Stalo žaidimai: World of Warcraft
Pramogų pasaulyje įmanomos įvairios populiaraus kūrinio transformacijos/dublikatai į kitas giminingas sritis. Tokių transformacijų “dėka” mes turime žaidimus, pagal filmus, filmus pagal žaidimus, filmus pagal knygas, knygas pagal žaidimus, stalo žaidimus pagal filmus, video žaidimus pagal stalo žaidimus, na ir stalo žaidimus pagal ypatingai populiarius video žaidimus. “World of Warcraft: The Board Game” įkrenta būtent į pastarąją kategoriją, tad kad ir kaip nenorėčiau, jį tenka vertinti tupint motininės imperijos šešėlyje.
Asmeninis skonis vaidina nemažą rolę diskutuojant apie video žaidimus. Diskusijose apie stalo žaidimus asmeninis skonis yra esminis faktorius, nulemiantis ar apskritai tokia diskusija vyks, nes stalo žaidimo įsimylėjimo ar nusivylimo faktas įvyksta keliskart greičiau, nei analogiškų jausmų formavimasis skaitmeninių pramogų srityje, nes priešingai nei video žaidimai, jų staliniai dėdės iš esmės yra plika mechanika – tokia kokią dievas – t.y. žaidimo kūrėjas sugalvojo. Aišku, šiais laikais galima pagaminti įspūdingo grožio žaidimą sudarančias dalis, tačiau pagrindinė žaidimo vizualizacijos apkrova vis dar tenka mūsų – žaidėjų galvoms, tad galima sakyti, kad stalo žaidimai vis dar išlaiko tą prigimtinę magiją, tą impulsą kuris prieš dvidešimt ir daugiau metų dar egzistavo video žaidimuose. Na o tai, ar ta magiją pradės veikti priklauso tik nuo žaidimo mechanikos ir plačios jo dinamikos amplitudės.
Grįžkime prie “World of Warcraft”. Savo MMOG (Massive Multiplayer Online Game) pavidalu, man žaidimas prarado magiją su pirmojo praplėtimo pasirodymu, bet jame vis dar galima kažką veikti, kažko siekti ir galiausiai įgyvendinti, net jei tai ir apsiriboja ilgavalandiniu pelytės klikinimu, darant iš esmės tuos pačius dalykus vėl ir vėl. Stalinis žaidimo variantas yra labai tiksli MMOG adaptacija, tad tam tikri internetinio žaidimo aspektai persikėlė praktiškai nepakitę, ir tai yra labai gerai, nes stalinio žaidimo pagalba galima išgyventi visą MMOG “World of Warcraft” per šešias valandas. Jei iki šios minties aš būčiau priėjęs ne esamą akimirką, o porą metų atgal, tai tikriausiai man būtų sutaupę šiek tiek pinigų ir daug valandų, kurios, pripažįstu, gali būti išbrauktos iš mano gyvenimo, nebent aš pats kada nors kursiu MMOG (nebent).
Jam reikia didelio stalo. Tokio didelio, kad kiek teko žaist, žaidėme ant grindų.
“World of Warcraft: The Board Game” – tai žaidimas kuriame jūs vykdote kvestus, savo brutaliais kauliukų roll’ais žudote plastikinius monstrus, keliate lygį, įgaunate naujų sugebėjimų, burtų, perkate ar gaunate naujus ginklus, šarvus ar kitą ekipiruotę, galite būti paladinu, kariu, magu ar bet kurią kitą “World of Warcraft” klasę įvaldžiusiu veikėju. Priešingai nei “World of Warcraft: The MMOG”, stalinis variantas turi visiškai realią “Game Over” užsklandą, išplaukiančią balta pieno, ar raudona kraujo puta, ir dėl to aš myliu stalinį variantą. Šia konkrečią akimirką – net labiau nei MMOG.
Pagrindinis žaidimo tikslas – per 30 ėjimų įveikti žaidimo bosą, kuris parenkamas atsitiktinai iš trijų sąrašo. Pradedančiajam herojui, bosas yra neįveikiamas, tad žaidėjo tikslas yra “užkočioti” savo herojų iki maksimalaus lygio, sudėti tinkamą sugebėjimų ir ekipiruotės rinkinį ir tuomet, apsijungus su kolega iš frakcijos (aljanso ar ordos), užversti piktąjį tironą. Lygis keliamas pasiekus tam tikrą patirties taškų skaičių, o šie taškai gaunami įvykdžius kvestus, kurių tikslas vieno ar kelių monstrų įveikimas. Be patirties, žaidėjai gauna piniginius prizus bei daiktus. Nors žaidime egzistuoja PVP galimybė, jos faktas tikriausiai nulems bendrą pralaimėjimą, nes ėjimų boso įveikimui nėra tiek daug, kad juos būtų galima eikvoti itin apčiuopiamo pranašumo nesuteikiančioje PVP kovoje.
Kai kurie žaidimo fanai nusispalvino žaidimo figūrėles. Nusispalvinčiau ir aš, jei turėčiau tokio darbo patirties. Turėtų būti ganėtinai raminantis užsiėmimas.
Kova žaidime vykdoma kauliukų ridenimo principu. Kiekvienas monstras turi konkretų grėsmės lygį, kuris apsprendžia ar išridentas kauliukas “pataikė” ar ne (pvz. monstro grėsmės lygis 4, tad visi išridenti kauliukai, kurių akių suma didesnė nei 3 – pataikė). Viso metami trijų spalvų kauliukai, kurių kiekvienos kiekį apsprendžia veikėjo lygis, sugebėjimai ir ekipiruotė. Trys spalvos (mėlyna, raudona, žalia) atitinka tris kovos elementus – atakas iš atstumo, artimas atakas ir gynybą. Kauliukai kurie “pataikė” atima priešų gyvybės taškus, arba sugeria jų atakas. Kovos mechanizmas gali pasirodyti sudėtingas, tačiau “įsikirtus” kova vyksta dinamiškai ir paprastai. Veikėjo tobulėjimas žaidime atitinka kompiuterinį variantą. Kritikai pažymi, kad tai tikriausiai geriausią veikėjo valdymą turintis stalo RPG žaidimas. Kaip ir MMOG, keldami lygį herojai įgauna naujų sugebėjimų ir talentų. Tiesa, sugebėjimų ir talentų yra nepalyginamai daugiau, nei herojaus lape esančių plotų joms susidėlioti, tad čia priimami esminiai herojaus tipo sprendimai ir pačio žaidimo strategija. Panaši situacija ir su ekipiruote, tačiau čia galbūt paprasčiau įžvelgti tobulėjimo kopečias ir pasirinkimas nėra tiek platus, kad įtakotų herojaus kovos būdą.
Tas džiaugsmas, kurį suteikė “World of Warcraft: The Board Game” partija su trimis įvairaus veteraniškumo “World of Warcraft: MMOG” veteranais yra man be konkurencijos didžiausias praeinančių metų stalo žaidimų įvykis (nebent lentynoje stovintis neišpakuotas monstras, vardu “Dominion”, apvers viską aukštyn kojomis). Ir nors į ankstyvą rytą įžengusi partija pareikalavo aukų bei baigėsi pralaimėjimu, aš tikrai turėjau labai gerą laiką – su trashtalk’iniu varymu ant frakcijos oponentų, žodiniais pabėgimais į prisiminimus apie pirmuosius žingsnius virtualiame Azerothe ir pirmus reidus. Paradoksas, kad tai buvo vienas pirmųjų kartų, kai žaidimas buvo naudotas pagal paskirtį. Iki tol jis pusantrų metų rinko dulkes lentynoje, laukdamas kol LFG pagalba bus suformuota pilna nuotykių ieškotojų komanda.
Čia ir yra pagrindinė “World of Warcraft: The Board Game” problema. Neturint suinteresuotų ir žaidimui atsidavusių draugų, 250 Lt negrįžtamai užkonservuojami didelėje kartoninėje dėžėje, pilnoje plastikinių monstrų, herojų, šimtų kortų ir kitų itin kokybiškų bei dieviškai gražių žaidimo dalių. Aš šią problemą išsprendžiu paprastai. Tai – mano duoklė “Warcraft” visatai. Pagarbos išraiška tiems žmonėms, kurie įdėjo širdį į fikciją, suteikdami pastarajai kūną.
Praeis dešimt metų, keisis mados, tendencijos, technologijos, video žaidimai mirs, nueis i GOG.com archyvą ar bus paprasčiausiai pamirštami, tačiau aš vis dar galėsiu pasistatęs kėdę nuimti nuo viršutinės lentynos didelę, elfais išpaišytą dėžę ir pusvalandį dėliodamas žaidimo elementus į atitinkamas vietas, aiškinti vaikams žaidimo taisykles. Galbūt taip ir nebus, galbūt technologijos nužudys tokių akimirkų galimybę, tačiau naiviai tikiuosi, kad ateityje visada liks vietoms stalo žaidimams. Net ir tokiems kaip “World of Warcraft”.
Apie autorių
Susiję įrašai
Raktažodžiai
Išdėstyk savo nuomonę
Dalinkis Twitteryje!
Dalinkis Facebooke!
Prenumeruok RSSRinktiniai įrašai
-
Lapkritis 29 11:571
Ar tikrai krenta Zynga socialinių žaidimų populiarumas?
-
Lapkritis 21 0:166
Susikirtimo taškų beieškant | Interviu su „World of Warplanes“ kūrėjais
-
Lapkritis 1 21:030
Industrijos legendos ir žvaigždės: Mark Cerny
-
Rugsėjis 2 22:5523
Interviu su Kevin’u Titzer ir Lee Petty. Apie meną ir žaidimus.
-
Liepa 28 23:0914
Ar rankinukai turi ateitį?
Naujausi įrašai
- 02/061 Happy Action Theater | Sakiau, kad chaltūra, bet paskui prasiskėliau pakaušį į lubas
- 02/044 King Arthur II: The Roleplaying Wargame — paveikslėliuose
- 01/256 RISK Factions | Rizika facebook’e — kažuali.
- 01/245 „Sega“ kuria šlapimu valdomus žaidimus!
- 01/154 Saints Row The Third: Kryžiaus žygis į getą
- 01/106 Skylanders: Spyro’s Adventure | Stebuklas įvyko!
- 01/0615 2011–ieji. Daug raidelių apie juos, kad pasijučiau ramiau.
- 01/069 MCV: Next-gen karuselė E3 2012 – garantuota
- 01/064 Didžiosios Britanijos video žaidimų retail rinka traukiasi antrus metus iš eilės
- 01/060 XCOM | Unknown enemy is known
23 Komentarai
Aš tai atrandu stalo žaidimus po kompiuterinių žaidimų epopėjos savo gyvenime:) Gal senstu:D Bet norisi kažko apčiuopiamo, norisi matyti veidus ir bendraut. Stalo žaidimai duoda kažką tokio, ko ne kiekvienas komp.žaidimas gali atkartot.
Mačiau vieną kartą kaip žaidė šį žaidimą. Po kokių 3 val žaidėjai dar buvo tik įpusėję (atrodo) ir jau matėsi, kad p[radeda jiems patiems pabosti. Tai susidariau įspūdį, kad partijos laaabaaai ilgos… o manęs tas nevilioja. Kiek laiko jūsų partija truko?
O Dominion nusiimk. ;) Tikrai vertas dėmesio ir apdovanojimo žaidimas. Tik taisykles išsistudijuok prieš žaidimą, nes bent jau man pasirodė, kad jos ypatingai komplikuotai surašytos ir ilgokai užtruko suprasti kaip žaisti. Nors iš esmės jos labai paprastos. :)
Partijos trukmė – dar vienas tokių žaidimų minusas (čia priklauso iš kurios pusės pažiūrėsi). Kai žaidimas trunka ilgai, tam reikia tikrai jam pasišventusių žmonių. Turi surinkti suinteresuotus asmenis iš anksto sutartą laiką. Nesumesi “ant greičio”, kurį vakarą prie alaus, turėdamas kelias valandas laisvas. Bet jei pavyksta surinkti kompaniją – žaidimas atsidėkoja tikrai smagiu laiko (ir dažniausiai nakties) praleidimu :-)
@Pjovėjas Pradėjom dėliotis kokia 22 val, o boso šturmas vyko kokia 3-4 valandą ryto.
Man tai viskas skamba netgi labai viliojančiai, ilga partija netrukdo kai žaidi su žmonėmis šalia, o ir žaidžiasi manau tikrai smagiai. Minusas, kad nelabai pritrauksi pažaisti žmogų kuris nelošia wow. Tikiuosi kažkada išeis pabandyti, nes paskutiniu metu kažkaip traukia stalo žaidimai, net mtg kortas vėl išsitraukiau. :)
Tai galima žaidimus trumpesnius rinktis. Carcassone, Ticket to Ride, vėlgi čia paminėtam Dominion tai nė valandos nereikia.
Šiaip tai partija nors ir tęsėsi iki ryto tikrai neprailgo buvimo prie stalo (grindų) prasme. Visai gali būti, kad Pjovėjas stebėjo partija kurią žaidė nebūtinai kompiuterinio WOW fanai. Bent jau mano nuomone, tas niuansas, kad mes visi buvom žaidę WOW, lėmė nemažai. Žaidimo procesą nuolat gyvino minėtas trashtalk’as ar scenos, kai oponentai muša Gnolį, fone skambant mūsų raginimams ala „Go, go Hogger“.
@Zpat: Miniatiūrų spalvinimui imho labiau reik dažų ir teptuko nei įgūdžių. Na bent jau su pirmais dviem Warhammer orkais man sekės kur kas geriau nei su paskutiniu klijuotu JU88. O lėktuvus aš spalvinu jau kuris laikas. Žodžiu, dažų galiu paskolint jei ką :)
Ok, mane kaip WOW veterana, si apzvalga gana neblogai uzkabino. Nezinau del kokiu priezasciu, bet buvau pries boardinius zaidimus, kilusius is video geimu. Na bet ne apie tai… Po sio paskaitymo akimirksniu inykau i google ieskoti daugiau reviews’u. Noreciau patvirtinimu ar paneigimu (kitaip tariant, tiesiog nuomones) i siuos daznai minimus zaidimo aspektus:
1)Ar tiesa, kad zaidimas pasidaro ganetina ilengvas pasiekus 3 lygi?
2)Ar tiesa, kad paskutinis bosas yra lengvas?
3)Ar tiesa, kad Shadow of War Expansion pack’as yra toks geras daiktas, kad ji praktiskai privaloma tureti jei jau nusprendei nusipirkti pirmaji wow boardgame?
Is anksto aciu :)
1. Remiantis mano neveteraniška WoW Board game patirtimi, man nepasirodė, kad pasiekus 3 lygį pasidaro lengviau. Tiesiog gali traukti didžiausio sunkumo kvestus ir bandyti juos darytis.
2. Gali būti, kad tai priklauso nuo pasirenkamų klasių ir žaidėjų skaičiaus, tačiau visada yra galimybė solo’int bosą, o sunkumo dėlei galima tai bandyti daryti pvz su netinkamais tam talentais, jei taip norisi iššūkio.
3. Taip, siūlau pirkti iš karto su Shadow of War. Jis nebrangus ir įveda papildomų dalykėlių tokių kaip bendri kvestai, nauji item’sai ir k.t.
Aciu uz atsakymus. :)
Labai noreciau isbandyti si stalo zaidima, bet dar neprikaupiau tiek drasos, kad nusipirkciau. Mergina tikriausiai isvarytu is namu… :P
hehehehe, musuose situacia niekaip neperzhiangia lfg stadijos – t.y. keleta kartu bandem, bet vis nesekmingai, nes imho sulauzhydavom dvi pagrindines taisykles – bandydavom zhaist defaultines tusofkes metu (daug zhmoniu susirenka kazhkur ko nors shvest, arba tiesiog…) ir alkoholis perzhengdavo normalumo threshold’a. O chia tas pats, kas su paprastu stalo rpg – susirinkt butina _tik_to_. Ir alkoholi apribot iki minimumo.
Sveiki, vis planuoju įsigyt šį stalo žaidimą, bet kažkaip pritrūksta ryžto, bet po šios apžvalgos noras tik padidėjo. Norėjau paklaust kaip del žaidimo trukmės ta prasme, ar pastoviai yra žaidžiama, daroma kažkokius veiksmus ar pvz galvojami veiksmai ir tik tada žaidžiami, nes aš pats su draugais žaidžiu Warrior Knights kur partija trunka 7-12h, žaidžiant tryse, todėl ,kad puse laiko, jei ne daugiau užima vien galvojimas, mąstymas, ir ęjimų numatymas į priekį, tai kaip WOW žaidime visa ši situacija?
Žaidžia dvi komandos, ejimą paprastai atlieka tik viena iš jų. Tad kol vieni kažką daro, bent jau mūsų tarpe, kiti strateguodavo ir skaičiuodavo ėjimus šlifuodami bendrą strategiją, numatydami solo ir grupinius ėjimus, konsultuodamiesi dėl personažų bild’o, kad vienas kitą papildytų ir t.t. Būdavo ėjimų kai tiesiog eidavom žiūrėt ką daro oponentai, arba kalant sunkų mobą (ar kokį mažą bosą) skaičiuodavom jų hit’us. Ta prasme kovos sistema gan paprasta, bet kartais noris būti tikram, kad castindami ir bufindamiesi konkurentai panaudoja tiek manos kiek reikia :) Žodžiu šiaip žaidimas ėjimais, bet atvirai pasakysiu, komandoj buvom dviese, bet parūkyt eidavom paeiliui, nes nei mūsų, nei oponentų ėjimų metu tam nebuvo laiko!
Jei butu norinciu is Kauno MTG ar stalo zaidimo klubu entuziastu, galima butu isbandyti. Zaidima turiu.
va katik pabandziau žaisti wow. ištempiau apie 1h. nelabai patiko.
per daug kauliukų ridenimo. ir dar žinojimas, kad kitą ėjimą vėl eisim mušt monstro ir vel ridensim kauliukus, tik po upgrade jų jau ridensim daugiau.
Sveiki, gal yra sio zaidimo fanatu, kurie nuveike didziuli darba ir isverte zaidimo taisykles i LT? Buciau labai dekingas… :)
Sveiki, gal kas nors zino ar yra lietuviu kalba stalo zaidimas Wow? aciu
Ne, nėra.
[...] dar informacijos apie šį žaidimą galite rasti čia [...]
Žaidimas tikrai puikus. Valandos bent jau mums tai neprailgo. Tikrai vienas geriausių stalo žaidimų kuriuos esu žaidęs. Jei negailit, nusipirkit, nors gal draugas prieš tave nusipirks ir pačiam nereiks ieškoti jam vietos :) Visai kaip man :)
Labai noreciau pazaisti, o gal ir nusipirkti, tik neturiu va to “Čia ir yra pagrindinė “World of Warcraft: The Board Game” problema. Neturint suinteresuotų ir žaidimui atsidavusių draugų, 250 Lt negrįžtamai užkonservuojami didelėje kartoninėje dėžėje, pilnoje plastikinių monstrų, herojų, šimtų kortų ir kitų itin kokybiškų bei dieviškai gražių žaidimo dalių” … gal kas ish shiauliu turit zaidima ir noretum komandos nario? :) gyvunas@gmail.com
[...] važiuoji ant rezultato. Pailsi, susikaupi iš naujo ir vėl… Heh, kai pagalvoju, mano smegeninei aštuonių valandų trukmės klajonės po Azerotą, buvo paprastesnės (nors ten matematikos irgi netrūksta), nei valanda su „Power Grid“. [...]