Kas po velnių darosi su Sony?

Šiaip tokie pamąstymai apie pastarojo pusmečio įvykius. Tiesa pamąstyti apie tai paskatino konkretus įvykis, FFXIII migracija į multiplatformų rinką. Pamenu kitą dieną per skype sulaukiau labai paprasto klausimo, iš vieno sony fanbojaus. Artūrai. Kas po velnių darosi su Sony? Ir tada aš pagalvojau. Po velnių. Rimtai… Kas darosi su Sony?

Įjungus blaivaus mąstymo režimą, atfiltravus visas rėkiančias antraštes ir palikus tik logiką ir plikus faktus, galime prieiti išvados, kad tiesą sakant, su Sony nieko nesidaro. Nieko nesidaro nei blogąją nei gerąją prasme ir savaime tai jau yra blogai, bet ne taip blogai kaip mes leidžiam sau galvot. Ir sakydamas mes, aš turiu galvoje tiek fanbojų tiek PS3 priešininkų stovyklas. Šiaip tai čia pamąstymas laisva forma, bet pažiūrėkime į reikalą iš šiek tiek kitos perspektyvos.

Sony iš esmės turi problemų dviejuose frontuose:

1.
Ją koneveikia už vėluojantį Home. Ir tai teisinga. Kantrybė negali būti begalinė ir šioje vietoje kompanija paveda savo klientus. Visi puikiai suprantam, kad Home nėra privalomas. Yra PSN teikiantis nemokamą servisą, yra puikiai veikiantis web browseris, ką tik startavo trofėjų sistema kuri laikui bėgant maksimaliai sutapatins PSN funkcionalumą su XBL funkcionalumu. Viskas kaip ir pusė velnio ir bent jau aš, tikrai nesisieločiau, kad nėra kažkokio tai Home serviso, jei man jo nebūtų pažadėję. Bet man žada. Siunčia laiškus, pranešimus spaudai ir žada, žada, žada… Ir atidėlioja, atidėlioja, atidėlioja. Sony pati sužadino bereikalingus lūkesčius, davė pažadus ir nesugeba jų tesėti. Man, kaip ir milijonams kitų laukiančių,  vienodai, kad Kaz Hirai nepatenkintas projekto kokybe. Pakurkit atvirą betą, tokioje stadijoje kokioje jis yra ir leiskit bendruomenei spręsti kaip jį vystyti toliau. Kaip ne kaip „Home“ bus žaidėjo, o ne Kaz‘o namai.
Reikia pripažinti šioje vietoje Sony smarkiai paveda bendruomenę ir pyla už tai jai yra teisėta ir visiškai pagrįsta. Tačiau konsolių kare „Home“ turi per mažai reikšmės ir svorio. Manyčiau dauguma sutiks su tuo, kad „Home“ startas pardavimams turės gerokai mažiau įtakos nei bet kokio išskirtinio žaidimo pasirodymas.

2.
O štai antrasis frontas išskirtiniai sistemos žaidimai ir yra. Prieš metus, Microsoft‘as gyrėsi išskirtiniais projektais kurių neturi jokia kita sistema. Ir jų buvo daug. Daugiau nei analogiškų projektų Sony pusėje. Kurioziška yra tai, kad net ir tuo atveju jei Sony nebūtų išleidę daugiau nė vieno išskirtinio žaidimo savo platformai, šiandien ji turėtų jų daugiau. Vien dėl to, kad MS ramiausiai perleido daugumą savo žaidimų AK. Ką labai išskirtinio šiandien turi X360? Halo ir Forza. Mano nuomone tai viskas. Kiti išskirtiniai projektai yra daugiau ar mažiau vidutiniai, arba jau senokai startavę kitose sistemose. Aš mėgstu X360, tačiau tokie kompanijos poelgiai mane ne juokais siutina. Pirma konsolė praranda išskirtinumą, antra MS tikslingai trina ribas tarp konsolių ir AK, trečia aš permoku už žaidimus. Žaidimas asmeniniam kompiuteriui kainuoja gerokai pigiau nei konsolei.
Dabar visi vėžinasi ant naujienos, kad Sony prarado išskirtinumą FFXIII. Na taip. Tai tikrai netikėta įvykių eiga. Tačiau tas netikėtumas iš esmės yra sukurtas tik dėl to, kad PS2 ilgą laiką absoliučiai dominavo rinkoje. Tokių pozicijų kaip PS2 video žaidimų rinkoje neturėjo niekas, ir manau dar gerą laiko šmotą niekas neturės. Konsolė, paplitusi pasaulyje didesniu nei 120mln. tiražu yra toks saldus pajamų garantas, kad daugeliu atveju leisti žaidimą išskirtinai šiai sistemai buvo vienintelis politiškai teisingas sprendimas. Ypač tai lietė tokius projektus kaip Guitar Hero. Tai buvo rizikingas, brangus ir naujas projektas. Niekas negalėjo žinoti kaip jį priims publika, juolab, kad bandymų kurti panašius žaidimus buvo ir iki tol, didžioji dalis nesėkmingi. Tikimybė, kad žaidimas patirs visišką fiasko buvo tokia pat didelė, kaip ir tikimybė, kad jis sulauks šiandieninės šlovės. Kurti tokį žaidimą su Sony palaikymu daug drąsiau ir teisingiau. Tiek politiškai, tiek ekonomiškai. Juolab, kad mainais į išskirtinumą Sony duoda ir co-marketingą, o kai kuriais atvejais ir solidžias išmokas bei aktyvią tech. pagalbą pačiame kūrimo procese. Tais laikais, vien Sony marketingas ir užtarimas jau garantuodavo žaidimui praktiškai platininius pardavimus. Natūralu, kad tada visi noriai šliejosi prie PlayStation ir leido jai išskirtinius žaidimus, sukurdami milžinišką jų bazę. Startavus PS3 šią bazę reikia išlaikyti o tai nėra taip paprasta su tokiais pardavimais, kokie yra dabar. Tiesą sakant ir durnam turi būti aišku, kad visų exclusive žaidimų Sony niekaip negalėjo išlaikyti vien dėl to, kad X360 startavo metais anksčiau. Natūralu, kad trečiosios šalys, ypač tokie megacorp‘ai kaip Activision ir EA iškarto grįžo prie multi-plat kaip standarto. Aišku Square-Enix sprendimas gali pasirodyti keistai, bet juk tai irgi trečioji šalis. Faktas tas, kad visumoj nieko baisaus nenutiko. FFXIII tapo cross platforma, tai nėra išskirtinis Microsoft projektas. Žinia, kad tai rimtas smūgis Sony yra paprasčiausiai išpūsta. Pats faktas nėra joks smūgis. Smūgis suduotas psichologiniame lygmenyje, per spaudą, per rėkiančias antraštes ir kunkuliuojančius forumus. Nes pats reiškinys yra labai natūralus, logiškas ir praktiškas. Didžiausia Sony bėda tai nesugebėjimas valdyti situacijos bei paruošti sava laikius ir argumentuotus atsakymus. Mano nuomone vis prasprūstantys gandai apie Metal Gear Solid migraciją į X360 padaro Sony daug daugiau žalos nei paskutiniai įvykiai su FF.
Bet realiai psichologiniame kare, Microsoft turi gerokai pranašesnes pozicijas. Kodėl? Nes visų pirma jie neturi išskirtinių projektų kuriuos iš jų galėtų pavogti Sony. Forza, Halo, Fable yra kuriami MS priklausančiose studijose, tad klausimas apie jų migraciją nediskutuotinas. Visa kita arba neįdomu, arba jau perleista ant AK. Vadinasi iš esmės net ir norėdama Sony negali „apvogti“ MS, nes ten nėra ką vogti. Antra. Žaidėjų bendruomenė yra įpratusi, kad tokie projektai kaip GTA, Final Fantasy, Guitar Hero visada pasiūlo Sony kažkokį tai išskirtinumą. Nors pasibaigus PS2 erai tam nebeliko jokio logiško pagrindo. Tai, kad trečiosios šalys vėl ėmė dirbti taip, kaip ir priklauso trečiosioms šalims yra labai natūralus dalykas, bet minia (tame tarpe ir spauda) kažkodėl labai jautriai į tai reaguoja. Reziumuojant galima daryti išvada, kad Microsoft labai gudriai išnaudoja buvusią PlayStation 2 šlovę prieš jos kūrėjus. Šioje vietoje nemažą įtaką groja ir neaiškūs pasikeitimai Sony hierarchijoje, ir savo laiku labai arogantiškas Sony elgesys, ir neištesėti pažadai. Bendrame PR triukšme, apie išskirtinius Sony projektus kalbama santūriai, nes nuo PS2 laikų daugeliui tai savaime aiškus dalykas. O štai X360 išskirtiniai žaidimai, net jei toks šlamštas kaip N3 ar Project Silpheed klega visi. Taip pat silpnai Sony atrodo ir mitų valdyme. PSN stabilumo problemos jau senai išspręstos. Pastaruoju metu daug laiko žaidžiu tinkle ir neturiu jokių problemų. Jau geras pusmetis, kaip tų problemų nėra. Bet kiekvienam forume, kur kas nors praneša, kad PlayStation servisas nemokamas, jam iškart atsakoma, kad „nemokamas ir šūdinas“. Taip. Buvo šūdinas. Dabar žaidimo kokybė ir stabilumas ne prastesni nei X360 Live.

Iš tiesų. Konsolių kare Sony smarkiai pralaimi psichologinius mūšius. Dalinai dėl to kalta buvusi Sony šlovė, bet labiausiai dėl to kaltinčiau kompanijos nesugebėjimą reorganizuotis ir prisitaikyti prie naujų rinkos dėsnių. Keno Kutaragi arogancija ir agresyvūs komentarai, nors ir  turėjo pagrindo, buvo ne laiku ir ne vietoj. O ir jam išėjus PR situacija labai nepakito. Tiksliau pakito neigiama prasme. Korporacija arba nereaguoja į jai suduotus smūgius arba eilinį kartą išplatina kokį korporatyvinį šlamštą, kurį skaitant susidaro įspūdis, kad pasaulyje neegzistuoja jokie konkurentai, jokios kitos konsolės, o pateikti skaičiai visada būna įmontuoti į tam tikrą kontekstą. Jau kitą dieną iš tų pranešimų tyčiojasi visi kas netingi. Finale gavosi situacija, kurioje niekas (net ir fanbojai) netiki tuo ką jiems praneša Sony. O jei Sony nieko nepraneša visi pasidaro logišką įspūdį, kad Sony patyrė smūgį ir neturi priemonių į jį atsakyti. Visa tai kompanija dalinai užsitraukė ant savo galvos pati, dalinai įtakos turėjo ir finansiniai MS ištekliai bei svoris media kanaluose. Klausimas iš esmės būtų toks. O ar visa tai paverčia pačią konsolę prastesne? Ar dėl to ji pradėjo gesti, ar sumažėjo jos našumas ir galimybės? Nu lyg ir ne. O ir išskirtinių žaidimų kolekcija jau yra pakankamai didelė ir auga. Realiai su pačia konsole nesidaro nieko blogo. Tuos žaidimus kuriuos norėjau su ją žaisti ir žaidžiu. Ir bent jau kol kas matau, kad galėsiu žaisti ateityje. Faktas, kad žaidimas išleistas X360 šioje vietoje turi mažai reikšmės, nes pačiam žaidimo procesui jis netrukdo. Tai tik psichologinė detalė. Tai atimta kozerinė korta jei su kažkuo pešiesi forumuose. Bet tai nėra konsolės kokybės ar galimybių suvaržymas (deja žaidimo startas multiplat kartais įtakoja pačią žaidimo kokybę).

Aišku. Visa šią rašliavą galima laikyti mano fanbojizmo apraiška. Gal dalinai taip ir yra, tačiau tik dalinai. Jau senai turiu X360 ir visai jį pamėgau. Todėl jis man kaip katalizatorius. Vien tas faktas, kad seniau su juo žaisdavau kasdien, o dabar įsijungiu tik labai retomis progomis kažką reiškia. Šiaip labiausiai gaila, kad konsolių karas iškrypo ir nusileido iki tokio žemo lygio. Pradėjusios visai įdomų susirėmimą abi kompanijos perkėlė kovas į PR susirašinėjimo lygmenį ir be sustojimo kraipo faktus savotiškai interpretuodami realius skaičius. Kiekvieną mėnesį NPD paskelbia pardavimų rezultatus. Kiekvieną mėnesį Nintendo, Microsoft ir PlayStation 3 atsako į juos savo pranešimais spaudais. Kiekvieną mėnesį visų trijų pranešimų spaudai antraštės vienodos. Visi lyderiai, visiems sekasi geriausiai. Vartotojas yra klaidinamas interpretacijomis, o tikrai išskirtiniai konsolių bruožai kažkodėl paprasčiausiai užmirštami. Vietoj to, kad tobulintų juos, kūrėjai atvirai skolinasi sėkmingas idėjas vieni iš kitų ir integruoja jas savo sistemose. Tiesą sakant kažkurį vakarą, tyliai, tyliai vienam savo kolegai aš sakiau, kad tam tikra prasme aš bjauriuosi šita konsolių karta. Ir tikrai planuoju apie tai parašyti, bet dar ne dabar.

Tai kas negerai su Sony? Greičiausiai tas, kad kompanija per 5 metus pamiršo, ką reiškia konkuruoti ir būti vienu iš žaidėjų rinkoje. Daugiau nei dešimt metų PlayStation frančizė absoliučiai dominavo rinkoje be gailesčio šalindama konkurentus. Savo laiku Sony sutrypė legendinę Sega, vėliau vienareikšmiškai susidorojo su GameCube, tačiau nepajėgė nugalėti Nintendo (apskritai abejoju ar Nintendo brand‘as mirtingas), X Box pasirodymas irgi nesukėlė jokių problemų. Bet laikai pasikeitė ir prieš Sony buvo panaudoti jos pačios ginklai. Tiek Sega Dreamcast, tiek pirmasis Xbox technologiškai pranoko PlayStation konsoles, tačiau buvo nugesintos naudojantis lozungu „Technologija ne viskas, žaidimai svarbu“. PlayStation 3 ilgiau nei metai marinamas tuo pačiu lozungu. Galų gale aš kartais net pagalvoju, kad Ken‘as Kutaragi turėjo viziją ir žinojo ką daro. Apie tai nekalbama, bet aš tikrai neatmesčiau galimybės, kad Sony problemos gali būti susijusios ir su jo nušalinimu. Pavyzdžiui visai gali būti, kad būtent Kenas teikė ypatingą reikšmę santykiams su trečiosiomis šalimis ir investicijomis į jas, kai tuo tarpu Kazas jų nesureikšmina. Na tai niekuo neparemta prielaida skirta tam, kad iliustruoti, kaip vieno žmogaus mąstymas ir prioritetai gali paveikti konsolės raidą.

O šiaip, viskas su pačia konsole gerai. Kaip jos savininkas nematau pagrindo graužtis nagus. Nesijaučiu kaltas ir prieš tuos, kam savo laiku pasiūliau PS3 o ne X360. Vien dėl to, kad jau asmeniškai pažystu 4 žmones turėjusius RROD, o pats pakeičiau vieną X360 kuris braižė diskus. Apie sugedusius PS3 bent jau savo ratelyje nieko negirdėjau. Jokių būdu nesakau, kad PS3 geresnis pasirinkimas. Ne. Abi konsolės yra lygiavertės, su savais pranašumais ir savais trūkumais. Aš nematau jokių išskirtinių priežasčių (išskyrus finansines, technines ir tam tikra prasme skonio reikalą), kodėl žmogus turėtų rinktis vieną konsolę o ne kitą ir tai savaime yra blogai. Jau ne sykį sakiau, kad šio konsolių karo nelaimės niekas. Dabar vienintelis neatsakytas ir ramybės neduodantis klausimas, bent jau man, skambėtų taip. Su kokiomis pajėgomis (finansinėmis ir kūrybinėmis) ir kuria kryptimi, konsolių kurėjai pradės savo manevrus naujame konsolių kare?

P.S. „Komentarų gardelis švarus ir papurentas. Kitų nuomonė kaip visada įdomi.“