Sodybų tuštėjimo metas | World of Warcraft

Su kiekvienu nauju “World of Warcraft” natūraliai miršta dalis senojo pasaulio. Po “Wrath of the Lich King” išleidimo ta mirtis juntama dar labiau. Kalimdoras ir Rytinės Karalystės, buvusios apytuštės dar iki Northrend žemyno atidarymo, dabar yra apskritai tuščios. Lyginant su epiniais Northrendo vaizdais blankiai ir nuobodžiai atrodantis Outlandas taip pat pilnas mirties, tik gyvos mirties – mirties riterių pavidalų.

Nauja klasė kiek pakeitė ir žaidimo mechaniką. Pakviestas į grupę vienam Hellfire Peninsula požemiui nustebau su savo magu atsidūręs mirties riterių kompanijoje. “O kur gydytojas?” santūriai klausiu aš – “Healers are overrated” atsako man 63 lygio taurenas mirties riteris, ir mes kaip audra prasinešame per požemį nepalikdami po savęs nė vieno gyvo. Fun Fun Fun!

Faktas, kad mirties riteriu klasė tikrai herojiška. Jei turite 60-65 lygio veikėją, apsilankykite dykumėjančio Outlando požemiuose – gera kompanija garantuota. Bet tik tol, kol visi pasikels savo tamsiuosius karius iki Northrendui tinkamo lygio ir tuomet Outlando aktualumas sumažės iki mikroninio lygio.

Blizzard nuolat kalami prie kryžiaus, kad įveda naujas zonas, o senasias palieka likimo valiai, nepasiūlydami nieko naujo žemiesiems lygiams. Kartais jie įveda naujoviu – taip atsirado papildomi quest’ų hub’ai Dustwalow Marsh bei Ashenvale zonose, be to WotLK praplėtime perkeltas legendinis originaliojo World of Warcraft požemis Naxxramas, pritaikytas dabar jau 80 lygio žaidėjams. Tačiau seni gerbėjai nori ir atitinkamo sunkumo Molten Core ar Blackwing Liar reidų.

Kalbant apie WotLK, praplėtimas tikrai nuostabus. Apie jo startines zonas – Howling Fjord bei Borean Tundra labai poetiškai ir išsamiai rašė Artojas. Man gi praplėtimas, nepaisant jo puikios kokybės, sukėlė dviprasmių jausmų. Žaidžiu gan progresyvioje gildijoje ir visi jos nariai labai paskubėjo su lygio kelimu – nubėgo iki endgame per porą savaičių. Po mėnesio jau tikriausiai bus “išvalę” visus esamus Northrendo požėmius. Aš likau kažkur viduryje ir pakibau. Nusivyliau kvestų rutina. Draugai, su kuriais kovojau Outlando endgame labai greit tapo tokio lygio, kad naują turinį “imti” kartu tapo neaktualu dėl per didelio lygių skirtumo. Lygio kėlimas WotLK tapo kažkoks nepatrauklus ir sunkus darbas. Manau, kad didžia dalimi dėl to, kad keliu protection karį. Todėl su Northrendu prisukau ir dabar – tik gaivališka destrukcija su mirties riteriais kompanijoje, šluojant priešus iš senojo Outlando požėmių.

Ir dabar pagalvojau, kad man kvestinti neįdomu. Man įdomu endgame’as ir požemiai bei reidai, nes MMORPG esmė man – žaidimas grupėje su gildijos draugais, siekiant įveikti žaidimo kūrėjų sukurtas kliūtis, tad optimistiškai tikiuosi, kad Blizzard sekančiam praplėtime nebediegs aukščiausio lygio pakėlimo, nors tuo pačiu ir žinau, kad jie negali to atsisakyti.

Revoliucija MMORPG žanre, kurios visi užkietėję fanai taip tikisi, bus tada, kai koks nors genijus sugalvos kaip uždaryti tą aukščiausio lygio siekimo ratą ir novatoriškai pakeisti žaidimo modelį. Aš kolkas nesu tas genijus, nes neturiu minčių kaip tai išspręsti.

ŽPat.