Pabuvojom Rygoj, palingavom su Metelica :)

Keista, bet vis dar jaučiuosi mieguistas. Kelionė į Rygą ir atgal, buvo pirmoji mano gyvenime kai barankę teko sukiot taip pavargus ir tokiu tamsiu paros metu. Plius dar purškė lietus. Šlykščiai važiavosi iki pat Lietuvos. Tik kirtom sieną ir akimirksniu ženklai tapo ryškesni, šviečiančių stulpelių daugiau, kelias geresnis, o giedrame nakties danguje mėnulis. Tada ir supranti žmogus kaip myli Lietuvą tėvynę :). Tiesa grįžus vis tiek teko taikyti sau terapiją. Šlakelis martinio ir Zatoichi turėjo padėti išvaikyti kelio stulpelius, kuriuos labai aiškiai mačiau užsimerkęs :). Padėt padėjo, bet miego trūkumą jaučiu iki šiol.

O Metallica buvo gėris. Šiandien pagalvojau, kad tai buvo vienas geresnių koncertų kuriuos teko matyti. Ne dėl šou elementų (kurių galima sakyt beveik ir nebuvo). Ne dėl tobulo set-listo apimančio didžiąją dalį Metallica diskografijos. Tai buvo geras koncertas dėl to, kad jame grojo jauni ir galingi rokeriai. Gal tas įspūdis man toks svarbus po pernai metų „Aerosmith“ pasirodymo, kai pirmą koncerto pusvalandį gailėjausi, kad atvažiavau. Vėliau reikalai pasitaisė, tačiau pati grupė nepataisomai susenus, sublogus, o rock-n-roll‘o legendų gyvenimo būdas paliko jų veiduose savas žymes. Metallica į scena lipo ir joje atrodė taip kaip visada. Esu matęs daug jų koncertinių įrašų, ir pasirodymas Rygoje mažai kuo skyrėsi. Tokie patys galingi diedai grojantys tokius pat galingus gabalus. Taip buvo ir Taline, bet ten buvo keletą kartų didesnė auditorija, dėl kurios tikrai buvo verta stengtis. Rygos stadione gi buvo sąlyginai mažai žmonių, bet koncertas buvo toks pat tobulas, tik šiek tiek trumpesnis. Šiaip stebėjau koncertą ir širdis džiaugėsi. Šiemet važiavau su savo wishlist‘u kurį sudarė „One“ ir „Of wolf and man“. „One“ gavau, o „Of wolf and man“ nea. Bet kiek paklausau, tai visiem taip buvo. Kas norėjo 2 gabalų, bent vieną tikrai gavo. Va kolega Kraugerys važiavęs kartu gavo „Enter Sandman“ ir negavo „Mother said“. Aš jam iškarto sakiau, kad jo nebus :).
Keista, kad nesugrojo „So What“ ir „Battery“. Užtat daugelio džiaugsmui skambėjo tokie gabalai kaip „Sanitarium“, „Sad but true“ (!), „Harvester of Sorrow“, „Seek and Destroy“, „Fuel“ ir kiti. Šie gabalai skambėjo daugumos džiaugsmui. Kaip ir Taline, visų susirinkusių (tarp kurių minimum kas 10 ir vėl nežinojo kur atėjo) džiaugsmui skambėjo „Nothing else matters“. Kaip ir Taline, po šio gabalo minia pagyvėjo, nes kas 10 patikėjo, kad ant scenos tikrai Metallica.

Kas suck‘ino?
Oras. Kirtę Latvijos sieną ramiausiai 20 minučių rūkėm. Stovėjom šalikelėj užspausti protu nesuvokiamos krušos. Kraugerys kuitėsi tašėj o aš parinaus dėl autotransporto priemonės dažų būklės. Vėliau mūsų ir krušos keliai išsiskyrė, tačiau visą kelią iki Rygos lijo. Rygoj ne. Bent jau iki tol, kol nepatekom į stadioną. Patingėjom ieškoti bankomato ir nuėjom į vidų be latų. Važiavom klausytis o ne bujoti, tad nutarėm, kad apsieisim ir be alaus. Pradėjo lyti. Stovėjom po lietum maždaug iki tol, kol vanduo ėmė tekėti per sprandą upeliu. Tada nuėjom į chill zoną kur labai garsiai grojo visokį šlamštą. Na ne vien šlamštą, bet muzikos stiliai variavo nuo pigios popsūchos iki sunkaus industrinio techno ar trash‘o. Matyt taip darė tam, kad žmonės ten neužsisėdėtų. Bet kai lyja, tai daugumai buvo pofig kas groja, bele stogas yra virš galvos. Radom kur pardavinėja lietpalčius. Prašė 1.5 lato už 1vnt. Siūlėm litų. Net daugiau nei pagal kursą. Neėmė. Mano idėja buvo ieškoti lietuvių, kraugerio idėja buvo ieškoti santimų. Bet pirma nutarėm pamėginti išeiti. Nuėjom prie vartų, ten jau kažkoks anglakalbis ginčijasi su tik latviškai kalbančia apsauga. Jis jiem angliškai „Išleiskit“ jie jam kažką latviškai. Priėjau, pradėjau rusiškai klausinėt. Apsauginiai patriukšmavo, surado rusiškai kalbantį.

—      Zdes možno vyiti?
—      Net.
—      Pachemu?
—      Patamu shto biliet odnorazovyij.
—      Daite birku kakuju, mne nado dengi razmeniat.
—      Po biletam birki nerazdajutsia.

Pamatau tą užsienietį nykstanti kitoj pusėj esančioje minioje.
—      A pochemu ego vypustili?
—      Patamu shto on dostal.
—      A ego vpustiat?
—      Net.
—      Tak pachemu nikto emu etogo neobjasnyl?

Atsuko man nugara, mol ne tavo reikalas.

Ok. Grįžtam atgal ir stovim prie vartų gaudom Lietuviškų garsų, pagal mano planą. Kažką lyg ir akimirkomis pelengavom, bet konkrečiai veidų nepavyko atrinkt. Kraugerys nutarė vykdyti savo planą ir patraukė ieškoti santimų. Per geras 10 minučių rado lygiai 52. Per tą laiką aš prie kitų vartų sutariau su apsaugine, kad mus išleistų, įsimintų mūsų veidus ir kai grįšim įleistų. Išėjom. Rimi už tuos pačius 1.5 lato kainuojančius lietpalčius sumokėjom po 39 santimus. Grįžom, ačiū dievui sėkmingai. Pažino, įleido. Bet jau nebelijo. Galima sakyti, kad nebelijo daugiau išvis. Apsilaužėm žodžiu. Atsistojom minioje, tiesiai šalia būrio Lietuvių. Labai juokėmės, kad kol ieškojom, jų nebuvo. Iš įpročio Kraugerys tebežiūrėjo į žemę ir rado dar 1 latą, priplempė sidro :). Likusius ką pasiėmėm iš bankomato, išleidom dovanai Oskarui. Parvežiau jam Metallica bodiką. Dabar jis Palangoje, visi sako kad gerokai paaugęs. Pergyvenu, kad nebetiks bodis :). Na grįš žmona žiūrėsim. Jei bus per mažas, teks planuotis dar vieną šeimos pagausėjimą…

Telefonu ką tik pasakiau sūnui ką parvežiau, sakė AAAAA. Turbūt apsidžiaugė :)

Kadangi norėjom klausytis, tai labai į priekį nesibrovėm. Sustojom grynai ties viduriu taip, kad ir scena aiškiai matytųsi, ir kad garsas geras būtų. Gerą garsą turėjo garantuoti ir čia pat kabantis papildomas garso įrangos komplektas. Bet jis suxino. Garso kanalai nuolat migravo. Vis dingdavo instrumentai. Per Harvesterį trumpam net vokalas buvo dingęs. Labai erzino. Spėjom kodėl taip gali būti. Buvo dvi versijos A) drėgmė. B) aktyviai vykstantis filmavimas. Kartais taip sutapdavo, kad itin smarkiai išryškėdavo instrumentas kurį rodo stambiu planu, ir išnyksta kiti. Bet išnyksta ne laiku, ne vietoj ir skamba visa tai nelabai gražiai. Sunku patikėti, kad filmavimas ir buvo prasto garso priežastimi, nes tai kažkaip logiškai nesugula galvoj. Žodžiu gaila biški, kad neėjom bujot, nes garsas buvo to vertas. Nieko. Kitais metais tikrai bujosiu. Metallica žadėjo sugrįžti.

Kas padarė ypatingą įspūdi?
Napalmo stulpai per „Fuel“. Stovėjom vidury stadiko, buvo karšta nuo jo. Kaži kas dėjosi pirmose eilėse?
Grupės elgesys scenoje. Net ir bosisto. Nors mano nuomone jis vis tiek turėtų groti Sepulturoj :). Larsas pusę koncerto pragrojo atsistojęs. Džeimsas labai nuoširdžiai bendravo su publika. Kaip visada turėjo paruošęs porą smagių bajeriukų. O jo balsas tikrai pagerėjo. Šį kartą Metallica tikrai skambėjo tvirčiau ir griežčiau nei Taline. Kirkas niekuo labai neišskyrė, bet tai kokius soliarus jis plėšė. Reikia pastebėti, kad operatoriai filmavę vaizdą ekranams labai talentingai visa tai užfilmavo.

Patiko, kad po koncerto išėjom pasišvilpaudami, be kamšaties. Ir tik už stadiono ribų trumpam įsišliejom į minią.
Šiaip kelionė tikrai buvo verta to. Nė viena iš mano baimių dėl koncerto Rygoje tfu, tfu, tfu, nepasitvirtino. Šiek tiek pataisiau nuomonę apie Latvius kaip renginių organizatorius, bet vis tiek… Kodėl, jie galvoja, kad į Metallica koncertą renkasi vien tik Latviai man taip ir liko paslaptimi. Aš vis pagalvoju apie ta užsienietį, kurį jie išleido, nes tingėjo surasti angliškai kalbantį. Gaila, kad aš nespėjau jo perspėti. Jei jis dėl tokio niekniekio praleido koncertą…

Kukas nors ir nėra ypatingas tokios muzikos mėgėjas, jam ten irgi būtų patikę. Kažkaip taip jau sutapo, kad į koncertą atėjo tuntas į ją panašių mergaičiukių. Gaila renginys buvo ne tas, kuriame šokama :).

P.S. „Pavadinime parašiau Metelica, nes kažkaip prisiminiau liūdna istoriją. Syki, dar jaunas būdamas, buvau Maskvoj, ir per mašinos langą pamačiau plakatą METALLICA. Bah… Liepiau sustot ir bėgau per tas šešiolikos juostų gatves, kad sužinot KUR ir KADA. Sužinojau, kad Ruky v verch gros METELICOJ… Kažkada. Buvo skaudu.“