The Nexus | Wrath of the Lich King

The Nexus – tai trijų požemių citadelė Borean tundroje. Ją sudaro vienas 5 žaidėjų požemis(The Nexus), skirtas 71-73 lygio žaidėjams, vienas 5 žaidėjų požemis 80 lygio žaidėjams (The Oculus, taip pat ir heroic mode), bei vienas reidinis 25 žaidėjų endgame instancas(The Eye of Eternity).

Kaip ne kartą užsiminiau, nusprendžiau ypatingai nesilevelinti WotLK, kad pasirodžius praplėtimui, nebūtų nuobodu kartoti tuos pačius kvestus, tačiau požemius išmokti iš anksto yra visai įdomu, tad atsiradus pirmai galimybei, pasijungiau į grupę, einančią šturmuoti arcane energija pulsuojančią blogio irštvą The Nexus.

The Nexus, žvelgiant nuo Valiance Keep bokštų

Trumpai apie grupę – be manęs, pagrindinio tanko vaidmenyje, joje buvo 71 lygio mirties riteris, 73 lygio medikas (priest), 70 lygio šamanas ir gnomas (:)). Užbėgant už akių, galiu pažymėti, kad tokio setup’o grupei šis požemis didelių problemų nesukėlė. Nepaisant keletos wipe’ų mokantis porą bosų, kiti du problemų nekėlė.

The Nexus alsuoja Northrendo dvasia, visas požemis – tarsi Sniego Karalienės rūmai – į ledą sušalę medžiai, gamtos motyvų ornamentais puoštos sienos ir melyna vėsa pulsuojanti aplinka. Ižengus į Nexus, grupę atakuoja trys dragonkinai, kuriuos, turint didelį dps galima nukalti paeiliui, kitu atveju gali tekti susikauti su keletu vienu metu. Požemio principas – nelinijinis – reikia nukauti tris mažesnius bosus, idant galėtumei susikauti su paskutiniuoju.

Progresas požemiu vykdomas tradiciniu principu – trash grupelių valymu link bosų. Pirmuoju mes pasirinkome milžiną Ormorok’ą. Keliauti link jo trukdė kristaliniai medžiažmogiai bei milžinai. Šis kelias turėjo viena ypatybę – jame nuolat vaikštinėjo kristaliniai augalai, kuriuos nukovus, jie vėl atgydavo, tik po tam tikro ne itin ilgo laikotarpio.

Tad visas kelias link Ormoroko šiek tiek primena vieną Shattered Halls vietą, kur reikia prasibrauti link ugnines strėles laidančių šaulių, vėl ir vėl siunčiančių neišsenkančius neelitinių orkų būrius. Kad ir kaip ten bebūtų, iki boso mes gan lengvai nukeliavome. Iš šono mirties riteris pasirodė tikrai neblogai, ir dažniausiai užsiimdavo kelių taikinių tankinimų, ko pasekoje mano rolė praktiškai susiaurėjo iki bosų tankinimo. Na bet aš ne apie tai. Omorokas turi keletą kovos veiksmų, kurie atspindi burtus ar išmeta visus į orą, padarydamas šiek tiek pažeidimų. Iš esmės tai nėra sunkus, ir padėję jį į pavėsį, žengėme tolesniais Nexus’o koridoriais.

Ormorokas prigulė pailsėti. Prisiskaitęs delfio užvedančiu sveikatos skyriaus straipsnių, jis rinkosi miegą ant pilvo – taip greičiau išsibezdama.

Po Ormoroko pasukome link Anomalus – elementalo. Kelias link jo kiek chaotiškas, nes po ambientiškų Ormoroko valdų įžengiame į didžiulę salę su platformomis, kuriose kapojasi drakonkinai ir elemental’ai, o tarp nuo palubių kabančių varveklių raižo raudonieji drakonai. Iki Anomaluso prasibrovėme naikindami viską, kas pasitaikė kelyje.

Einame pas Anomalusą, įskūrusi erdvioje The Nexus salėje, virpančioje nuo vykstančio veiksmo

Anomalusas didžiąją kovos dalį kovoja svetimomis rankomis - kas ketvirtį prarastos savo gyvybės, jis tampa nepažeidžiamas. Tuomet jis kuria energetinius tvarinius pavadintus Chaotic Rift, kuriuos reikia sunaikinti.

Anomaluso naikinimas vyksta arcane pliūpsnių fone. Didžiąja laiko dalį ekrane blyksi, žaibuoja – na bent jau stebint iš tanko pozicijos.

Anomalus šiek tiek primena Curator’ių iš Karazhan.

Prieš gaunant teisę susikauti su paskutiniu bosu, mūsų laukė karščiausia požemio pupytė – Grand Magus Telestra. Ye – blood elfės iš esmės yra hot, ypač Telestra, įsikūrusi savo a la Matrix ofise. Kovojant su ja problematiška pasidaro tuomet, kai netekusi pusės gyvybės ji kaip koks agentas Smitas pasidalina į tris – viena kerta ugnimi, kita šalčiu, trečia arcane magija. Nukovus jos klonus, ji vėl grįžta finaliniam kovos etapui, kuriam turi pasisaugojusi keleta kozirių. Tikrai linksma ir šiek tiek organizacijos reikalaujanti kova.

Boluoja pasikėsinusių į Telestros gyvybę kaulai, tik ji nežinojo, kad jie grįš, būtų į apsaugą pasikvietusi Neo ar Morpheus

Nukovus visus tris bosus vėl grįžtame į požemio pradžią ir įžengiame į drakonės Keristraszos kambarį. Guli ji įšaldyta ledo gabale taip, kaip ją paliko Malygos’as ir laukia smalsuolių, norinčių patestuoti savo galimybes kovoje su raudonuoju drakonu.

Kolkas ji užkonservuota ateičiai, bet tuoj prabus, ir tikriausiai labai nustebs, pamačiusi gnomų inžinerijos stebuklus – sragtasparnius bei chopper’ius ir nuraus visiems galvas

Norint išlaisvinti įšalusią drakonę, reikėjo paspausti keturis rutulius. Tai tradicinė tank and spank kova, su keleta mažų niuansėlių. Drakonė karts nuo karto užmeta burtą, kurį galima panaikinti šiek tiek pajudėjus. Nepanaikinus, patiriami nuolatiniai pažeidimai ir pailgėja burtų sukalbėjimo laikas. Taip pat Keristrasza gali 10 sekundžių sušaldyti į ledą, ar skaudžiai tvoti savo uodega. Mes ja pribaigėme po antro bandymo. Galėjome ir pirmuoju, bet gerbiamas Patarėjas stovėjo vietoje kaip į kelnes privaręs, dėl ko nepanaikino ant jo metamo burto ir galiausiai tokioje gėdoje pakratė kojas.

Keristrasza pribaigta. Požemis taip pat. Į pasiekimus šį faktą įsirašėm.

The Nexus yra gan intensyvus ir įvairiapusiškas požemis, tačiau iš jame gyvenančiu pinjatų krentantys saldainiai yra visiškai neskanūs bent jau T4 apsirengusiems chuliganams. Mūsų grupėje labiausiai džiaugėsi mirties riteris. Taip tikriausiai ir bus, kai WotLK startuos – DK gaus loot’ą ir gerinsis statistikas, o veteranai atsižymės varneles pasiekimuose. Titulų už šį požemį abejojų ar kas duos, nors “Fina the Red Dragon Slayer” skambėtų oi kaip neblogai.

ŽPat.