Kas nors gero

Vakar žaisdamas WOW chat’e nuskaičiau įdomią frazę „kritikuoti lengva“ ir pamasčiau apie savo blogą. Jis blogas nes jame rašau tik apie blogus dalykus. Todėl nutariau reabilituotis ir parašyti ką nors gero. Įjungiau TV, pažiūrėjau per langą, vėl TV. Ir ką? Nieko gero nepamačiau. Aišku galėčiau ką nors gero parašyti apie save ar savo žmoną, bet… Likčiau nelabai suprastas J. Visai netikėtai mintį pakišo pypiančios mašinos. Jos pasufleravo puikią naujieną, Lietuvos krepšinio rinktinė vėl laimėjo. Aš šiaip esu akrepšiniškas, bet vistiek labai džiaugiuosi. Nutariau, parašyti, ką nors gero apie mūsų rinktinę. Rašau: Jie šaunuoliai! (nors visas tas basketball thing mano galva yra kiek išpūstas reikalas). Tą progą prisiekiau sau, kad niekada nesakysiu (ko gero niekada ir nesakiau, bet gal kada ir prasprūdo), kad mes padarėm tuos ir anuos. Aš nedariau. Kaip ir nedarė daugumą kitų taip sakančių. Aš apskritai nieko nedariau, kas galėtų įtakoti kažkurios kitos rinktinės padarymą, kaip ir daugelis kitų… Tiesa daugelis kitų šventai tiki tuo, kad jie labai prisideda prie pergalės maukdami alų kabake. Ko gero šioje vietoje galėtume išvedžioti, kad jie išties prisideda lakdami „Švyturio“ alų, kuris remia rinktinę. Tačiau tokiu atveju visus geriančius kitą alų arba išvis ne alų tektų išvadinti Lietuviškojo krepšinio pamatų griovėjais. Mano galva prie pergalės šiek tiek prisideda tik praktiški žmonės kurie susitaupo ir nuvažiuoja konkrečiai į įvykio vieta, pašūkauja „Lietuva, Lietuva“ ir patrepsi kojytėmis kai priešai meta baudas. Jie išties prisideda.
Tuo tarpu kuo nuolankiausiai atsiprašau visų kurie mano, kad bare išgerti litrai, ar mašinos pypalo paspaudimai turi kažkokios įtakos pergalei. Galiu jus patikinti, kad toks elgesys neturi jokios įtakos. Dar galiu pasakyti, kad jūs man atrodot juokingai, kai stebėdami varžybas vadinate vieną ar kitą mūsų rinktinės žaidėja „gaidžiu“ (o taip būna kone visada). Taip pat jūs man atrodote juokingai kai komanda pralaimi ir oro uoste juos pasitinka vos šimtas žmonių. Et…
Va matot kokia kaka gaunasi, norėjau parašyti ką nors gero, o gavosi vėl… Aš turbūt, paprasčiausiai esu blogas žmogus.

Tik prabudęs per teliką pamačiau Mamontovą kurio irgi nelabai mėgstu. Bet labai užstrigo jo pasakyti žodžiai „Kai visuomenė yra taip ištroškusi pramogų, tai reiškia, kad bus karas“. Gal citata ir ne visai tiksli, nes kai ją klausiau dar viena koja miegojau, bet esmė manau išliko panaši. Daugiau apie tai jis kalbės su Donskiu laidoje „Be pykčio“, bet net ir neesu tikras ar šiai frazei reikia kokio nors back’up’inimo. Jei jums pavyktų šiek tiek atitrūkti nuo žemės ir pažiūrėti į ją iš šalies, pamatytumėm, kad iš esmės mes gyvenam tos pačios ištvirkusios ir totaliai degradavusios Romos laikais. Kraujo ir pramogų! Kriminalinių kronikų, kraujo balų, lavonmaišių per žinias ir Kelių į Žvaigždes žinoma!

Belieka tik atsakyti į klausimą. Kas vaidins barbarus?
Tiek tad gerų naujienų J.
Update: Ką tik gavau kolegos laišką. „Sorry nepadariau to ir ano, nes vakar sutrukdė krepšinis“. Jeeeezzz… Dabar jei pasiųsiu jį ant tryju raidžiu jaučiu būsiu palaikytas šventvagiu už tai, kad nesugebu suprasti… Bet jei per jo „kliurką“ man kažkas išbambės ką man kaltinti? Labai delikati situacija… Ir kaip po tokių „sirgalių“ poelgių žmogus gali mylėti krepšinį?