DR » Dievo žodis »
Priklausomybė nuo žaidimų. Jūsų istorija?
Šiame video “The Escapist Magazine” darbuotojai dalinasi savo patirtimi su priklausomybę žaidimams. Ir tai priverčia pagalvoti apie save. Didžiausios priklausomybės žaidimams laikotarpį išgyvenau dukart. Pirmąsyk dar mokantis mokykloje, o vėliau šiek tiek pirmuose universiteto kursuose, kas labiau peraugo į priklausomybę nuo interneto o ne žaidimų.
Kaip ir dauguma, su video žaidimais, jei taip galima būtų šiuo atveju vadinti, susidūriau tarybinėse arkadose. Palangoje prieš dvidešimt metų jos buvo tikrai solidžios. Dabar jau sudegusiame Kurhauze buvo didelė salė pilna automatų – “Jūrų mūšis”, kelių rūšių lenktynės, shoot’em’up’ai ir pan. Jie gerai degindavo kapeikas ir tuo metu buvo totali palaima. Vėliau atsirado kompiuterinės, kuriose dominavo ZX Spectrum platformos kompiuteriai. Topinė buvo tos pačios Palangos šachmatinėje (na, aš visas vasaras praleisdavau Palangoje, tai pardon). Čia jau reikėjo mokėti už žaidimo valandas ir galimybę pakalti nerealius tuo metu žaidimus “Bruce Lee” ar “Saboteur”. Ir tuomet labai užsinorėjau ZX’o, na ir po poros metų jau tupėjo toks namie. Tai apmalšino poreikį nuolat žaisti, nes buvo galima bet kada ir tai iš esmės nelabai turėjo didelio poveikio mokslams, priešingai nei pirmos meilės ir kiti paaugliški nusvaigimai.
Ir nors po kažkiek laiko namuose atsirado 8bit konsolė, o vėliau miesto kompiuterines užkariavo 16 bitų Segos, pirmi rimti rūpesčiai prasidėjo, kai keliskart užsukau pas klasioką, turėjusį labai padorų PC (tam laikui – apie ’96) ir labai dievišką Heroes of Might and Magic II. Tai jau sukėlė tam tikrą susirūpinimą tėvams, nes iš mokyklos pareidavau tik kokia 22 val. na jau visai vakarėjant. Jau studijuojant, antrame kurse kambariokas įsigijo PC ir tai sujaukė ir taip sujauktą studento gyvenimą. Tokiu sąlyginai laisvu gyvenimo laikotarpiu kompiuteris ir priklausomybė žaidimams itin neigiamai atsiliepia studijoms. Ir nors sėdėjimai iki paryčių prie “Might and Magic” paveikė ir taip neidealius mokslo rezultatus, ta priklausomybė neturėjo tokios griaunančios jėgos, kaip kad gyvenime atsiradusi mergina, kas privedė studijų nutraukimo. ZOMG.
O dabar… na vertinant retrospektyviai pagaliau galiu daryti išvadą, kad gyvybei pavojingų priklausomybių žaidimams neturėjau (priešingai nei vyrukas iš video, viena rytą praradęs sąmonę vonioje) ir dabar neturiu. Ir nors prisirišimą prie “World of Warcraft” galima vertinti kaip priklausomybę – visiškai nedvejodamas pakeisčiau jį kitu žaidimu, jei jis tik pasiūlytų kažką geriau nei WoW. Visi fail’ina – aš lieku su WoW. Taip pat galiu prieiti išvadą, kad šiuo metu mane labiausiai domina MMO žaidimai. Bet tai tikriausiai yra visuotinė tendencija, ypač kai stebi kaip visi kiti žanrai beatodairiškai eina į internetą, kartais net ir neturėdami tam preteksto.
Tokia mano priklausomybės istorija, su tam tikrais nukrypimais. O kokia jūsų? Pasitaškykite komentaruose.
ŽPat.
Apie autorių
Susiję įrašai
Raktažodžiai
Išdėstyk savo nuomonę
Dalinkis Twitteryje!
Dalinkis Facebooke!
Prenumeruok RSSRinktiniai įrašai
-
Balandis 4 21:5416
Kodėl su Mass Effect pabaiga viskas gerai ir kodėl mes negaunam Half–Life 3?
-
Balandis 2 14:0716
O, tu berods daug skaitai, ką galėtum rekomenduoti iš… sci-fi
-
Kovas 29 17:2432
O, tu berods daug skaitai, ką galėtum rekomenduoti iš… fantasy
-
Lapkritis 29 11:571
Ar tikrai krenta Zynga socialinių žaidimų populiarumas?
-
Lapkritis 21 0:167
Susikirtimo taškų beieškant | Interviu su „World of Warplanes“ kūrėjais
Naujausi įrašai
- 05/171 GAMEON: Žaidžiame Xenonauts
- 05/160 Mount & Blade: Warband – Napoleonic Wars DLC | Trečio asmens Cossacks
- 05/1512 GAMEON: Nexus Prominent 5
- 05/140 Uncharted: Golden Abyss | Remontuokit „Tie ratio“!
- 05/117 Keičiasi „PC Gamer Lietuva“ leidėjas
- 05/080 Ghost Recon Future Soldier — daugelio žaidėjų betos įspūdžiai
- 05/071 Balandžio Play4Fame League of legends turnyro apžvalga.
- 05/047 Catherine | Maskulinizmas
- 05/021 JAV prezidento taryba pasitelkia žaidimus, reklamuoja sveiką gyvenseną
- 04/282 GAME ON: The Adventures of Tintin The Secret of the Unicorn
9 Komentarai
Sega ir ziliton tai dar atsimenu, tada tai tikrai nemažai laiko su tankiukais, poto mortal combat, Jim Eartworm ar panašiom nesąmonėm prapypindavom. :D Kaip juokinga, kai prisimini tokį game Mario, kur visada reikdavo pereiti visą game nuo pradžių, jei tik susiknisi… Dabar nieks nedrįsta save net dėti, kurie lieptų visą lygį perlošti nesėkmės atveju.. :D
Dar mokyklos laikais užsikabinau ant tokio iš kasetės įrašomo žaidimėlio kaip Elite. Naktimis kaldavau. Vėliau sekė ramybės periodas, kol berods 2002 metais mokslui neprireikė kompo ir kartu su juo atsirado ceasar 3 ir Baldur's Gate 2. Nuo tol kokia 6 metelius didžiąją dalį laisvo laiko skyriau RPG ir kai kuriom strategijoms.
Dabar visiškas ramybės periodas. Nebėra noro gaišti laiką, nebent FIFA valandžikę pagrajinti ir tai kartauis :)
bet prisiminęs kiek laiko sugaišau žaidimams, galvoju kad iki priklausomybės teruūko tikrai nedaug
Pradinėse klasėse ant segos buvau labai užsikabinęs, bent jau pradžioj tai dienom prasėdėdavau.. Kaip sunku buvo nebežaisti, kai dėl tokio ilgo sėdėjimo akių uždagimą pasigavau :) Bet paskui pabodo..
PC tik 8kl atsirado, ir kažkaip sugebėdavau ribotis laiką žaidimam.. Žymiai daugiau laiko prasėdėdavau šiaip naršydamas internete ir besidomėdamas viskuo…
Na rimčiau buvau pernai užsikabinęs ant traviano. Pora mėnesių labai aktyviai žaisdavau, aišku buvo sunku, nes nevisada galėjau prie interneto prisijungt, bet šiaip kiekvieną rytą jau 6val prisilogindavau.. Paskui nuvykęs į gimnaziją dar prieš pamokas jungdavaus ir per pertraukas lakstydavau. O grįžus namo išvis travianas visą laik online būdavau. Užsikabliavau, nes žaidžiau pirmą kart, ir iškart pusę velnio sekės. Bet paskui pamačiau, jog tai trukdo gyvent (kiekvieną kart kur nors išeinant, išvykstant reik rūpintis kas pasitins acc), ir mokslai biškį kentė (mokydavaus pakeliui autobuse, ar prieš pamokas, bet vistiek neatliktų darbų prisikaupdavo), o ir egzai artėjo. Tad pasiryžau ir mečiau.. Pirmom dienom buvo keista – velniškai daug laiko, prie PC nebėra ką veikt, ir svarbiausia – nebereik visąlaik dėl kažko rūpintis, nėra tos visą laik kirbančios minties apie travian'ą…
Apskritai tai džiaugiuosi, kad PC mano gyvenime atsirado gana vėlai.
ahh ispazintys..
namuose visada buvo kompiuteris, arba tai arba zaidimai nuleme mano specialybe. siam zanrui visada buvau atlaidus, netaip kaip kinui. ilgas tarpas kai prie zaidimu beveik neprisilieciau (nezinau kodel) nuo studiju pabaigos iki xbox360 pirkimo (bus ~5m). supratau visdelto, kad man patinka pultelis. esu retesnes nuomones, nevardinti zaidimu is praeities. nes manau kad zaidimai, ne tik kiekybiskai, gereja. pomegi maisau su kitomis silpnybemis elektronika ir astronomija. esu perdegines daugiau hobiu.
beje palangos kurhauza puikiai atsimenu, taip pat velesne arcadu kompiuterine.. nu ten visai netoli prie jo..
IMO, kaip visad žaidimai yra tik pretekstas, bet realiai pats žmogus yra linkęs į priklausomybes arba ne. Kaip ir būna psichiškai nesveikas arba ne, o koks GTA 4 ar WoW visai ne prie ko tose žmogžudystėse ir pan. tiesiog lengviausia kaltę suversti ant žaidimų ar kito stuff kai patys žmonės dėl visko kalti.
Aš tai net negaliu lošti ilgiau poros valandų, dažniausiai po valandos atsibosta game. Tai yra nori sužinoti, kas ten bus toliau ar papliekt dar kokį map online, bet negali, nes pasidaro nuobodu, ir išjungi game. Kaip ir kokiam socialiniame tinkle man greitai nusibosta, ir iš šono labai kvailai atrodo tokie žmonės, kurių naršyklės vakar history 100 kart one.lt ar facebook buvo atidarytas.. Pažiūriu porą kart į dieną, ir nebeįdomu, parašė ten ar ne.. Lygiai kaip nesunku ir negerti ar nerukyti, tik kartais per šventes, ir man sunku įsivaizduot kaip žmonės negali sustoti ką nors daryti.
Sega ir ziliton tai dar atsimenu, tada tai tikrai nemažai laiko su tankiukais, poto mortal combat, Jim Eartworm ar panašiom nesąmonėm prapypindavom. :D Kaip juokinga, kai prisimini tokį game Mario, kur visada reikdavo pereiti visą game nuo pradžių, jei tik susiknisi… Dabar nieks nedrįsta save net dėti, kurie lieptų visą lygį perlošti nesėkmės atveju.. :D
Dar mokyklos laikais užsikabinau ant tokio iš kasetės įrašomo žaidimėlio kaip Elite. Naktimis kaldavau. Vėliau sekė ramybės periodas, kol berods 2002 metais mokslui neprireikė kompo ir kartu su juo atsirado ceasar 3 ir Baldur's Gate 2. Nuo tol kokia 6 metelius didžiąją dalį laisvo laiko skyriau RPG ir kai kuriom strategijoms.
Dabar visiškas ramybės periodas. Nebėra noro gaišti laiką, nebent FIFA valandžikę pagrajinti ir tai kartauis :)
bet prisiminęs kiek laiko sugaišau žaidimams, galvoju kad iki priklausomybės teruūko tikrai nedaug
IMO, kaip visad žaidimai yra tik pretekstas, bet realiai pats žmogus yra linkęs į priklausomybes arba ne. Kaip ir būna psichiškai nesveikas arba ne, o koks GTA 4 ar WoW visai ne prie ko tose žmogžudystėse ir pan. tiesiog lengviausia kaltę suversti ant žaidimų ar kito stuff kai patys žmonės dėl visko kalti.
Aš tai net negaliu lošti ilgiau poros valandų, dažniausiai po valandos atsibosta game. Tai yra nori sužinoti, kas ten bus toliau ar papliekt dar kokį map online, bet negali, nes pasidaro nuobodu, ir išjungi game. Kaip ir kokiam socialiniame tinkle man greitai nusibosta, ir iš šono labai kvailai atrodo tokie žmonės, kurių naršyklės vakar history 100 kart one.lt ar facebook buvo atidarytas.. Pažiūriu porą kart į dieną, ir nebeįdomu, parašė ten ar ne.. Lygiai kaip nesunku ir negerti ar nerukyti, tik kartais per šventes, ir man sunku įsivaizduot kaip žmonės negali sustoti ką nors daryti.
Buvo viko po truputį ;) Kažkada, kai dar mokiausi labai užsokalbliavau ant stalo žaidimo MTG, metus kažkur žaidžiau, bet gana daug kainavo (nes niekur nedirbau). Su kompiuteriniais žaidimais būna taip, kad kai atsinaujinu pc, kas maždauk 3 – 4 metus, tai kokį naujausiios grafikos ar šiaip naujausią sužaidžiu. Na ir paskutiniu metu pastyebėjau, kad vuieną kartą metuose labai užeina noras ką nors pažaisti. Kitaip tariant 1 – 2 pereiti žaidimai per emtus ;)