Švieži nesugadinti talentai | 3J

Kartais į pašto dėžutę sulaukiu laiškų, kurie bando inicijuoti įrašų šiame bloge generavimą. Kad ir prieš kelias savaites pasiekęs laiškas, siūlantis pabandyti naujuosius MTV žaidimus. Na ta naujoji naršyklinių žaidimų banga – su savo strateginiais kosminiais, sportiniais ir pan. žaidimais. MTV nusipirko dešimtuką tokių žaidimėlių ir bando vilioti Traviano ir Kosmoso karų išvargintą jaunimą – nesvarbu, kad dalis žaidimų ne lietuviški, o dalis tų nelietuviškų – net ne angliški. Ir dar – tai yra nei didelio malonumo, nei minties suteikiantys žaidimai, kurių pagrindinis tikslas – generuoti puslapių peržiūras ir už tai kalti centą kitą.

Visai kitokios nuotaikos esu po šiandien gauto laiško nuo Martyno iš žaidimų rubrikos balse,apie tris jaunus Indie gamingo Lietuvoje atstovus, kurie pasitelkę savo neabejotiną talentą ir elementarias priemones kuria tai, kas priverčia šiek tiek sustoti ir apsidairyti. Tai yra tikrai galinga, jei tokį pasinerimą į kontempliaciją sukelia žaidimas.

Trys jaunuoliai, susitrumpinę savo komandos pavadinimą iki 3J, savo kūriniais parodo, kad jie tikrai turi laisvo laiko ir tą laiką išnaudoja maksimaliai turiningai. Jų kūrybos rezultatas – itin meniški, paprasti, galbūt šiek tiek naivūs žaidimai. Galbūt animacija vietomis kreiva, galbūt vartotojo sąsaja nevykusi, tačiau visą tai atleidi iš karto, nes supranti, jog negali žiūrėti į Mėnulį ar Miestą kaip į eilinius flash žaidimėlius. Jei žaidimų kūrimas būtų menas (beje, tokią nuomonę aš palaikau), tai 3J darbai būtų puikūs to meno pavyzdžiai, nes natūraliai perteikia kūrėjų pasaulėžiūrą ir brandą.

Šiurpusis realizmas “Pragare”

Kad ir naujausias jų darbas “Pragaras”, dabar ypatingai prominamas balsas.lt portale. Šiek tiek šizofreniškas, šiek tiek fantasmagorinis; moralizuojantis ir iki kaulų smegenų optimistiškas. Iškeliantis šiuolaikinio sugędusio pasaulio problemas ir verčiantis pažvelgti į jas per naująją medią. Ne tik pažvelgti, bet ir interaktyvo pagalba sudalyvauti. 3J “Pragaro” protagonisto veiksmais tarsi sako – “taip, visi mes turime savo vidinius demonus, tačiau suvaldę juos, galime šiek tiek pravaikyti nuosmukin grimzdančio pasaulio šešėlius”. Labai tiesmūkas priėjimas prie amžinų temų ir tabu, bet kitokio ir nereikia.

Nuoširdžiai linkiu vaikinams nesugesti. Laikytis tų moralinių nuostatų, kurias deklaruoja savo kūriniuose. Jei tik turite galimybių – neikite į pramogų komerciją – būkite daktarais, teisėjais, tik ne profesionaliais žaidimų kūrėjais. Pasaulis jau seniai turi pakankamai vienadienės produkcijos kepėjų, dolerio vergų. Net Will’as Wright’as tokiu tapo.

Kitąvertus – tai auksinė galimybė atsidurti ten, kur ištirpsta riba tarp darbo ir malonumo. Tik gaila, kad ten fantazijai apkarpomi sparnai.

Tiek pamastymų prieš savaitgalį. Jei nesupratote apie ką aš – pasiskaitykite interviu su 3J balse, pasiblaškykite Pragare, o prieš miegą pagalvokite ką darote blogai, jei darote ir nebedarykite – imkite mažiau, duokite daugiau ir tikrai neištiks RL RROD.

ŽPat.