Pats laikas užsiimti raganavimu | The Witcher

Ną ką… Ilgai laukta diena pagaliau išaušo. Keletą metų savo kalbomis apie savo projektą „The Witcher“ kankinę lenkai, pagaliau TAI padarė. Žaidimas pagal epinę A.Sapkovskio saga „Raganius“ (A. Sapkowski „Wiedzmin“) jau išleistas ir jau randamas Lietuvos parduotuvių lentynose (brought to you by Akelotė). Pamaniau pasidalinsiu pirmais įspūdžiais, nes kažką spręsti valandą paklajojus po Kaer Morheną dar anksti.

Kas patiko:
Žaidimo grafika (tik atmetus modelių animaciją). Ji nuostabi ir tikrai pranoksta visus lūkesčius. Nuostabios, smulkmeniškos (gal ne tiek interaktyvios  kiek norėtųsi) aplinkos. Iš proto varantis lygių apšvietimas, puikūs modeliai.

Modeliai tiesą sakant paliko neišdildomą įspūdį, nes „The Witcher“ jie kažkokie tikri. Turiu omenyje tiek jų kūno sudėjimą, tiek veido bruožus. Akivaizdžiai matosi, kad Witcher matomi personažai ne iš mūsų laikų, ir kad jų laikai ne patys geriausi.

Žvelgdamas į kiekvieną jų sužinai kur kas daugiau nei jie patys apie save papasakoja. Neslėpsiu vien šis faktas pavertė mane labai nuolankiu žaidimo atžvilgiu, nes skaitydamas Raganių aš žmones būtent taip ir įsivaizdavau. Tiesa galutinis nuosprendis dėl modeliuotojų ir dailininkų darbo bus paskelbtas tik po to kai pamatysiu Jen.

Valdymas. Siaubingai keistas. Bet padariau atradimą ir prielaidą, kad jis toks padarytas tyčia. Man, žmogui sužaidusiam jau ne vieną šimtą žaidimų, jis atrodo keistas. Lenkui augusiam su Sapkovskio knygomis ir žaidimų išvis nežaidusiam jis bus labiau nei priimtinas. Kūrėjai išties pasistengė, kad žaidimas būtų mielas ir patogus tiem kas su žaidimais iš esmės nėra pažystami, tuo tarpu senesnio sukirpimo geimeriai greitai persilauš ir apsipras su kiek neįprasta schema.
Autentiškumas. Žaidimo intro. Sužavėjo tuo kaip animatoriai įsiskaitė į knygoje aprašomą Geralto kovos būdą… Jūs tik pažiūrėkit kaip jis straksi.
UI. Vartotojo sąsaja. Labai intuityvi ir patogi. Jau dabar noriu pusę Raganiaus persinešti į wow :). Sužavėjo smulkmeniškas požiūris į detales. Žaidimo žurnale (loge kuriame saugoma info apie tai ką jūs nuveikėte) informacijos tiek, kad jame galima gyventi. Viskas pateiktas super patogiai.
Voice acting. Dažniausiai būtent žaidimų įgarsinimas nužudo gerus projektus iš rytų bloko. Tik ne šį kartą. The Witcher įgarsintas išties kokybiškai. Pribloškė faktas, kad jie nepatingėjo įgarsinti didžiosios dalies (o gal net visus, dar anksti sakyti) dialogų. Japonai to nedaro senai, JAV taip pat o va Lenkai daro. Lenkiu galva.

Kas nepatiko:
Autentiškumas. Žaidimo metu ir ypač kovoje pristigau knygos dvasios. Kur žingsneliai? Iš esmės gavosi toks hack and slash stiliukas. Yra vadinamieji pribaigiamieji smūgiai. Jie gal ir visai ok žiūrisi, bet knygoje Raganius niekada nesimėgavo žudydamas. Čia jis mėgaujasi ir net sakyčiau trykšta entuziazmu. Netvarka :(.
Amnezija. Dar nežinau kur link pasuks siužetas ir kuriam konkrečiai laikotarpyje vyksta veiksmas. Raganius ištiktas Amnezijos (tai populiaru žaidimuose, nes Amnezija labai patogi norint sukurti įtikinamą training lygį o po to nuosekliai pereiti prie paties žaidimo). Aišku išeisiu iš Kaer Morheno ir sužinosiu kas per laikai, bet pats faktas su amnezija šiek tiek gąsdina, kaip ir faktas, kad žaidimo istorija nebūtinai bus susijūsi su knygomis. Ne konkrečios istorijos prasme. O pačio pasaulio suvokimo prasme.
Kol kas tiek…

Reziumė:
Noriu, kad greičiau baigtųsi darbas ir namo… Aiškintis kur amnezija mane nuves. Net jei istorija bus sumauta, tai vis tiek išliks must buy žaidimu kiekvienam skaičiusiam Sapkovskį. Lietuvoje yra originali kopija kainuojanti ~60lt. Nebūkit šikniai ir nesiurbliuokit žaidimo, o nueikit ir nusipirkit. Gali būti, kad turite n+k priežasčių dėl kurių nemėgstate lenkų, tačiau šiuo konkrečiu atveju jie nusipelno pagarbos ir nuolankaus galvos nulenkimo.