King’s Bounty: linksma pramoga mėnesiui kitam…

Šio teksto intro turėjo būti mini Rusijos gamedev‘o apžvalga, bet kai ėmiau mąstyt ką reikėtų parašyti, supratau, kad tai tema atskiram įrašui. Visi tokie įrašai ramiai sau guli „Kada nors“ kataloge mano galvoje. Taigi apie Rusijos GameDev kada nors, o apie vieną iš naujausių ir ryškiausių jų projektų dabar.
Kaip ir žadėjau aną savaitę, pirmi įspūdžiai iš ilgai medžioto King‘s Bounty pasaulio.

HOMM klonas?!
Taip King‘s Bounty: Legenda o Rycare buvo pavadintas ankstesnio įrašo komentare. Nujaučiu, kad šis šleifas interneto platybėse, forumuose etc. persekios žaidimą ir toliau. Kodėl? Nes tai legendinio žaidimo King‘s Bounty tęsinys. Pirmąją žaidimo dalį dar gerokai iki pasirodant HOMM (1990 –berods) kūrė New World Computing (vėliau dirbę ir su keliais Heroes of Might and Magic serijos žaidimais). Aš lyg pro rūką prisimenu savo pažintį su Kings Bounty svečiuose pas klasioką, bet vėliau kaip ir dauguma mūsų pasidaviau HOMM serialo kerams ir prie Kings Bounty negrįžau. Iki pat šiol. Kings Bounty tai nėra HOMM klonas o greičiau jau serijos įkvėpėjas, tačiau esminė detalė yra ta, kad šio žaidimo mechanika turi keletą elementų kurie visiškai atskiria šiuos du žaidimus. Tą prasme net ir tuo atveju jei Kings Bounty: Legenda o Rycare nebūtų serijos tęsinys, kažkieno klonu jo nepavadinčiau dėl kelių išskirtinių bruožų.

Mūšio laukas, jame esantys objektai ir hex’ų kiekis bei išdėstymas priklauso nuo vietovės, nuotykių žemėlapyje, kurioje susidūrėme su priešu. Mūšio lauke galima rasti ir skrynelių su auksu ar užkeikimais, ir gydančių ar darančių žalą objektų. Hex’ų kiekis taip pat svyruoja, jei pavyzdžiui nuotykių žemėlapyje susidūrimas prasideda siaurame tarpeklyje, visai tikėtina, kad mūšio žemėlapyje, tam tikrose vietose patekimui į priešo pusę teturėsite 1 hex’ą.

Realaus laiko ir ėjimų strategijos mišinys
Pradėkime nuo to, kad žaidimo širdis ir variklis yra beveik identiška HOMM serijai. Mes turime herojų kuris vadovauja armijai ir naudoja kerus. Jis realiame laike keliauja po žemėlapį, renka resursus, lankosi miestuose, ieško priešininkų. Žaidimo pasaulis ir grafika labai artima HOMM serijai, sakyčiau ekrane matomas HOMM III ir HOMM V žaidimų mišinys. Objektų ir detalių stambumas kaip penktoje, tuo tarpu spalvų ir smulkių detalių gausa kaip III dalyje. Neslėpsiu, prie Kings Bounty (toliau KB) pasaulio reikia įprasti. Jis tikrai labai ryškus ir detalus, kas ne juokais vargina akį. Ypač pačioje žaidimo pradžioje kai akis turi įprasti atskirti naudojamus objektus nuo butaforijos. Po 4-5 žaidimo valandų apsiprantama ir galima pradėti paprasčiausiai mėgautis ryškiu ir dailiai sumodeliuotu žaidimu. Reikia pastebėti, kad pasaulio žemėlapis lengvai sukiojamas tiek horizontalia, tiek vertikalia ašimis, yra zoom‘as, kur „zoom in“ lygis pakankamas o štai „zoom out“ norėtųsi didesnio. Žodžiu žaidimo bazė grynai kaip herojų, pasaulis irgi labai panašus, vadinasi sugebėsim jį pamilti. Na bent jau aš sugebėjau. Šioje vietoje panašumai baigiasi ir galima pakalbėti apie išskirtinius KB bruožus:
Ne miestų statybai! Tai architekto, o ne riterio darbas. Riteris turi keliauti, mušti monstrus, rasti lobius ir gelbėti princeses. Tą jis ir daro. Miestai jau senai pastatyti ir nekantriai laukia mūsų apsilankymo.

Galima ir laivais. Gražu… čia vaizdelis grynai fotografavimui. Maksimalus zoom’in žaidimui nelabai patogus.

Taip kvestams! O jei jau lankomės mieste, kodėl gi šiek tiek nepauždarbiavus. Kaip žinia karalių pečius visuomet slegia krūva problemų ir aukso. Kodėl gi nepadėjus jam nešti šias naštas. Tiesą sakant kvestus, kurių žaidime devynios galybės, dalina visi kas netingi, pradedant Karaliais ir karaliukais, baigiant kalbančiais pakelės akmenimis. Kvestai ir yra esminis, skirtingas KB bruožas. Šiame žaidime mes nesivaikome AI valdomo oponento ir nesikauname dėl viešpatavimo kažkokiame regione. Mūsų tikslas šlovė, titulai, princesių širdys ir kaimiečių pripažinimas. Žaidimas turi centrine siužetinę liniją susijusią su mūsų pagrindiniu darbdaviu karaliumi, bet aš kol kas daug daugiau laiko skyriau linksmam ir gyvam free roamingui pildydamas pačias kvailiausias sutiktų žmonių ir ne žmonių užgaidas. Smagumo paslaptis kvestų aprašymai ir juose nuolat slypinti ironijos razina. Dauguma užduočių turi įvairiausių sąsajų su folkloru ar net realiu pasauliu. Dauguma šių dialogų sukelia šypsnį, kai kurie priverčia kikenti o vienas iš 10 kvatotis. Manau tai ne blogas rezultatas, turint omenyje, kad tų dialogų žaidime marios.
Ne ėjimams nuotykių žemėlapyje! Žaidime nėra ir laiko tėkmės kaip reguliuojančios ėjimus ar monstrų prieauglį. Mirę monstrai lieka mirę ir žemėlapyje daugiau neatsiranda, tas pas liečia ir mūsų armiją. Jei, daleiskim sostinėje, žaidimo pradžioje matome 1000 lankininkų rekrūtų galime juos samdyti. Kai nusamdysime visą 1000, nesvarbu vienu ypu ar dalimis, jų ten neliks, tad teks ieškotis kitos pilies ar rekrūtų taško. Tiesa kai kurie karių tipai turi neišsenkanti limitą, pavyzdžiui kaimiečiai su šakėm. Tai paverčia žaidimą šiek tiek įdomesniu iš strateginės pusės. Neatsargi elgsena su patrankų mėsa žaidimo pradžioje labai atsirūgs žaidimui įpusėjus, nes herojaus maršrutai iki armijos papildymo vietų bus ilgoki. Prisipažinsiu, kad šioje vietoje vizualinis KB panašumas į HOMM trikdo. Vis dar užsuku į tam tikras vietas tikėdamasis, kad ten jau bus kas savaitinis prieaugis.
Laikas niekur nebėga ir herojaus ėjimo metu. Tiksliau nėra limito ką jis gali nuveikti per dieną. Dieną, parą ar metus herojus yra pasiryžęs keliauti ir kariauti. Be miego ir be maisto jei prireiks. Tačiau nors ir neįtakojanti herojaus veiksmų, laiko tėkmė egzistuoja. Saulė teka ir leidžiasi, priklausomai nuo jos padėties mainosi pasaulio apšvietimas ir kai kurių jame gyvenančių padarų charakteristikos. Todėl kartais verta pasitrinti apie kapines ir palaukti pirmų gaidžių, o tik paskui eiti aiškintis su vampyrais. Taigi visas žaidimas ne mūšio metu vyksta realiu laiku. Nėra jokių priverstinių pauzių ar ėjimo perdavimų.

Kai kurie herojaus rasti daiktai turi slaptų savybių kurias blokuoja piktieji gremlinai. Herojus gali įlysti į magišką daiktą ir bandyti paprotinti gremlinus jėga. Pradiniame žaidimo etape nelabai rekomenduoju mėginti tai daryti. Gremlinai žiaurūs ir galingi padarai.

Taip standartinei mūšio formulei! O mūšiai žaidime vyksta standartiškai, ėjimais. Kokia seka kariai atliks ėjimus nulemia iniciatyvos rodikliai. Kiekvienas dalinys gauna savo eilę sekoje ir atlieka po 1 ėjimą. Kai visi suvaikšto prasideda naujas raundas ir procedūra kartojasi nuo pradžių. Jokių didesnių skirtumų lyginant KB su HOMM nepastebėjau. Nors šiaip kelios techninės smulkmenos yra.
Ne stacionariems mob‘ams! Visi nuotykių žemėlapyje esantys priešai yra klajojantys. Kiekvienas jų keliauja po žemėlapį, jam būdingu greičiu ir turi savo nuosavą aggro sistemą. T.y. priešo dalinio elgesys mūsų atžvilgiu beveik visada agresyvus, tačiau kartais jie užuodžia mus iš toli ir persekioja ilgai, kartais sureaguoja tik kai užmini jiems ant kojos, o pamatę, kad mes vengiam kovos atsikabina. Tiksliai pasakyti kas nulemia jų elgesį kol kas negaliu. Be abejo vienas iš veiksnių yra santykiniai jų ir mūsų armijų dydžiai. Mob‘ai nors ir valdomi primityvaus DI nėra savižudžiai, bet tai ne viskas. Turiu įtarimų, kad ir paros laikas ir mob‘o priklausomybė tam tikram archetipui taip pat turi įtakos jo elgesiui.
Taip žmonai ir iš santuokos gimusiems vaikams! Haha… Iš ties smagus tweak‘as, žaisdami KB galėsim turėti žmona. Saviškę už 5000 auksinių nusipirkau iš vietinio banditėlio. Ji buvo zombis o aš turėjau užkeikimą leidžiantį keisti jos būseną iš zombio į žmogišką ir galbūt (dar netikrinau) atgal. Žmona didvyriui labai praverčia. Ji gali nešti dalį jo ginkluotės ar papuošalų, taip suteikdama 4 papildomus artefaktų langelius. Žmona gali gimdyti vaikus… Maniškė spardės, bet įkalbėjau turim dukrelę Laurą. Vaikas automatiškai užima vieną artefaktų laukelį ir generuoja nuolatinį buff‘ą tėvui. Laura generuoja +10 manos. Man kaip kariui visais būdais vengiančiam magijos tai labai puikus… ehm… nesvarbu.
Žmoną gimdančią neteisingus vaikus galima mesti ir susirasti kitą. Bučiuojant varles kūdroj pavyzdžiui. Maža su šiuo veiksmu susijusi problemėlė tik ta, kad buvusioji išeidama pasiims visus vaikus, daiktus (kuriuos dėvi) ir penktadalį pinigų. Taigi prieš mesdami žmoną gerai paišlaidaukite, arba meskite kol dar turto neprisikaupė.

O štai ir šeimos portreas. Centre aš, virš manes žmona ir Laura. Už pirmą gimusį vaiką karalius skirią įspūdingą premiją. Už kiekvieną sekantį dar įspūdingesnes. Kairė ekrano pusė herojaus atributai, apačioje tuščia vieta pandoros skryniai. Dešinėje pusėje talentų medžiai.

Brutalią jėgą reikia lavint
Žaisti pradėjau už karį. Irgi kažkaip iš HoMM laikų liko įsitikinimas, kad pirmas kartas geriausias jei esi karys. Jo baziniai atributai iškarto duodavo persvarą kautynėse su vienodai pajėgiu priešininku, o žaidimui įpusėjus jau paprastai turėdavai ir kitokių herojų. KB atveju tai nesuveikė. Baziniai kario atributai niekiniai, kovos su panašias pajėgas turinčiais oponentais ilgos, varginančios ir kruvinos. Jei žaisit KB ir reiks raundo apšilimui, savo karjerą geriau pradėkit kaip paladinai…

Žaidime iš esmės yra trys klasės. Karys, Paladinas ir Magas. Karys kaip ir minėjau, brutalios jėgos šalininkas, užpumpuojantis armiją savo atributais ir šniojantis priešo armijas savo iniršiu. Bet tai vyksta ne iš karto. Tam, kad galėtų naudoti įniršį karys turi turėti pandoros skrynelę, ji gaunama vykdant karaliaus kvestus. Palengvindamas pradedančiųjų dalią galiu tik įspėti, kad pirmi 3 karaliaus kvestai turi būti atlikti taip greitai, kaip tik įmanoma. Aš delsiau ir delsiau gerokai per ilgai. Tai štai. Kol karys neturi pandoros skrynios, jo įniršis nors ir kaupiasi, bet yra nenaudojamas. Magiškų savybių be vienkartinių užkeikimų jis neturi, o tų vienkartinių užkeikimų efektas nors ir pastebimas, retai kada būna ką nors lemiantis. Pradiniai herojaus atributai šiaip sau, tad armija gauna ganėtinai mažai privalumų, prisiminkime ir tai, kad priešai žemėlapyje išmėtomi random principu, tad kelionės kartais tikrai apkarsta. Kaip supratau, nors pats dar nebandžiau, žaidžiant už magą arba paladiną (subalansuota mago/kario klasė) šios problemos nėra tokios jautrios, būtent dėl magijos. Ypač pradiniame žaidimo etape, kai kautynėse dalyvauja ypač maži kariuomenės daliniai.

Liūdna istorija. Šitas drakonas gimė žydras. Ne toks kaip visi. Todėl gyvena žmonių valdose, nes kiti drakonai jo nesupranta. Žmonėms žydras drakonas gerai, ypač kai jis maino savo iškritusius dantis į padėvėtus šarvus.

Įdomu tai, kad kiekviena klasė gali būti vystoma, o armijos dydis apibrėžiamas atskiru atributu. Lyderystė, tai atributas apibrėžiantis kiek ir kokio tipo karių gali samdyti herojus. Šioje vietoje kaip supratau karys turi didelių privalumų, tačiau ir jie išryškėja tik po kurio laiko. Lyderystės rodiklis auga kartu su lygiu ir gali būti „pumpuojamas“ renkant vėliavas nuotykių žemėlapyje.
Kas dėl klasės vystymo, tai žaidime naudojama WOW talentus primenanti sistema. Yra trijų tipų talentų medžiai, kurių kiekvienas yra būdingas tam tikrai klasei. T.y. Jėgos, Dvasios ir Magijos. Kiekvienas herojus gali lavinti visus trys talentų medžius, ieškodamas sau labiausiai tinkamo derinio. Įdomus niuansas tas, kad talentai perkami už runas, jas galima rasti žemėlapyje arba gauti pasiekus naują lygį. Natūralu, kad karys pasiekęs naują lygį gauna didžiausią kiekį jėgos runų, taip jis pastumiamas teisingo talentų medžio link. Vis tik ilgainiui aš pastebėjau, kad optimaliausias talentų medis žaidimo pradžiai yra būtent dvasios, leidžiantis herojui įgyti ankstyvą, taktinį pranašumą prieš DI oponentus.

Pokalbiai su magijos magistrais gali būti varginantys. Tiesą sakant beveik tokie pat varginantys kaip ir pokalbiai su technomagais, bajorais ir kaimiečiais. Smagiausia kalbėtis su sena ragana iš pelkių kuri viskuo tiki…

Tokie tad pirmieji įspūdžiai. Pasiekęs 5tą lygį buvau rimtai užstrigęs ir jau ketinau pradėti žaidimą iš naujo, tačiau pagelbėjo laiku gauta pandoros skrynia ir dabar jau kautynėse pamažu pradedu turėti šiokių tokių privalumų. Beto supratau, kad labai apsimoka pasiplaukioti laivais, kai tam tikri žemėlapio keliai blokuojami monstrų kurių mušti dabar nesinori. Pasaulis ganėtinai atviras, ir galinių durų jame nemažai. Pabaigai galiu tepasakyti, kad tai tikrai vertas dėmesio žaidimas. Kiek teko bendrauti su žaidžiančiais, atsiliepimai labai neblogi. Net ir iš tų, kurie savo laiku nebuvo pavergti herojų…

Trūkumas tas, kad žaidime nėra jokio multiplayer režimo, tad žaidimą įdomu įveikti porą sykių lavinant dvi skirtingas klases, nes trečioji bus panaši į vieną iš turėtų. Aišku įvairių malonių smulkmenų skatinančių žaisti vėl ir vėl žaidime apstu, bet jos tikrai paveiks ne kiekvieną. Su laiku, ko gero, atsiras ir išplėtimai, papildomos kampanijos, gal net mėgėjų rankų darbo. Tačiau jei tikitės, kad nusipirkę KB artimiausius 3 metus nieko kito nežaisite (kaip kad nutikdavo gavus naują Heroes dalį) tai čia ne tas žaidimas. KB yra pereinamas. Vieną, gal du sykius ir padedamas į lentyną. Aišku turint omenyje, kad jis tekainuoja 39.99Lt. tai normalu. Value for money santykis labai geras. Dabartinėje situacijoje kai esu isikniaubęs į MGS IV, Battlefield: Bad Company ir Age of Conan, KB man pasirodė kiek per lėtas žaidimas. Bet ilgainiui radau nišą ir jam. Pusvalandukas prieš miegą. Mieli kvestų tekstai veikia kaip pasakaitė o gražūs ir ramūs vaizdai nuveja potencialius nakties košmarus kuriuos gali įtakoti anie žaidimai.