Max Payne kine… kad tik tai nevirstų dar viena skaudžia nesąmone

Nors tiesą sakant aš jokių vilčių neturiu. Kai išgirdau apie filmo filmavimą, o vėliau dar ir pažiūrėjau trailerį, susidariau įspūdį, kad apibūdinti filmą galima citatomis iš žaidimo „it‘s pain in a butt“, „It‘s pain to the Max“. Ne rimtai. Man aišku smagu stebėti žaidėjų bendruomenės euforiją laukiant filmo, bet šiaip reiktų užduoti sau vieną klausimą. O kuo buvo ypatingas Max Payne kaip žaidimas? Atsakymas priklausys nuo to, kiek žaidėjui buvo metų, kai jis pirmą kartą išvydo Max Payne. Šis žaidimas istoriškai pasiūlė mums ne tik mikliai išpopuliarėjusį „bullet time“ (laiko sulėtinimas kaip matricoj). Ne, nurašyti „bullet time“ negalima, nes jei ne „bullet time“ greičiausiai ir aš nė nebūčiau susigundęs išmėginti paties žaidimo. Ir greičiausiai taip niekada ir neatskleisčiau, tikrosios, gražiosios ir tikrai išskirtinosios Max Payne pusės. Siužetas, persmelktas Noir lyrika. Pats Max‘as žaidime yra sakęs „When the darkness fell, New York City became something else, any old Sinatra song notwithstanding. Bad things happened in the night, on the streets of that other city. Noir York City“. Būtent užkadrinės Max‘o mintys man pavertė Max Payne kažkuo daugiau nei eiline šaudykle su technologiškai revoliuciniais sprendimais. Šiandien yra šimtai žaidimų naudojančių „Bullet Time“ ir tik dešimtys iš jų gali pasigirti geru siužetu, ir tik vienetai tobulu jo pateikimu. Max Payne siužetas buvo pateiktas tobulai. Misijų cut-scenes pateiktos Noir komiksų fragmentuose, tobulas balsų skaitančių dialogus parinkimas ir stipri atmosfera. Ar filme bus tai? Aš labai abejoju… Aš labai abejoju, kad saldžiaveidis filmo Max‘as po ypatingai žiauriaus susišaudymo (va dėl jų tai neabejoju, bus) stovės ant dangoraižio stogo ir taip sklandžiai dėlios savo mintis apie tai kas nutiko:

„They were all dead.
The final gunshot was an exclamation mark to everything that had led to this point.
I released my finger from the trigger. And then it was all over. The storm seemed to lose its frenzy. The ragged clouds gave way to the stars above.
A bit closer to heaven.“

Arba taip:
„No minotaur lurked in this labyrinth, but somewhere out there, on the clanking deck of his cargo freighter, the skipper of the Charon was waiting, like the ferryman of the River Styx.“

Aš apskritai neprisimenu nė vieno žaidimo, kuriame toks banalus faktas kaip boso buvimas laive, būtų apibrėžiamas tokiais žodžiais…

Pamenate. Žaidime visi Max‘o monologai apie įvykius turėjo sąsajų su dviem dalykais. Naktimi ir sniego audra kuri siautėjo Niu Jorke. Visas žaidimo siužetas buvo magiškai perpintas trumpomis, lyriškomis Max‘o mintimis, kurios pavertė žaidimą kitokiu. Įsimintinu ir mielu net ir tada, kai „bullet time“ funkciją į savo kuriamą žaidimą gali integruoti ir vaikai. Ar monologai ir kokybiška Noir atmosfera bus filme? Sprendžiant iš treilerio, nemanau… Tada kyla klausimas, kuo Max Payne skirsis nuo bet kurios kitos policinės dramos? Kuo jis skirsis, kad ir nuo Niko 2. Tuo, kad Max‘as prisirijęs narkotikų matys vizijas? Vargu bau ar jos prilygs toms kurias matėme žaidime, aš jau nekalbu apie tai ar jos turės kokį nors poveikį žiūrovui. Žaidėjui turėjo… Kažkas net laiko patalpinęs vieną jų į vaizdelis.lt.

Ech… Kaip ten bebūtų, kai filmas pasirodys aišku eisiu ir žiūrėsiu. Su viltimi, kad filmo kūrėjai įrodys man, koks buvau neteisus rašydamas šias eilutes.