Apie žurnalus

 

Jau seniai, su DIIIIIDELE balto pavydo gaida norėjau papasakoti apie video žaidimų spaudą Jungtinėje Karalystėje, tačiau rankos nekilo iki šviežio akibrokšto Lietuvoje. Kalbu apie “eStars” žurnalą vadinamiesiems “profesionaliems žaidėjams”. Jį anonsavo games.lt, matyt gavę pranešimą iš žurnalo autorių. Nepaisant prasto anonsuoto žurnalo viršelio, reklaminis tekstas nieko blogo nežadėjo, tačiau parėmus leidėjus 5 litais, jau po to, kai Maximos kainų skaitytuvas nesugebėjo nuskaityti žurnalo barkodo, supratau, kad penkių litų monetos nuleidimas į klozetą suteiktų daugiau džiaugsmo ir emocijų, nei “eStars”.

Aišku, galite sakyti, kad darau žurnalui juodąjį PR’ą, taip pranešdamas apie jį tiems, kurie apie tokį negirdėjo ir gali susigundyti įsitikinti, ar jis tikrai toks blogas. Bet jis iš tiesų toks blogas, kad tikriausiai tas pirmas ir tikiuosi paskutinis numeris turės vienintelį išskirtinį pasiekimą – jis gulėjo Maximos lentynoje. Kaip ir jo viršelio autorius dar kelias savaites galės vestis ir vestis būrį draugų prie žurnalų lentynų ir išdidžiai pozuoti…

Ok, mieli irc #CS kanalo lankytojai ir de_dust ar de_train karaliai, pats pasiskelbiau sau nuosprendį būti persona non grata jūsų sluoksniuose, bet noriu užduoti klausimą: Kam skirtas šis žurnalas, kad juo taip žiauriai buvo užgrūsti pop prekybos centrai?

estars

Pirmasis "eStars" numeris. Tikiuosi ir paskutinis.

Verčiant puslapį po puslapio, jau nuo pat “redaktoriaus” įžanginio žodžio neapleidžia įspūdis kad banaliai, skurdžiai ir profaniškai kalbama apie dalykus, kurie įdomūs tik tiems, kurie ir pildė šio žurnalo turinį. Tarsi koks būrelis nusprendė leisti savo vidinį sienlaikraštį su senais anekdotais, šaradomis ir girtomis nuotraukomis, tuščius plotus užpildant copy paste iš “Mokslas ir gyvenimas”. Tik šiuo atveju tie plotai užpildomi interviu su neapdainuotais Lietuvos e-Sporto herojais, kurie gali sumegzti tik rišlų headshot’ą, tačiau ne sakinį.

Mano kuklia nuomone kiekvienas naujo leidinio pirmas numeris turi supažindinti su tuo apie ką bus kalbama numatomame ilgame leidinio gyvenime. “eStars” gi viskas sumesta padrikai, bendras temas nustūmus į kampą ir jų neparuošus, į prožektorių šviesą išstumiant tuos pačius nežinomus herojus. Ar po Lietuvos krepšinio, futbolo ir apskritai viso sporto fiasko, eSportas gali užpildyti tą nišą? Vaikinais, kurie online turnyruose degina smegenų ląsteles dėl 200 eurų ir … sufabrikuotos žurnalinės sėkmės istorijos?

Net jei aš nesu esporto orbitoje, man tikrai būtų įdomu pasiskaityti apie tokio sporto tendencijas – kaip anksčiau vykdavę LAN turnyrai persikėlė į internetą, kokia tų turnyrų vykdymo specifika, kokie tinklapiai/portalai/organizacijos vykdo tuos turnyrus ir kurie turnyrai šiuo metų yra svariausi savo prestižo verte.

Vienintelis dėmesio vertas dalykas yra galingo nešiojamojo kompiuterio konkursas, į kurio taisykles įsigilinus paaiškėja, kad paprasčiausiai visi susimeta po du litus ir kam nors vienam nuperka laptopą – šitą, beje, nuspręs irc #CS kanalo dalyviai (“Ok, chebra, tai kam ten reikėjo upgreido?”).

Tiek pastebėjimų apie “eStars” – žurnalą su didelėmis ambicijomis ir niekinga tų ambicijų išraiška, o dabar apie Didžiąją Britaniją. Kai Lietuvoje turime tik vieną rimtą video žaidimų leidinį (“PC GAMER”), o kiti (“Computer Bild”) krizės laikmečiu užsiiminėja diskų prekyba, ima didelis didelis baltas pavydas, kai Londono metro įeini į “Wh Smith” ir atsistoji prie video žaidimų žurnalų skyriaus su kokiais 15 skirtingų, riebių, rėkiančių geimingo žurnalų. Skirtingoms konsolėms, skirtingiems laikmečiams (“Retro gamer”), profesionalūs (“Edge”, “Games tm”) ir rašomi tokių žaidėjų kaip mes. Visi jie kovoja dėl savo rinkos dalies ir ieško vietos po saule. Ir tuomet visiškai negaila padėti dvidešimt svarų ir pasiimti keturis puikios spaudos kokybės ir įdomaus turinio leidinius, kurie naudojasi visais turimais ginklais, kaudamiesi prieš didžiausią spaudos priešą – internetą. TEN tik neeiliniai numeriai apklijuoti diskais. O jei ir apklijuoti, tai juose bus tikrai kažkas ypatingo, nepasiekiamo kitais būdais.

uk_magz

Idealizuoju, bet tas idealizavimas ne itin pabėgęs nuo realybės. Vienintelis dalykas, kuris gali mane džiuginti tokia padėtimi su žurnalais TEN ir pas mus, kad tai man tikrai sutaupo nemažai pinigų MAN. Tiesa, girdėjau kad “PC GAMER” nori žengti kitu, rimtesniu keliu ir kelti savo tikslinės grupės amžiaus kartelę. Tikiuosi, kad taip ir bus. Gal tada ir suteiksiu jam antrą šansą. O jei nekiš prie žurnalo diskų, tai pažadu – TIKRAI suteiksiu.

 
Apie žurnalus  

Apie autorių

Gediminas Tarasevičius apie žaidimus rašo nuo 2005-ųjų. Kuria žaidimus socialiniams tinklams. IGDA narys. Vienas "Dievo režimo" įkūrėjų.

Susiję įrašai

Raktažodžiai

, ,

 
 

15 Komentarai

  1. Rokimusas rašo:

    Nu taip ir maniau jog neverta imti šio žurnalo. Praverčiau jį ir pamačiau jog nieko padoraus jame nėra, ypač kai nesi vien tik CS ir Warcraft 3 nuolatinis žaidėjas…

    Dėl visų kitų žurnalų pritariu kai pasižiūri lietuviškas ir amerikietiškas Stuff versijas gali į kelnes pridėt kiek daug visko yra palygint su LT versija.

  2. MekDrop rašo:

    Prisipažinsiu, kai šio žurnalo autoriai man pranešė apie tai, kad bus žurnalas apie e-sportą, labai skeptiškai į tai pažiūrėjau. Juk Lietuvoje iš esmės e-sportas tik vegetuoja ir nieko daugiau. Vieną… dar kitą žaidėją galima laikyti kažkiek rimtesniais, tačiau tendencija bendra aiški: e-sportas Lietuvoje – tai erdvė, kurioje galima sau pasiieškoti 10-ies minučių šlovės ir/ar patenkinti kitokias savo ambicijas. CS’as Lietuvoj turbūt tai vienintelis žaidimas, kuriame treniruotes aka geiterius turi pravedinėti gyvi žmonės. Visas tas pravedimas: jie iš esmės atrenka žmones, kas ten žais ir tiesiog sėdi geiteryje ir žiūri kas kaip… Jei kas nepatinka gali išspirti, kurį nors iš geiterio žaidėjų. Nesuprantu, kuo tai „kieta“, bet savanorių pravedinėti geiterius, drįsčiau teigti, yra šimtai. Bet ne tai šauniausias dalykas, kurį tenka matyti, bent kažkiek turint tiesioginių ryšių su liet. e-sportu – tai rėmėjų paieškos! Jei turi kokį nors serverį, kurį galėtum panaudoti kokiam CS’ui būtinai vidutiniškai koks vienas ar 2 ateina tokie veikėjai apie kuriuos niekad nesi girdėjęs nei matęs. Tuomet sako „paremk serveriais“! Priežastis kone visada būna ta pati „mes galėsime pakelti Lietuvos e-sporto“ lygį. Pradedi domėtis kaip jie tai padarys. Beveik visada pas juos būna vienintelis argumentas – „darysime achujėnus geiterius!“. Ką jau kalbėti apie nusimanymą tokių norinčių programinėje įrangoje, kuri praverstų kažką geresnio pasiekti… Serveriai, serveriais… bet dar šauniau paprastai liet. e-sporto komandos ieško rėmėjų. Kadangi mano patirtis kone tokia pati kaip dar vieno žmogaus, bendraujant su kai kuriom e-sporto komandom dėl rėmimo, galiu teigti, kad pateikiama save belekaip, tačiau rezultatų gerų norisi, todėl lengvai jie neatsikabina, jei žino, kad tu gali duoti kažką bet nenori… Visgi, nors ir labai daug neigiamų pusių matau šiame reikale, galiu teigti, kad yra ir šiek tiek gerų dalykų (pvz. lietuvių e-sporto komandų dalyvavimas Clan-Base ir tarptautiniuose turnyruose… ir šiokios tokios pergalės…). Štai, kodėl galiu drąsiai teigti, kad šis žurnalas „eStars“ yra ne kas kita, kaip lietuviško e-sporto atspindys ant popieriaus ir kol kas nieko daugiau.

  3. Originalas rašo:

    Vien iš viršelio galima apie turinį spręsti. :)) Jei dar tuos CSS ir CoD servus pats matei, jų profus, tai viskas iš kart ir taip aišku.

    Kokie ten profai gali būti <16 metukų cypliai, kurie dažniau tiesiog gadina žaidimą normaliuose CoD ir t.t. servuose savo Pro nesąmonėm.. Patį žaidimą gadina Pro Modais, gerai nors tai, kad prisigamina tų pro mod, ir tada atsiskyrę lošia, kitiems ŽAISTI netrukdo.

    Juokas ima, kai jie DAR tikisi aplenkti azijietiškus Pokemonus, kurie iš prigimties yra robotukai ir gali kaip mašinos sėdėti 10 metų prie to PC ir vieno žaidimo… Abejoju, kad geriausias LT teamas bet kokio žaidimo gali prilygti nors pusei to Pokemono, kuris nuo mažens su treneriu ir kitais pokemonais užauga rusyje tą vieną žaidimą ir tematęs…

  4. Artojas rašo:

    Ouch… Bet negaliu nesutikt :)

  5. Borkowski rašo:

    Norečiau kad Lietuva griztu i 2003 metus kai buvo Game EXE,VA Playstation.Pamenu buvo ir dar vienas…Gal Kiberzona?Kur dabar jie?
    Be to,Lietuvoje niekada neturės tiek kompiuterinės spaudos kiek Anglijos parduotuvėse,todėl galima net nesvajot apie tai.Nėra paklausos,nebus ir pasiūlos.Tikiu kad ir tas Estars bus nutrauktas po 2-3 menesių.Tiesog niekas jo nepirks.

  6. Patarėjas rašo:

    Aš ir nesvajoju. Norėčiau bent poros leidinių konsolėm ir PC, ar vieno bet stipraus viskam. Bet tikrai stipraus.

  7. wr rašo:

    Jo. Kiberzona:) Užaugau su juo, nuo pirmų numerių:) Dar dabar guli stalčiuj kokie 20-30. Kadaise net variau į kitą miesto galą į kažkokį knygyną, nes spaudos kioskuose kelių numerių neplatino. Jį skaičiau, kai dar kompo savo neturėjau:) Kažko ypatingo gal ir nebuvo, ypač pirmuose numeriuose, bet tai buvo nauja, nematyta ir savo. Po to jau atėjo Game EXE (čia gal iš rusiško vertimas), geresni, kieti viršeliai ir aplamai stilius. Jų irgi krūvą turiu. Ir kompaktų:D Ir viskas, daugiau nieko jau kokius 6 metus neperku, nors dabar kaip tik pinigų yra, o anksčiau reikėjo iš tėvų prašyt ar iš stipendijos krapštyt. Dabar internetas, geras kompas. Gali pats greit viską susirast ir čia pat išbandyt. Įdomu būna, kai nepasiekiama. Nors kažkiek ilgiuosi gerų autorių, gerų apžvalgų. Kartais kokio žurnalo pfd parsitempi ir pakimbi visam vakarui ir dar nakčiai:)

  8. Patikslintojas rašo:

    Oj, negaliu, juokiaus gan ilgai paskaitęs…
    Atsidarė DievoRežimas.lt ir dar nespėjus normaliai durų atlapoti pasipylė kažkokie marazmai :) Mėgstu juos, nes kelia šypseną. Bet nemėgstu, kai visi tokie marazmai rašomi rimtu veidu.
    Šiaip tai pwoooh… nežinau net nuo ko pradėti. Visų pirma Londone tos visos krūvos žurnalų (“Official PlayStation magazine”, “edge”, tas pats “PC Gamer”) užsiima viena labai didele reklama ir smegenų skystinimų. Labai čia didaktiškai rašai apie juos, o ar bent skaitei? Ar tu skaitei ir tau atrodė, kad ten taip pat Dievai bylo apžvalgininkų lūpomis? Jeigu rimtai tai nieko ten gudro, tuštumos. Čia, pas mus, vieninteliame rimtame leidinyje “PC Gamer” autoriai kuria savo tekstus ir aš labai džiaugiuosi. Kaip pavyzdį galiu išskirti tokį recenzentą JcDent, kurio paskutinis mano skaitytas review’as apie Call of Juarez tikrai atskleidžia vaikino stilių ir individualų požiūri. Tu perki žurnalą ir moki ne tik už informaciją (krč eik į visokius metacritic ir sėdėk ten čia nepostringavęs), bet ir už pateikimą. Nesakau, kad nesiilgiu tų senųųųų senųųųų laikų kuomet buvo “VA PlayStation” (mano nuomone konkrečiai tos redakcijos šedevras, kurį nuleido į kanalizaciją greičiausiai dėl bukų leidėjų), bet dabar viskas kitaip ir “PC Gamer” yra akivaizdžiai geriausia, ką Lietuva gali pasiūlyti kompiuterių žaidimų fanams.

    Agirdž, Patarėjau. Nori geriau, stipriau, pigiau, smagiau? Imk ir pakurk žurnaliuką. Arba kelis iš karto, kaip čia užsigeidei – vieno konsolėms, antro PC, o trečio šiaip, prijaučiantiems :) Mes pasižiūrėsma, paskaitysma ir įvertinsma tavo triūsą. O dar ir pagirsim, jei sugebėsi nepaspringti po pirmo numerio ir neapsišikt, nes daug taip norėtų ir galėtų, bet vis dėlto negali. Mane tikrai dakniso skaityti tokius “šūdrašinius”, metas keisti požiūrį. Nors jeigu štai toks dievorežimas tai jau tamstos riba, labai atleisk, nespausi ir nieko daugiau nesitikėsiu. Bet tokiu atveju ir į patarėjus nelabai tinki :)

  9. Patarėjas rašo:

    Oi, kažkam kažką suskaudo. Atsiprašau.
    Žurnalą dažniausiai perku būtent dėl informacijos, kuri nėra prieinama kitais būdais, o ne dėl pateikimo, jei pateikimu tu vadini rašymo stilių ir individualų požiūrį. Pridėtinę vertę žurnalo straipsniuose sukuria autoriaus kompetenciją toje srityje, apie kurią jis rašo, ir ta kompetencija perteikiama būtent jo tekstu.
    Tiesiog tokią asmeninę kritiką priimu kaip pozityvų šiame įraše išsakytų mano minčių įvertinimą, nes tavo komentare nebuvo išsakyta nė vieno prieštaravimo pagrindinei šio įrašo temai – “eStars” žurnalui.
    O kalbant apie lietuvišką “PC GAMER”, tai tikrai ir rimčiausias, ir geriausias ir visoks kitoks -iausias lietuviškas leidinys, nes jis toks yra vienintelis. O neperku jo paprasčiausiai dėl to, kad jis su disku, t.y. gražiame sandariame maišelyje, tad perversti prieš perkant jo neįmanoma. Iš pačio pirmo numerio susidarė įspūdis, kad nemažą dalį turinio sudaro versta informacija, orientuota į jaunesnio amžiaus vartotojų grupę. Ta nuostata ir vadovaujuosi jo nepirkdamas. Žmonės kalba, žurnalas keis kryptį. Kai pakeis, tada ir atliksiu pervertinimą.
    O dėl “šūdrašinių” skaitymo, tai niekas neprašo ir tuo labiau neverčia tavęs to ar ano skaityti bei komentuoti. Internetas laisva vieta – elkis kaip tinkamas, mano leidimo šiuo atveju nereikia.

  10. [...] rašyti atsakymą į Patikslintojo komentarą Patarėjo įraše, bet viskas staiga peraugo į atskirą įrašą. Nes teksto daug, o ir šansų, [...]

  11. Vytautas rašo:

    “Visų pirma Londone tos visos krūvos žurnalų (”Official PlayStation magazine”, “edge”, tas pats “PC Gamer”) užsiima viena labai didele reklama ir smegenų skystinimų. Labai čia didaktiškai rašai apie juos, o ar bent skaitei? Ar tu skaitei ir tau atrodė, kad ten taip pat Dievai bylo apžvalgininkų lūpomis? Jeigu rimtai tai nieko ten gudro, tuštumos.” – kad ir kaip, bet tas mėšlas, atsiprašant, kuris veliamas eStars yra “aukščiausios pigumo kokybės”. Tai gali pamatyt jau pažiūrėjęs į žurnalo viršelį. Kitaip tariant, pirkau, gailėjaus ir neskaičiau. Fui.

  12. Vytautas rašo:

    + taip atrodo, kad tas žurnaliukas būtų leidžiamas kažikokio jaunųjų žurnalistų būrelio :)

  13. Saulius rašo:

    Viršelio maketuotoją reikėtu užrašyti į photoshopo/gimpo kursus. :D

  14. Borkowski rašo:

    rimčiausias, ir geriausias ir visoks kitoks -iausias lietuviškas leidinys nes jis toks yra vienintelis (!!!) perversti prieš perkant jo neįmanoma.
    Cia toks no offense bet kaip galima ivertint zurnala jo neskaitant? :)

  15. Patarėjas rašo:

    Parsisiuntus iš interneto jo scan’us:)
    Tik taip.

 
 

Išdėstyk savo nuomonę