Uncharted: Drake’s Fortune

Kalėdų senis šiemet sėkmingai ignoravo mano 9 punktų laišką, ir iš 9 prašytų žaidimų atnešė tik vieną. Nežinau, kas čia kaltas, Kalėdų senio praktiškumas ar Oskaro Artojo jaunesniojo dalyvavimas dovanų šventėje, bet iš esmės šias Kalėdas užskaitau ir su nerimu laukiu kitų :).

Taigi iš viso ilgo laiško kuriame turėjome ir Singstar PS3, ir Ratchet and Clank, ir Mass Effect iki manęs atkeliavo tik pirmuoju sąraše buvęs Uncharted: Drake‘s Fortune.

Uncharted: Drake‘s Fortune visų pirma yra žymus tuo, kad jis pats savaime tarnauja PS3 konsolei kaip vienas jo gelbėjimosi ratų. Kaip žinia, jau kuris laikas Sony konsolei nesiseka ne dėl kainos, ar aparato kokybės o konkrečiai dėl trečiųjų šalių ar nuosavų žaidimų stygiaus. Drake‘s Fortune visai puikiai pildo šią tuštumą ir gali drąsiai stoti šalia tų kelių tikrai gerų žaidimų PS3 konsolei.

Aišku priežastis kodėl jis pateko į mano kalėdinį laišką ir dar užėmė jame pirmąją poziciją visai kita. Mane visada žavėjo nuotykiniai žaidimai, dar labiau žavėjo nuotykiniai žaidimai Indiana Jones‘o settinge. Bėda tik tame, kad tokių žaidimų nunykus 2D platformerių žanrui ėmė mažėti ir sėkmingai mažėjo tol, kol jie išnyko. Beveik išnyko. Prieš gerus berods 4 metus žanro mėgėjai, tarp kurių ir aš, džiaugėmės puikiu Indiana Jones serijos žaidimu. Nuo tada nelabai prisimenu, kad kažkas būtų užkabinę. Visi tie kurie mojuojat rankom ir badot pirštais rodydami į Tomb Raider seriją, prašom eikite badyti jais kur nors kitur. Man ir pačiam sunku suprasti kodėl, bet aš niekada jos nemėgau ir nevertinau.

Uncharted iš esmės pateisino daugumą (jei ne visus) mano lūkesčius. Puiki, ryški, gyvybinga grafika (tiesa kažkodėl su maksimalia 720p rezoliucija), įkvepianti istorija, kalnai bonusų (kuriuos nori renki, nori nerenki) ir mišri žaidimo eiga. Tiesą sakant kūrėjai Naughty Dog labai kruopščiai atkūrė didesnę dalį action/adventure/platform žanrui būdingų ir būtinų gameplay‘jaus momentų. Istorija pasakoja apie lobių medžiotoją Nataną Dreiką kuris yra įsitikinęs jog yra tiesioginis Sero Francio Dreiko palikuonis. Žaidimo pradžioje jis ir jo „sponsorė“ labai miela ir jauki reporterė aptinka F. Dreiko karstą, kuriame randa ne kūną, o dingusį dienoraštį. Kaip ir bet kuriam tokio tipo filme taip ir žaidime šią akimirką pasirodo pikti piratai, vyksta susišaudymas, sprogimai ir dramatiškas pabėgimas. Toliau siužetinės linijos nepasakosiu, bet galiu pagirti žaidimo kūrėjus, per visą laiką kol žaidžiu iš anksto nuspėjau tik 2 siužeto vingius. Mano supratimu tai labai gerai, paprastai tokio tipo žaidimuose mano pataikymų procentas būna kur kas geresnis :).

Beje, jei Dreikas įkrenta į vandenį jo drabužiai sušlampa :)

Uncharted tai beveik tyras platformerio (šokinėjimai, karstymaisi, mįslių sprendimai) ir trečiojo asmens šaudyklės mišinys. Beveik tyras nes turi priemaišų kurių tarpe ir tokia pusiau veikianti artimos kovos sistema, vairavimo lygiai (džipai, vandens motociklai etc.) ir keletas eksperimentinių niuansų bandančių išnaudoti SixAxis pultelio galimybes (mano nuomone kol kas labai jau nedrąsiai). Viso to pasekoje gauname vieną didelį pliusą, žaidimo eiga įvairi ir monotonijos jame labai mažai (bet yra). Tačiau yra ir minusų kuriuos savaime aišku kažkas priims kaip pliusus. Ryškiausias jų — mįslių paprastumas. Nustebino kūrėjų ryžtas į žaidimą nediegti automatinės ginklo nutaikymo funkcijos (tai labai būdingas žanrui priedas). Mane nustebino labai teigiamai, nors tikiu, kad kažkas priims šį faktą kaip neigiamą.

Susišaudymų žaidime gal vos vos per daug, bet jie labai teigiamai atsiliepia žaidimo trukmei

Kas labiausiai įsiminė so far… Istorijos nuoseklumas. Kūrėjai beveik visiškai sunaikino ribą tarp animuotų kompiuterinės grafikos scenų ir vaizdo intarpų kuriuos „suka“ pats žaidimo varikliukas. To rezultatas nenutrūkstanti, vientisa žaidimo eiga, jokių krovimosi langų ir be abejo visiškas panirimas į žaidimą. Kitas dalykas vanduo ir kriokliai. Nežinau, kaip, bet jie tai padarė. Vizualiai Uncharted vanduo (nesvarbu, bala, upė, ežeras ar vandenynas) bent jau man atrodo kur kas tikroviškesnis net nei tam pačiam Crysis. Kriokliai ypač kai juos įveikinėji kildamas upe aukštyn vandens motociklu išvis iš proto varo. Marvelous work.
Atrakinamuose bonus video filmuose kūrėjai labai giria sodriai žalias džiungles, architektūrinius sprendimus ir personažo veido/kūno animaciją. Jie teigia, kad niekur panašios kokybės nebuvo, bet matyt tik todėl, kad per mažai laiko turi kitiems žaidimams :). Tokias ar net geresnes džiungles nei Uncharted mes matėme Crysis ir Halo serijose. Natano Dreiko kūno animacija ir fizika nustebins tik tuos kas nematė Assassins Creed, ten valdomas Altair‘as šiuo aspektu stipriai pranoksta Nataną. Žaidimo architektūra prašmatni tik iš lygių dizaino pusės, tuo tarpu patys pastatai bei zonos kuriomis galima laipioti kur kas teisingiau buvo sukurtos tame pačiame Assassins Creed. Na ir veido, mimikų animacija. Paprieštarausiu Naughty Dog ir dar syki užtikrinsiu visus skaitančius. Šioje kategorijoje niekas taip ir nepranoko Half–Life 2.

Žalia, šilta, gražu… Nepalyginsi su tuo kas už lango :)

Pabaigai. Uncharted Drake‘s Fortune yra žaidimas priklausantis „Paprasčiausiai Gero Žaidimo“ kategorijai. Neverta labai gilintis į techninius niuansus, nors kūrėjai ir PS3 gamintojai labai norėtų, kad visi tai darytų. Iš esmės Drake‘s Fortune kaip ir filmas apie Indianą Jones‘ą įsileistas į namus vakarui, to vakaro nesugadins. Greičiausiai atvirkščiai.

Mano galva tai puikus pirkinys PS3 savininkams, net nežiūrint į tai, kad žaidimas gali pasirodyti nepakankamai ilgas ir visiškai neturi žaidimo tinkle režimų.