Raider’io ryžiai su mėsa

Kad mėgstu plovą, prisiminiau iš netyčių. Ryt ištekanti Kuko pačiutė savo bloge kažkada bac ir idėjo savotišką plovo versiją. Iš esmės pas many tas pats, tik į puodą kita tvarka susideda. Nu ir laiko reik daugiau (laikas nelygu darbas :)). Any way. Paskaičiau, užsimaniau plovo ir ėmiau ieškoti receptų tokioje senoje knygoje. Ir radau. Versiją su aviena. Kažką pasiėmiau iš ten, kažką iš galvos, kažką prisiminiau kaip mama darydavo. Žodžiu priviriau katilą ir supratau, kad plovas ne tik skanu, bet ir paprasta. O svarbiausia, kad jo gaminasi daug. Vadinasi jei savaitgalį labai norisi žaisti (ir tik žaisti), penktadienį pasidarai katilą, o paskui belieka šildytis. Po to mėnesį kitą į plovą žiūrėt neįmanoma, bet hey… Iki kito gaming savaitgalio žiū ir vėl užsimanai.

Receptūra tikrai paprasta. Net ir paskutinis noliferis, su patiekalo ruošimu susidoros kaip profas.

Reikės:
400gr. kiaulienos sprando (Nes avienos tingėjau ieškot. Būtent sprandą pasirinkau, nes jis kaip ir aviena biški smirda).
Svogūnas (Didelis)
Morkos (Pagal skonį, aš naudoju dvi didesnes. Kadangi jos ir spalvą suteikia, siūlyčiau labai jų netaupyt.)
2/2.5 saujos ryžių
2 lauro lapai
pipirai
druskytė, prieskoniai (Paprastai naudoju kokį nors Santa Maria mišinį troškiniui)
Galima dar procese įvaryt tomatų porą šaukštų (paprastai nededu, bet jei kažkas nepavyko, galima jais skonį taisyt ar suteikti mielesnę spalvą), ar saują išmirkytų razinų (paprastai dedu, nes skaniau su jom).

Kaip darom?
Imam ryžius ir užmerkiam šiltam vandenyje. Jei ketinam naudoti razinas, jas irgi užmerkiam.
Supjaustom mėsą. Man patinka stambesniais gabaliukais. Na ~pusės degtukų dėžutės dydžio. Bet manau galima smulkiau, stambiau, pagal skonį ir pomėgius. Svogūnus supjaustom kūbeliais, morkas perleidžiam per burokinę tarką.
Imam puodą, pilam ten stiklinę vandens, dedam pipirų, druskos, prieskonių, lauro lapus ir kaitinam ant labai, labai žemos temperatūros.
Dabar jau galima imti keptuvę ir joje pačirškinti svoguniukus. Šiems apkepus sudedam mėsa, pabarstom pipirais ir apkepinam iš visų pusių.

Kai mėsa šiek tiek apkepa, sumetam į keptuvę morkas (ir razinas jei naudojam) ir uždengiam viską dangčiu. Vis pamaišydami dar šiek tiek pakepinam viską ir verčiam į puodą kur vanduo ir prieskoniai.

Puode esantį turinį išlyginam, nukošiam ryžius ir rankomis nuklojam jais puode esančius dalykus. Taip, kad kuo tolygiau viskas pasidengtų ryžiais.

Dabar tricky part. Visą paruoštą gėrį reik užpilti vandeniu ir užpilti taip, kad ryžiuose nuo srovės neatsirastų kokia skylė. Aš paprastai imu lopetėlę maišymui ir vandenį pilu per ją. Pildamas vandenį vis kaišioju į puodą mažąjį pirštą. Sakoma, kad pirmas visų žmonių mažojo piršto narelis yra vienodas. Todėl jis naudojamas kaip liniuotė. Vandens puode reik tiek, kad įkišus mažąjį pirštą ir palietus juo ryžius, būtų apsemtas visas narelis. Užpylę viską vandeniu, uždengtą puodą laikom ant vidutinės ugnies kol užverda vanduo. Vandeniui užvirus, temperatūrą sumažinam ir viską troškinam ant labai žemos ugnies. Kad plovas gatavas sužinosit pamatę, kad nebeliko jokio vandens, ryžiai išbrinko, tapo minkšti ir visas reikalas valgomas. Pas mane paprastai ant žemos ugnies puodas išbūna apie pusvalandį. Jei vanduo nugaruoja anksčiau, o ryžiai dar ne minkšti, pilu dar šiek tiek vandens. Tiesa tais atvejais aš pribadau skylučių ir vandenį supilu į tas skylutes. Nes kažkur skaičiau, kad taip reik.

Jei ryžiai jau gatavi, bet per drėgni, galima puodą palaikyti atidengtą, vandens perteklius turėtų gan greitai nugaruoti.

Kai puodo turinys atrodo patenkinamai, belieka viską išmaišyt ir valgyt. Man kažkodėl patinka su bandele ir sviestu. Nors kiti juokiasi.

Sakiau, kad easy :).

Einu matuotis kostiumo, ryt šoksiu Kuko vestuvėse. Gero savaitgalio ir jums :).