O sporte, tu… | FIFA 10

“O sporte – tu taika!” dainoje olimpinei dvasiai rašė modernių Olimpinių žaidynių įkūrėjas Pjeras de Kubertenas, tačiau kad ir koks sąlyginai taikus yra šiuolaikinis vakarų pasaulio gyventojo gyvenimas, taikos sporte liko ne itin daug. Nes sportas, tai ne taika – tai nuolatinis karas visų pirma su savimi, visų antra su savimi ir visų trečia su savimi. Tai 99 procentai pačio juodžiausio darbo ir tik vienas procentas vilties.

Nes treniruotėse iki apsivėmimo, kraujosrūvose nuo galvos iki kojų ir prakaito kvapo prisigėrusiose sienose nėra taikos, tik nuolatinė karo – t.y. varžybų nuojauta. Profesionaliame sporte nėra romantikos, tiesiog kai jis dar buvo labai mažas ir labai casual, atėjo dideli TV bosai ir šlamėdami žaliais sijonais pasakė – drama bus, ir ji bus matoma. Tas iš esmės betikslis kamuolio spardymas, ieties metimas, bėgimas ar pedalų minimas taps didžiausiu įvykiu pasaulyje, kurį norės pamatyti visi. Kitaip tariant – mes perkame tą jūsų “sportą”.

Taip “sportas žaidimas” tapo “sportu darbu” ir “sportu pramoga”. Pramoga nesportuojantiems, o tiesiog sėdintiems ant minkštąsuolių ar grindų ir begėdiškai gyvenantiems tuo vienu procentu vilties, patiekiamu be tų 99 procentų juodo, sūraus darbo. Tokį mes sportą dabar ir matome, su šoubiznio glamūro aura, fotosesijomis, merchandaisingu, Beckhamo kvepalais, dopingo skandalais, beviltiškais nuopoliais ir feniksiškais prisikėlimais. Išskyrus kai kuriuos dramatiškus nukrypimus, tokį sportą mums rodo ir video žaidimuose.

Tokį mes sportą dabar ir matome, su šoubiznio “glamūro” aura, fotosesijomis, merchandaisingu, Beckhamo kvepalais, dopingo skandalais, beviltiškais nuopoliais ir feniksiškais prisikėlimais.

Žvelgiant retrospektyviai, su technologijų progresu ir jo teikiamomis galimybėmis, komandinio sporto video žaidimuose matome aiškią tranzicija nuo komandos, kaip žaidėjo valdomo elemento link žaidėjo, kaip esminio komandos sėkmės garanto. Su šia tranzicija įvyko ir motyvacijos transformacija – nuo pagrindinio žaidimo džiaugsmo šaltinio – komandos triumfo – link pagrindinio džiaugsmo šaltinio – individualaus žaidėjo triumfo/įspūdingo pasirodymo. EA Sports kataloge tai prasidėjo nuo to momento, kai į NBA Live serijos žaidimus buvo įdiegta žaidėjo sukūrimo funkcija, kurios dėka galėjai susikurti savo prototipą, “užmesti” jam padorius sugebėjimus ir pelnyti šiuo savo avataru 80 proc. komandos taškų per rungtynes. Tuo momentu komandos triumfas nukeliaudavo šiek tiek į antrą planą, nes brutalaus pasitenkinimo emocijas labiau suteikdavo tavo avataro dominavimas statistinių duomenų topuose, MVP titulai ir tomahawk dėjimai nuo baudos metimo linijos. Panašiems modeliams persikėlus į kitas serijas, tame tarpe – FIFA, ir šiuose žaidimuose įvyko tam tikras vertybių perskirstymas. Tai komercinėmis paskatomis įgyvendintas pakeitimas, skatinantis asmenybės kultą ir tuo pačiu skleidžiantis vakarietišką kultūrą bei jos palydovus – prekių ženklus, vartotojiškumą ir tušybę (kai sėdi apsikrovęs brangiu šlamštu kuris tavęs neguodžia).

Jei atvirai, nelabai galiu pasakyti, kokiu žaidimu nori būti FIFA 10

Ir čia aš noriu sugrįžti prie FIFA 10 – naujausio EA Sports futbolo žaidimo. Jei atvirai, nelabai galiu pasakyti, kokiu žaidimu nori būti FIFA 10. Realistiškas kamuolio judėjimas, sklandžios futbolininkų animacijos, kiek komplikuotas, tačiau daug galimybių suteikiantis valdymas, unikali 360 laipsnių driblingo sistema lyg ir teigia, kad tai futbolo simuliatorius, kokių dar nebuvo. Menedžerio režimas, kuris veikia kaip lengva FIFA MANAGER versija su kiek per plačiomis galimybėmis futbolo žaidimui, tarsi skatina daugiau laiko praleisti vartant langus, vykdant paieškas ir strateguojant, tačiau visas EA Sports įdirbis nublanksta, kai pirmo ryškumo žvaigždės pasirašo kontraktus su silpniausiomis lygos komandomis. Virtual Pro režimas, debiutuojantis FIFA serijoje yra tarsi vaidmenų žaidimas, kuriame susikuri savo avatarą ir savo traškančiais pirštų sąnariais darai jam karjerą futbolo pasaulyje. Maža to, pasijungus į XBOX Live šis režimas virsta MMOG – gali sukurti ar prisijungti prie komandos sudarytos iš tokių pat Fifa žaidėjų kaip ir tu, dalyvauti turnyruose ir keltis savo sugebėjimus.

Kad būtų linksmiau, EA nepamiršo sudaryti labai “skanų” meniu, su tokiais patiekalais kaip “žaidėjo sugebėjimų pakėlimas penkiems mačams už 400 MS taškų”, ar šaunių virtualių bucų pora už panašią kainą.

Bet FIFA 10 nėra “brangus šlamštas”. Tai yra tikrai geras futbolo žaidimas.

FIFA 10 nėra nei tobulas futbolo žaidimas, nei tobulas futbolo menedžeris, nei tobulas futbolo RPG ar MMORPG.  Sėdėdamas prie FIFA 10 jaučiuosi lyg būčiau apkrautas brangiu šlamštu ir nežinočiau ką su juo veikti. Spardyti kamuolį man patinka, bet kai pasirenku žemesnės lygos komandą, sužinau, kad nė vienas jos žaidėjas nemoka nei greitai bėgti, nei tvirtai stovėti ant kojų, nei pataikyti į vartus. Jei online režime žaisiu prieš Madrido Real, tai visus įvarčius į mano vartus sumuš Cristiano Ronaldo, jei būsiu virtualus profesionalas, tai mano komandos draugai painiosis vienas kitam po kojomis, be jokios priežasties muš kamuolį ten, kur nieko nėra, o FIFA prašys, kad aš per rungtynes įmuščiau tris įvarčius, o komanda laimėtų penkių įvarčių skirtumu.

Bet FIFA 10 nėra “brangus šlamštas”. Tai yra tikrai geras futbolo žaidimas. Ne toks geras, kokiu jį nori padaryti nuo apžvalgų rašymo finansiškai priklausomi kritikai, tačiau pakankamai, kad būtų pavadintas ultimatyviu futbolo žaidimu – nusiperki ir gali neieškoti analogiškų žaidimų futbolo tematika metus ar du – jis pajėgus užimti tave net ir ilgesniam laikotarpiui ir pilnai patenkinti visus poreikius.

Kaip sakė Pjeras de Kubertenas – “Svarbus gyvenime dalykas yra ne triumfas, o kova, svarbiausia gyvenime ne nugalėti, bet gerai kovoti” – ir ši frazė labai tiksliai apibūdina FIFA 10 žaidimą, kuris siekia suteikti maksimalų džiaugsmą kovojant, o ne nugalint, nes futbolo aikštėje kova užima 99 proc. laiko, o pergalės triumfas tik akimirką po teisėjo švilpuko. O tuomet – nauji tikslai, naujos kovos.