Kviečiu visus atsikvošėti

 

Kaip tais užtaikiau paskaityti Valatkosblogą. Niekaip kitaip tos vietos kur veda linkas dabar jau ir nepavadinčiau. C’mon… Tokio emocionalaus rašinio senai neskaičiau (čia žodį emocionalus galima traktuoti įvairiai. Tik nepamirškim, kad kalbam apie profesionalų žurnalistą vadovaujantį vienam didžiausių dienraščių). Iš pradžių maniau, kad kažko nesukramtau, paskui vistik priėjau išvados, kad žmogus paprasčiausiai nupušo. Kaip ir dauguma tautiečių. Baisu kai tave supa nupušėliai.

Jau ir taip neramu dėl viso to basketball thing, bet kai šitas reikalas politizuojamas ir dar blemba lyginamas su sąjudžiu tai išvis ima persekioti kokia tai nerami nuojauta. Alio. Negi esam tokie degradai, kad mus rimtai vienyja tik alus ir pergalės? Ir kaip išreiškiama ta vienybė? Debiliška vėliavėlių pabrangusių bene 20 kartų pirkimo mada?Tūsofkėmis ir ardymusi miesto centre? Paskaitęs daugumą komentarų ar paklausęs tu pačių žurnalistų apie pergalių suvienytą tautą kažkaip susimasčiau. Kas nors matavo, kiek šito viso basketball thing dėka sumažėjo lietuviškas šikimas ant artimo savo? Abejingumas dėl visko kas mus supa? Man kažkaip žodžiai vienybė ir abejingumas (kitaip tariant po***izmas (persiprašau)) nesiderina. O iš esmės gi visiem ir toliau viskas po… iskyrus krepšinį. Pagaukim Kirkilą ant jo paties žodžių, kad bonusas pakėlęs premiją iki 50K krepšininkam duotas už bilietą į olimpiadą. Va mūsų greko-roman imtynininkai parveža pasaulio bronzą ir sidabrą (pasaulio ne europos) ir porą bilietų į Pekiną. Kaip manot jie gaus ordinų ir bonusų? I bet, not… Bet kai jie iškovos 5-6 aukso medalius ir taps tautos dievais kaip, kad to pasiekė irgi labai nepopuliarios šakos atstovas Alekna, politikų, o vadinasi žiniasklaidos, o vadinasi tautos susidomėjimas atsiras. Atsiras tada ir ordinų ir pinigų. Gaila tik, kad ne kiekvienam lemta iškovoti 5-6 aukščiausius pasaulinio mąsto apdovanojimus.

Visai nesvarbu, kad krepšininkai skirtingai nei kiti sportininkai yra Pro ir be viso ko gauna algas. Masinė psichozė yra good. Todėl labai sveika visada stovėti šalia krepšininkų kai jie laimi ir taip pūsti savo politinę aurą.

Sakyčiau kai kurie visuomenės sluoksniai (kuriuos priimta vadinti aukštuomene ar šviesuomene ar valdžia) jau turėtų bandyti pabusti ir sugrįžti į sveiką protą. Nes Kubiliaus žodžiai dėl dvigubos pilietybės ims ir pasitvirtins. Jis sakė, kad leidus turėti dvi pilietybes visi rusai pasiims po antrą ir kremlius mus pavergs. Aš to bijočiau mažiausiai. Gali nebelikti sportininkų norinčių atstovauti mūsų šalį (įskyrus krepšininkus ir gal dar futbolistus). Nebent… Nepopuliarių sporto šakų atstovai yra didesni patriotai netgi nei tie kuriuos mes vadiname tautos pasididžiavimu (čia no-offence).

 
Kviečiu visus atsikvošėti  

Apie autorių

Artūras Rumiancevas, Artojas nuo 1998 metų - redaktorius, rašytojas, nusipelnęs lietuviškojo geimingo veikėjas, savo ideologiją skleidęs "VA PlayStation", "PC Klubas", "Game.exe", o dabar - "PC Gamer", "Computer Bild", "Games.lt" ir, aišku, "Dievo režime". Vienas "Dievo režimo" įkūrėjų.

Susiję įrašai

Raktažodžiai

, ,

 
 

4 Komentarai

  1. MekDrop rašo:

    Pirmadieny per LRT TV Foruma kaip tik buvo dėl rėmimo diskutuojama – kadangi nieko geresnio nerodė tai pažiūrėjau. Realybė tokia, kad visoms sporto šakoms nėra pinigų, todėl bus remiamos tik gal kokios 5, kuriuose yra geriausi pasiekimai (beje taip ir daugumoje kitų valstybių). Iš to seka, kad mūsų krepšininkai nusipelnė, visgi esu tos nuomonės, kad reiktų pinigais paremti netik juos, bet ir tuos, kurie juos iššugdė – juk dažniausiai būtent vienas ar kitas žmogus įkvepa mus kažkokiems nerealiems žygiams… o dabar tie žmonės yra pamiršti… :/

    Užkliuvo, beje, dar vienas dalykas – žiūriu dažnai vartoji angliškus žodžius nors lietuviškai puikiai būtų galima išsireikšti – pradedi suanglėti ar ką? :)

  2. Blacknemo rašo:

    Na, šiaip jau girdėjau tavo nepasitenkinimą krepšiniu ir viskas kas susiję su šiuo žodžiu. Tikriausiai vaikystėj pikti berniukai su oranžiniu kamuoliu tave nuskriaudė, ar mokykloje nepriėmė žaisti kartu. Bet manau jog nevertėtų tau visą gyvenimą dabar nešti savo vaikystės išgyvenimų ir pykti ant visų, besidžiaugiančių dėl krepšinio.

    Reikalas yra tas, jog Lietuva maža ir tikrai negali visoms sporto šakoms skirti daug lėšų tad tenka rinktis, tos kurios yra ir populiariausios, ir daugiausia pasiekiančios. Būtent šie du punktai, o ne tik pasiekimai yra svarbūs. Na, ok laimėjo sportininkai graikų-romėnų imtynėse medalius, parsivežė juos į Lietuvą, apie juos parodė telikas, parašė keli laikraščiai (nes antraip ir tu pats to nežinotum), gaus ten jie tuos priklausančius pinigus ir OK. Bet dabar didysis klausimas: ar kam nors jie įdomus? Ši sporto šaka tinkama tik kelioms eilutėms žiniose, ne daugiau, nes aš tikrai neištverčiau ir nežiūrėčiau šių imtynių. Manau ir tu.

    Užtat krepšinis – visai kitas reikalas. Taip, man svarbu, aš džiaugiuosi kai mūsų krepšininkai laimi ir pan., tačiau lygiai tuo pat metu man ir įdomu stebėti. Man įdomu žiūrėti, man įdomu jaudintis, man įdomu sirgti. Tas įdomu ir kitai, dideliai Lietuvos daliai. O tai kad įdomu būtent krepšinis, lėmė daugybė istorinių įvykių ir ankstesni mūsų pasiekimai šioje srityje. Juk ne pirmoji bronza gauta šiemet? Kitose šalyse visi pamišę dėl futbolo (UK, Vokietija), ledo ritulio (Suomija) ir pan. Visos šalys turi savo pagrindinę sporto šaką, kurią žiūri dauguma ir domisi dauguma piliečių. Tik jos yra didesnės ir sugeba pamaloninti taipogi ir kitų sričių sportininkus.

  3. artojelis rašo:

    Arba eilinį syki neįdėmiai skaitei arba tiesiog nesupratai.

    Aš ne prieš krepšinį ir parašiau gi jų adresu no offence. Jaunystėj rinkau nuotraukas iš sporto žurnalo ir turėjau visus tuometinės rinktinės žaidėjų parašus. Aš prieš masinę psichoze. Man nesvarbu kas ją pagimdo. Bjaurusis ančiukas ar…

  4. neziniukas rašo:

    Krepšinis – geras sportas, tačiau nebesergu juo po to, kai "Žalgiriui" laimėjus tarpkontinentinę (ar pan.) taurę Argentinoje (seniai jau tai buvo), buvo nusiaubta Laisvės alėja – vietoj gražių telefono būdelių pastatė aliumines, viskas buvo sušnerkšta ir išdaužyta. Gailėjausi tos pergalės.

    Ir nereikia man tų pergalių, jei jomis džiaugtis nemokame. Negirdėjau kad po pergalės Maskva būtų nusiaubta, nedrįstu spėlioti kas būtų, jei auksą laimėtume. Gal taip ir geriau. O žaidė gražiai – ačiū žaidėjams.

 
 

Išdėstyk savo nuomonę