Sepultura… Jaukiame būrelyje to kas iš mūsų liko…

 

Vis dėl to dar viena vaikystės svaja ėmė ir išsipildė. Pabuvau Sepultura koncerte. Visą kelionę kažkaip baiminausi, kad bus blogai. Senai nesidomėjau metaline rinka ir naujienos apie pasikeitimus grupėj nuteikė kažkaip pesimistiškai. Labiausiai aišku pergyvenau dėl būgnų. Dievinau juos senojoje Supulturoje. Bijojau be reikalo. Naujas grupės bugnininkas kaip ir priklauso grojant Sepulturoje dirbo už tris, ir labai, labai stipriai.

Nustebino mažuma publika. Labai pergyvenau, kad nebeturiu plaukų. Be reikalo. Nežiūrint į tai, kad ilgiausias mano galvos plaukas siekia gal 5-6 cm. renginyje aš buvau vienas plaukuotesnių (vyrų grupėj :)). Prasidėjus koncertui visa savo esybę troškau daugiau plaukų. Jei ateity ferrum darys daugiau renginių, norėčiau, kad prie įėjimo nuomotų perukus. Ir manau ne aš vienas to norėčiau.

Baaaa…. O naujas grupės vokalistas… Sakau. Totaliai nesekiau kas dedasi metalinėj scenoj jau geras dešimtmetis, tai nereik čia vaipytis, man viskas buvo nauja (išskyrus senus gerus šmotelius :)). Toks impozantiškas negras-milžinas. Stabas. Iš reikalo galima būtų jam melstis. Didelis, piktas ir smagu žodžiu į jį žiūrėt.

Šiaip pabujojau gerai. Kažkaip nelabai patiko, kad kažkas iš pliko pakaušio užvažiavo man į žabtus. Dar nepatiko, kad kai šalia krito vienas veikėjas, vietoj to kad ji pakeltų žmonės ėmė jį mindyti. Nieko įlindau pakėliau, apmindė procese ir mane biški, bet išgyvenom. Pakeltas ačiū nepasakė ir dingo minioj išėjimo link. Manau jam nelabai patiko.

Pats koncertas buvo ko gero geriausias įvykis mano gyvenime nuo Metallica koncerto Taline.

Alus pirmo aukšto bare baigėsi prieš koncertą. Koncerto salėje prie alaus eilių…. ….nebuvo

Niekas po koncerto nedainavo apie raibą ir Lietuvos meškas.

Lounge grojo lounge ir koncerto dalyviai noriai vaišinosi kava su pyragaičiais. Už nugaros blondinė ir blondinas aptarinėjo castinga kurį blondinas praėjo į kažkokį būsimą reality show. Sveikino vieni kitus ir bučiavosi.

Mantas (toks atlikėjas) blaškėsi po balkoną ir bandė kažkam prisiskambinti iš iškart dviejų telefonų.

Aplink buvo daug salotinės ir rožinės spalvų. Daug šviesių plaukų ir žavaus mergaitiško juoko.

Legendinę grupę pagerbė tik Old School’as. Ir dar tokie kaip aš. Kas iš mūsų beliko?

….ir niekas niekas nedainavo apie raibą…

 
Sepultura… Jaukiame būrelyje to kas iš mūsų liko…  

Apie autorių

Artūras Rumiancevas, Artojas nuo 1998 metų - redaktorius, rašytojas, nusipelnęs lietuviškojo geimingo veikėjas, savo ideologiją skleidęs "VA PlayStation", "PC Klubas", "Game.exe", o dabar - "PC Gamer", "Computer Bild", "Games.lt" ir, aišku, "Dievo režime". Vienas "Dievo režimo" įkūrėjų.

Susiję įrašai

Raktažodžiai

, ,

 
 

1 Komentarai

  1. games rašo:

    Sveikas,

    aš čia ne į temą, bet galbūt tu esi žmogus, turintis gerus kontaktus su žaidimų leidėjais? Level.lt planuoja ateityje pardavinėti žaidimus ir užsiminė apie reikalingą šiokią tokią pagalbą. Aš kaip žmogus nedirbantis žaidimų srityje jiems padėti negaliu. Galiu nebent parekomenduoti kažką. Tu manau esi toks žmogus.

 
 

Išdėstyk savo nuomonę