartus.

    – “Kodėl jums atrodo, kad genetiškai turtingesni žmonės bando įrodyti savo pranašumą? Jie pranašesni, ir jiems
    nėr ką įrodinėt!”

    JEIGU tikesime, kad genetiskai egzistuoja pranasesni zmones, tai skaitydamas mano pasisakyma (1 ar 2), suprasi, kad jie bando ji irodyti elektronineje erdveje del to, kad ju smegenis realiam gyvenime spaudzia tevu nemoksiskumas juos pritaikyt gyvenimui, padeti jiems. Todel jie ir prilimpa prie tos skystuju kristalu humoreskos, kur patys gali rinktis kuo nori buti – Magu WoW’e, ar SAS’u Call of Duty’je.

    Kas dar toliau – as asmeniskai net netikiu tokiu dalyku, kaip genu pranasumas. Jis tegali buti vizualus, ant veido.
    As asmeniskai tikiu, kad kiekvienas zmogus turi ta pati kieki potencialo, tarkim koki skaiciu – 100. Jam augant visuomeneje, ji is pradziu tevai, o po to gal ir jis pats save nukreipia i tam tikras sritis, kur tie 100 pasidalina…Taip pat matau, kad tik gimes zmogus turi “charakteri”, kas yra tarsi tu 100 balu genu stiprumo virselis…
    Kai mums sukanka 18 metu, mes jau dazniausiai zinome, kur musu kune pasiskirste tie balai – arba musu kraujotaka nuostabi, ir mes musu geriausias draugas vejas nepaveja musu, arba mes be skaiciuotuvo galime apskaiciuoti tai, i ka Jonas jau trecia savaite galva dauzo, arba mes neturime geros atminties, bet musu protas yra labai greitas situacijose – galime priimti greitus ir sekmingus sprendimus, galime vadovauti zmonems.

    Bet kuriuo atveju, kiekvieno zmogaus gyvenime svarbiausias dalykas yra jo tevai. Jie sprendzia, i kokia mokykla mes eisim, jie yra pats pirmas dalykas siame pasaulyje, kuriuo mes pasitikime. Ta sekunde, kai jie mus isduoda, neistesi pacio pirmo pazado, mumyse kazkas luzta, ir pasaulis tampa 1 laipsniu Celsijaus saltesnis.
    Taip pat siaubingas dalykas yra kai tevai aukledami vaika del ko nors vienas su kitu nesutaria, ir del to ivyksta kivircas (netgi smulkus). Tada vaikas ziuri, kas laimi kivirca. Jeigu motina laimi kivirca, galimas dalykas, kad vaikas kaip koks suniukas, likusi gyvenima laikys ja savo autoritetu, ir daugiau kopijuos ja, negu teva. Jeigu tai berniukas – tai tragedija, jeigu tai mergaite – velgi tragedija – kam patinka moterys, kurios drasko akis vien del pacios idejos ?
    Del to tevai visada turi uz nugaru vaikams susitarti del sprendimu, visada vienas kita girti uz nugaru prie vaiko, vaiko akivaizdoje pastebeti vienas kito tiek trukumus, tiek privalumus, taciau su teigiama emocija, jokiais budais neissaukti to momento, kur ego stotu pries ego.
    Vaika mokinti tik pavyzdziu, o ne paistalais apie drasa ir iniciatyva, kai patys bijo nusokti nuo 3 metru tramplyno, ir kuria kokias nors nesamoningas atmaskes.

    Kas ziauriausia siais laikais, tai tie pizhonai ir chamai, kurie “vaiku turejima” priima kaip kokia mada, arba savo zmonos uzgaida. Tipo va, man 30, turiu boba, nu ka gal jau reik vaiku pasidaryt, i koja su mada. Absoliuciai neapgalvoje nieko jie “jama sita darba”, ir sushika pacia svarbiausia savo atzalos daly gyvenime, i kuria jis remsis visada, kai bus sunku – vaikyste ir namu skoni.

    – “Kam bijoti karo, nepritekliaus ir mirties jeigu tai yra amžini dalykai kurie NIEKAD neapleis
    šio pasaulio iki jo gyvavimo galo?”

    Tu tuo tikras ? Manau rastum bendraminciu is dvidesimto amziaus pradzios…

    – “Kodėl jūs taip mylite Froidą? Gal jis jums giminė?”

    O prie ko cia jis ?

    – “Kodėl netikit pasakomis nors žaidžiate kompiuterinius žaidimus?”

    Nes pasakos yra taip toli nuo realybes, kaip viena zmogaus akis nuo kitos. Per kalneli nesueina.

    O video zaidimai, jei atkreipsi demesi, visi turi realizmo elementu, kur gali apciuopti “save”, jeigu tau kas nors jaunysteje butu leides pasirinkti “kario” arba “lenktynininko” gyvenima.

    Kiti, “phantasy” zaidimai, kaip WoW – nesuprasiu ju iki galo, ir kaip zmonems ju neatsibosta zaist, taciau jie turi visai kitokia paklote, ir ten daugiau savo savybiu paryskinimas perkeltine prasme, negu kas kita. Didziulis issiputes karys su blizganciais sarvais – tai musu geriausioji puse, musu herojus viduje, kuris galbut is tiesu egzistuoja, tik uzmetytas akmenimis.

    Beje, Bliuzai,

    Sakai, reikia atkreipti demesi i pilka spalva tarp baltos ir juodos.
    Taciau mes visi zinome ta jausma, kai yra burelis paneliu, ir viena is ju yra grozio ir nuostabumo bei draugiskumo muza, o kitos tokios siaip sau pagadintos gyvenimo, mes negalime tiesiog rinktis tu kitu ramia valia, kol ji laisva.

    Pilka spalva egzistuoja tik zmonems, kuriems jau daug metu…Jaunas zmogus niekada nepasitenkins maza zuvele, kai prude plaukioja banginis.

    Lygiai taip pat ir gyvenimo faktoriai – kol egzistuoja tos ryskios sviesos vienoje ar kitoje puseje, kurios mus veda priekin, jaunas zmogus visada akimis seks jas, nekreipdamas demesio i uodus, burzgiancius prieblandoje.

    As pats gyvenime esu isitikines, kad mediumas praktiskai visada aukso viduriukas, taciau kol idealizmas dar gyvena jauname zmoguje, jis visada sieks ir rinksis galimybe pasiimti maksimuma, nes tai kaitina krauja, tai jau savyje yra zaidimo adekvatas.

    P.S.: kur kalbejau apie tevus, labai geras filmas sia tema yra “Good Will Hunting”. Siulau paziureti – geri aktoriai ir idomi atmosfera.

  45. Krentancios_Plytos_Bliuzas rašo:

    “Ne, aisku ne, tiesiog norisi kad padarytu “geras” isvadas pagal ta atskaitos taska, kuri turiu omenyje, visa sitai rasydamas.”

    Kitaip sakant, norite, kad jums pritartų? Kodėlgi ne, tada… Pritariu. Bet atsakykit man į klausimą, kuo kompiuterinis žaidimas ne pasaka, realybės aspektu? Ir, kad jūsų nekankint, užmirškim lakoniškumą.

  46. 21metuSenis rašo:

    - “Kitaip sakant, norite, kad jums pritartų? Kodėlgi ne, tada…”

    Ne kad pritartu, o kad padarytu isvadas ir pamatytu ka as matau, nes dauguma perskaite greiciausiai padaro kitokias isvadas is tos kruopleles teksto zodziu, ir pamato visai kitoki vaizda, kur visai kitokia spalvu gama.

    Ar pritars tam ar ne, ne mano reikalas, man svarbiausia, kad snekant butu kuo maziau nesusipratimu, kur zmones tiesiog snekedami apie ta pati dalyka kitokiais zodziais, to nesuvokia. Manau tai yra daugumos karstu ir bereikalingu gincu priezastis.

    – “Ir, kad jūsų nekankint, užmirškim lakoniškumą.”

    Lakoniskumas tarp individu, kurie yra nutole savo gyvenimo stiliumi nera galimas del to, kad juos supanti aplinka kitokia, ir is trumpu zodziu, is kuriu galima padaryt 2-3 skirtingas isvadas, yra beveik garantija, kad jie padarys kitokias, negu autorius norejo, teiginiai prades kartotis diskusijoje, zmones prades nervuotis, kad ju diskutantai neisiskaito i ju parasytus zodzius ir t.t.

    Tai velgi nesusisnekejimas, todel nereiketu per danti traukti ilgo teksto, jis dazniausiai ilgas buna su priezastim.

  47. Krentancios_Plytos_Bliuzas rašo:

    Sprendžiant iš to kaip baiminatės būti nesuprastas darau prielaidą, kad taip nutinka dažnai. Štai labai paprastas dėsnis galintis paaiškinto to priežastį (atleiskit už vulgarumą) – kuo daugiau šneki tuo daugiau nusišneki. Ilgi tekstai nėra tam, kad aiškintų, o tam, kad glumintų. Protingas posakis byloja, kad pasakiška pasiklysti beprasmybės labirintuose. Jei užsibūsit ten per ilgai – tapsit Minotauru.

  48. 21metuSenis rašo:

    Be reikalo nuklystat i lankas, kolega, ir uzsisvajojate apie tai, kas man buna, kaip man buna ir t.t.
    Nereiketu tokiu prielaidu daryt apie zmogu, kurio nepazistate – bet kuriuo atveju, as nesu sios diskusijos objektas, apie kuri yra diskutuojama, todel nereiketu manes, mano savybiu ar isvaizdos velti i konteksta.

    Mes visi zinome, kad taip elgiasi moterys – kai mato, kad negali “laimeti”, jos tiesiogiai atakuoja asmeni, su kuriuo diskutuoja. Tai tiesiog kelia sypsena :) Juk susirinkom ne “laimeti”, o issakyti savo argumentus (patikrinti juos), sulaukti argumentu is priesingos puses, ir atsakyti naujais. Tai smegenu lavinimas.

    O kas liecia ilga teksta – teksto ideja, kaip tokio, yra perduoti zinia. Ne visos zinios yra vienodos, ne visas ir perduoti lengva. Mano tikslas perduoti savo zinia kuo tiksliau, o ne kazka gluminti – neisivaizduoju, is kur tokias isvadas padarote ?

    – “Protingas posakis byloja, kad pasakiška pasiklysti beprasmybės labirintuose. Jei užsibūsit ten per ilgai – tapsit Minotauru.”

    Butu malonu, jeigu tiksliai ivardintumete, kas gi siuo atveju ta beprasmybe ?

  49. Krentancios_Plytos_Bliuzas rašo:

    Kad jau paklausėte… Išvadas apie gluminimą padarau iš pusantrus metus trukusių ir mano manymu užtrukusių filosofijos studijų. Tai ką apibūdinote kaip smegenų lavinimą yra paprasčiausias ginčas geriausiu atveju tinkantis retorikai lavinti ir nervinėms lastelėms žudyti. Ginčas

    (Dievas Tėvas rašo:2009/11/03 11:10 Tavo komentare susilieja tavo baimės, lūkesčiai ir vis dar rusenanti viltis.)

    Tiesą pasakius bazinis psichologinis profiliavimas nėra jokia magija ir nereikia būti Dievu, kad nustatytum tokius paprastus veiksnius. “Jūs manęs nepažįstat.” yra labai nuvalkiotas ir naivus posakis. Vien tai kad palaikėte mano draugišką patarimą puolimu ir perėjote į gynybą rodo slepiamą nesaugumo jausmą. O tas “kelią šypseną” išvertus reiškia “man spausdinant prakaituoja pažastys”. Jūs išties neesate paprastas žmogus, bet stenkitės mažiau apie tai galvoti ir turėkite daugiau vilties. Beprasmybė šiuo ir visais kitais atvejais tai yra visa ta jūra skiedalų kurią reikia perplaukti iki prasmės krantų. Pats faktas, kad jums reikia klausti tokio klausimo yra pavojaus ženklas. Kas dėl karo baimės tai karo nereikia bijoti, o jam ruoštis. Si vis pacem para bellum. Taigi nusiraminkite, atsikvėpkite ir nieko nebijokite. Kaip pasakė toks vienas švedas – “Ramybės! Tiktai ramybės!”.

  50. 21metuSenis rašo:

    Sitas visas puslapis staiga primena kazkur daugeli daugeli kartu, jeigu 8’000’000 kartu galima daugeliu – taigi, daugeli kartu matyta sablona.

    Momentui atsitraukime nuo PC, nueikime i vonia, ir nusiprauskime veida saltu vandeniu. Grizkime ir pazvelkime i viska paprastai.

    Ties viduriu prasidejo ilga diskusija, kurioje diskutuoti bandoma ivairiais klausimais, apie zmones, ju prigimti, kara, seima ir socialines problemas.
    Ne vienoje vietoje ne vieno is kolegu nebandau analizuoti psichologiskai, ar spresti ir narplioti ju gyvenimo is to, kokius jie zodzius naudoja ir kokias isvadas apie skirtingus dalykus padaro. Mano tikslas – pasidalinti informacija su tais, kurie ilgas dienas praleidzia dirbdami ar rupindamiesi savo siemomis, ir galbut neturi galimybes pamatyti visu gyvenimo pusiu, ir galbut apie jas padaro klaidingas isvadas, arba net nedaro jokiu isvadu, nes tu gyvenimo pusiu tiesiog nepastebi. Tai savotiskai pats savyje, kaip veiksmas, galbut yra izulus, todel faktas, kad salia jo issipletojama i labai placia diskusija, nezeidzia tos diskusijos idomumo faktoriaus.

    Bet stai kolega Bliuzas, kazkuo isizeidete ?
    Kam reikalingos tokios replikos, kaip “nekankinti jusu lakoniskumu”, ar tas hipokritiskas “gerai, pritariu…” ?
    Koks tikslas sita diskusija paversti flame war’u ?

    – “Išvadas apie gluminimą padarau iš pusantrus metus trukusių ir mano manymu užtrukusių filosofijos studijų.”

    Jus galite buti pabaiges visus pasaulio universitetus auksiniais medaliais ir sekmadieniais gerti arbata Karalienes rumuose, ir dar link vakaro speti pazaisti su JAV prezidentu golfa.

    Tai nekeicia fakto, kad jus elgiates vaikiskai, paversdamas sia diskusija elementaria ataka pries konkretu asmeni. Jus tiesiog paemete ir pradejote analizuoti mane ir mano savybes, kuriu sioje diskusijoje net neturi egzistuoti – mes kalbame apie konkrecius dalykus, o jus konkreciai sukate viska kita linkme. Galbut reiketu susilaikyti nuo dalyvavimo diskusijoje, jeigu neturite ka brandaus pasakyti ?

    – “Tai ką apibūdinote kaip smegenų lavinimą yra paprasčiausias ginčas geriausiu atveju tinkantis retorikai lavinti ir nervinėms lastelėms žudyti. ”

    Kitaip tariant, jus informacijos mainus, kurie gali priversti individa placiau matyti, arba pakeisti poziuri, vadinate nerviniu lasteliu zudymu ?

    Kaip suprantu, jus i ginca ziurite kaip i lenktynes ? Kazkas turi laimeti ? Nes tai butu vienintelis paaiskinimas, kodel, jusu manymu,
    ginco metu reikia nervuotis.

    Nepykite, tai labai primityvus poziuris. Ir tai visiskai pagrindzia, del ko pradejote si flame war’a pries mane.

    – “Tiesą pasakius bazinis psichologinis profiliavimas nėra jokia magija ir nereikia būti Dievu, kad nustatytum tokius paprastus veiksnius.”

    Kitaip tariant, siuo sakiniu skatinate zmones spresti apie gyvenima is teorines puses, paskaicius 10 filosofijos ir 11uolikta psichologijos vadoveli, galima prieiti prie zmogaus, paklausti kuo jis vardu, paziureti i plauku spalva, ir tokiu budu nurasyti ji kaip “bijanti, pasimetusi beprasmybes juroje…”. O jeigu plaukai rudi, tai galbut tai jau isikunijes Minotauras ? O patikrinate, ar ragai jau pradejo dygti, ar ir tai galite uzsimerkes atspeti ?

    Man sitas jusu sakinys primena 5-6 klaseje lietuviu kalbos mokytoja, kuri buvo zemo ugio, taciau turejo itin juokingu manieru. Kai ji noredavo ka nors mums paaiskint, kas, atseit, turejo buti neizengiama neismastoma giliu analitiniu mokslu jura, jo atsistodavo salia savo stalo, palengva laikydamasi viena ranka stalo, o kitoje rankoje atsainiai laikydama knyga. Tada pakeldavo nosi, ir ziuredama i mus tarsi is auksto, pasmailindavo nosi, ir lediniu balsiuku pradedavo sapalioti ilgais sakiniais, mandrais zodziais, bet veliau, pertraukos metu, kai mes pabandydavome pasiaiskinti, giliau, ka ji ten bande pasakyt, paaiskedavo, kad toje jos lakoniskoje 30 Tarptautiniu Zodziu zodyno Mandriausiu Zodziu kratinyje tebuvo 10 zodziu informacijos, is ko galima buvo padaryti viena sakini.

    – “Jūs manęs nepažįstat.” yra labai nuvalkiotas ir naivus posakis”

    Sio sakinio nuvalkiotumas viso labo simbolizuoja kieki zmoniu, kurie bando is keliu stereotipu sulipdyti zmogaus portreta, ir suteikti tam portretui spalva, kokia jie tik nori. Tai jau yra bandymas teisti zmogu, tolygu posakiui – neteisk knygos is virselio.

    Kuo labiau nuvalkiotas sis posakis, tuo daugiau neisprususiu zmoniu, kurie bando vaidinti didelius tuzus, nusipirkdami kioskuose keturkampius akinius, su stikliukais, kurie niekuo nekeicia ju regejimo – juk akiniai proto simbolis. Kitaip tariant – teisti zmogu, pasamoniskai reiskia, kad esi lygiai toks pats kaip, tarkim, genties senolis, pergyvenes simta metu, mates silto ir karsto, mates abi monetos puses ir dar begale dalyku, kurie tau suteikia ziniu ir isminties, kad galetum teisti zmones LABIAU, negu bet kurie kiti gentyje.

    Jauni zmones, kurie teisia, tai naudoja kaip apsaugos mechanizma – jie bando staigiai pademonstruoti savo patirti ir galia (patirtis dazniausia buna perskaityta teorijos vadoveliuose), kad individas, kuri jie teisia, pabugtu, ir nepultu atgal. Daznai tokiems jaunuoliams pavyksta taip naudojant svetima isminti “nugaleti” maziau patirties turincius individus, kurie, galbut, net nesigilina i tokias gyvenimo sritis, ir jiems ta pergale suteikia neabejotino pasitenkinimo, jie taip dar ilgai zaidzia, kol sutinka zmogu, kuris turi ta tikra patirti, kuria jie mokinosi vadoveliuose, ir kuris supranta, kad ju zodziai tusti ir neturi fundamentaliu argumentu.

    – “Vien tai kad palaikėte mano draugišką patarimą puolimu ir perėjote į gynybą rodo slepiamą nesaugumo jausmą.”

    Ai :) Nereikia cia vaidint didelio draugo, juk akivaizdus jusu nepasitenkinimas matesi tame sarkazmo kupiname post’e, kur jus manes gailites.

    As jusu “patarimo” nepalaikiau puolimu – jis ir YRA puolimas, nereikia buti matematikos profesoriumi Oxforde, kad tai suprastum.

    Beje, jeigu as nepereiciau i gynyba, buciau nesveikas, kaip individas. Taciau esme sitos gynybos gludi tame, kad as ne save ginu, o pacia sios diskusijos ideja.
    Matote, kolega, jeigu jus butumet palietes mane kaip asmeni, galbut ginciau save visokiais fintais, kuriu ismokau per metu metus trunkancias diskusijas su issradingais “stumikais”, taciau man kelia sypsena ir net garsu susijuokima vien tas faktas, kad jus bandote savo moksliniais laipsniais ir imantriu zodziu marmalyne paslepti toki akivaizdu fakta, kuri pastebetu net 8 klasiu nebaiges moksleivis su sviezia galva.

    Galeciau nusisypsot, ir nueit, bet as esu isitikines, kad jeigu perskaitysite viska, ka cia parasiau ir tai giliai suvoksite, gal rasite savo problema, kodel taip elgiates. Visada geriau yra islieti pykti sportuojant, negu barskinant klaviatura – tai jau tiesiog atvirkstinis procesas, nuodai.

    – “O tas “kelią šypseną” išvertus reiškia “man spausdinant prakaituoja pažastys””

    Sioje diskusijoje esu visiskai atviras ir nieko neslepiu. Zodziai “Kelia sypsena” ir reiskia “sukele sypsena”.

    Jus paimate paprasciausia zmogaus reakcija, kuria jums aprase kaip feedback’a i jusu poelgi, nes jus kiaurai ekrana to nematote, o jus is karto puolate i gynyba, svaistydamasis transliatoriais. As nuosirdziai tikiu, kad jusu nuostabus ateiviu kalba i lietuviu kalba pazodinis transliatorius veikia kuo puikiausiai, bet grieztai nesutinku, kad ji reikia naudoti vertime is lietuviu kalbos i lietuviu kalba.

    – “Beprasmybė šiuo ir visais kitais atvejais tai yra visa ta jūra skiedalų kurią reikia perplaukti iki prasmės krantų. ”

    Va tai tau. Paprasiau kad paaiskintumete, kokia konkrecia beprasmybe turit omenyje, o jus tik pazerete nekonkreciu zodziu puokste – kazkokia fraze apie skiedalus.

    Neketinu spelioti, kas tie skiedalai, bet pasistikesiu jusu filosofinemis citatomis, kad tai labai rimti dalykai.

    – “Pats faktas, kad jums reikia klausti tokio klausimo yra pavojaus ženklas.”

    Tikra teisybe. Kai su draugu eini per miska, ir jis sako – ziurek koks medis, ir tu paprasai kad pirstu ar zvilgsniu parodytu, apie kuri tiksliai sneka, tai yra negincijamas irodymas, kad jauciuosi nesaugus, issigandes, taciau vilties kankinamas individas.

    Atleiskit uz sarkazma/ironija, nejucia kelinta karta prasprudo. Juokinga darosi.

    – “Kas dėl karo baimės tai karo nereikia bijoti, o jam ruoštis.”

    Karui nereiketu ruostis, karui reiketu uzkirsti kelia. As pries tai stipriai argumentavau, kad video zaidimu teigiamas poveikis ir yra tas, kad jie laiko uzdarytas namuose gana dideles ir pajegias mases, kurios yra piktos, nes negali pakeisti gyvenimo. Tai yra problema problemjoje, jei atidziau paanalizuosite, taciau ji puikiai issisprendzia video zaidimu budu.

    – “Si vis pacem para bellum.”

    O cia tikriausiai visa diskusija laiminti citata ? Is 2000 metu atgal, kur zmones zinojo 3 dalykus – vyrai = karas, moterys = motinos, maistas = niam niam.

    Nuostabu.

    – “Taigi nusiraminkite, atsikvėpkite ir nieko nebijokite.”

    Nieko nebijo tik kvailiai. Vaje, cia irgi labai nuvalkiota klishe…Bet zinote ka, manau, kad ji labai teisinga.

    – ” Kaip pasakė toks vienas švedas – “Ramybės! Tiktai ramybės!””

    Galbut reiketu nustoti cituoti svedus, kataliku baznycios sekmadieniniu misiu dali, kur linkima ramybes, ar tuo klausimu – bet kuriuos kitus zmones, o pradeti paciam galvoti savo galva.

    Mielasis kolega, kad jus esate pabaiges filosofijos/psichologijos kursus, nesuteikia jums JOKIOS teises ateiti i foruma/diskusija, ir nemokamai dalinti nekompetentingo psichologo paslaugas. Nepamirskite to.

  51. Patarėjas rašo:

    Chebra, baikit. Jūsų diskusijoje aš neįžvelgiau jokių įžeidimų vienas kitam. Tiesiog jūsų išdiskutuota tema jau peržengia šio tinklaraščio rėmus ir realiai ima išsikvėpti, kad būtų įdomi šio blogo skaitytojų kontingentui. Man visame tame įdomus ne psichologinis/biologinis, o ekonominis aspektas. Tam ir buvo skirtas šis įrašas.

    Abu esat labai protingi jaunuoliai, tikim.

  52. 21metuSenis rašo:

    Ne-a, as gudresnis :D

  53. Krentancios_Plytos_Bliuzas rašo:

    Ech, Seni, tau dar sent ir sent… O kas dėl ekonomikos ir klasių įtakos darymo tai manau, kad nereikia baimintis nes, kad ir kiek gamins žaidimus masėms vistiek rasis tokie žaidimai sukurti iš idėjos, for gamers by gamers. Galiausiai, pakurę trisdešimt “masinių” žaidimų kurienors kūrėjai gerai išsivems, užgers arbata ir sės ir sukurs kąnors iš randomo tokio ką žais mūsų vaikai ir anūkai. Taip, kad be panikos! Pamatysit, ateis ir mums Kalėdos…

  54. 21metuSenis rašo:

    Pasnekesio taisykles ? Lauzom su siuo gabalu

    http://www.youtube.com/watch?v=vyjNCFje8bc

    wooooooo sleepyhead groove’as

  55. [...] Po vakarykščio n00bų pwn’inimo Battlefield Heroes pamąsčiau, galbūt, iš tikro, niekas be priežasties nevyksta. Kaip  žaidimai ne šiaip kas dieną tampa vis paprastesni ir lengvesni.  [...]

  56. [...] patikėt. Nelabai kokį įspūdį paliko ir bandymai išsklaidyti Hardcore kvapelį. Prisimenant nesenai pas mus vykusia diskusiją… Šiaip. Na beveik kas antras parodos pranešėjas vienaip ar kitaip lietė tą temą ir visi [...]

  57. Flasko rašo:

    Ta dalis apie požiūrį, kad elektroniniai žaidimai tapo neatsiejama visuomenės dalis, kuri mus (?) gelbėja nuo karo, labai įdomus, taip pat kaip ir diskusija kas yra žaidimas savo prigimtimi.

    Jau akmens amžiuje, kažkur dabartinės Prancūzijos apylinkėse, vienoje oloje chebrytė sumetė į krūvą daug akmenų, dar palipdė moliu ir uždengė lokio kailiu, taip suteikdami savo tvariniui mažo lokiuko išvaizda. Kliuni lokiukas, berods taip mokėmės… Taigi, tai yra pirmoji mūsų pasaulyje žinoma skulptūra.
    Įdomus reikalas tame, kad jie tą skulptūrą laisvalaikiu badė ietimis, šitaip “treniruodamiesi”, kaip reikia užlenkti lokį. Abstrakčiai sakant, tai buvo žaidimas. Galbūt pirmasis pasaulyje.

    Visu šituo galiu paantrinti, kad bet koks žaidimas savo prigimtyje turi treniruotės elementų.

    Gaila, kad likusi pusė diskusijos, mano nuomne, nuėjo pro šalį.

  58. Zmej rašo:

    Neskaiciau visu komentaru, bet nesupratau kodel tau graudu?;o nebuvo nei stipriu offtopic (mano ir tavo komentarai jau offtopic :D), nei keiksmu lavinos. Tai kas ten graudu?

  59. 21metuSenis rašo:

    jei nesupranti, tai siulau i maxima “iQ” “dasipirkt” nueit

 
 

Išdėstyk savo nuomonę