"Aš uždaryčiau World of Warcraft"

Tokius žodžius neseniai publikuotame interviu ištarė jums (kaip ir man) tikriausiai nežinomas tinklinių žaidimų pradininkas Richard’as Bartle’as. Tai žodžiai išimti iš konteksto, tačiau tokia frazė automatiškai patraukia didelį žaidimų fanų dėmesį – kas gi per žmogus, pasakęs tokius šventvagiškus žodžius, ir kas privertė jį tai pasakyti.

Taigi – susipažinkite – Richard’as Bartle’as – filosofijos mokslų daktaras dirbtinio intelekto srityje, vienas MMORPG žanro pionierių, Multi-user-dungeon (MUD) sistemos bendraautorius. Bartle’as specializuojasi virtualiuose pasauliuose. Šiuo metu dėsto žaidimų dizaino kūrimo tema Essex’o universitete.

2003 metais Richardas išleido nemažo populiarumo tarp specialistų sulaukusią knygą “Kuriant virtualius pasaulius”. Joje jis dėsto savo mintis apie daugėlio žaidėjų žaidimų istoriją, juose susiformavusias etiketo taisykles.

Bartlas yra  MMO žaidimų žaidėjų tipų ekspertas. Jo sukurta žaidėjų tipų sistema naudojasi dauguma šiuolaikinių virtualių pasaulių kūrėjų. Pagal Bartle’o teoriją, MMO žaidimo žaidėją galima priskirti vienam iš keturių tipų – achievers (siekantys tikslų – geriausios ginkluotės, aukščiausio lygio, daugiausiai turto), socializers (priimantys MMO kaip bendravimo priemonę), explorers (tyrinėtojai – itin mėgstantys tirti virtualų pasaulį, aiškintis jo prigimtį ir istoriją) bei killers (na – žudikai, ką čia ir bepridursi). Panašios žaidėjų vertinimo sistemos naudojamos ir standartiniams vieno žaidėjo žaidimas. Pvz. Kai kuriuose RPG testo pagalba žaidimas pats parekomenduoja kokia klasė žaidėjui tinka labiau.

Norite sužinoti, kokiam tipui prikausote? Spauskite čia. Jūsų skaitomas Patarėjas priklauso achievers žaidėjo tipui.

Taigi, 1978 Richardas kartu su bendramoksliu sukūrė pirmąjį ir kolkas paskutinįjį į žaidimo apibrėžimo rėmus telpantį savo kūrinį – MUD’ą. MUD’as – tai šiuolaikinių MMORPG, tokių kaip Everquest, Lineage ir, aišku, World of Warcraft protėvis. MUD’as tai daugėlio žaidėjų žaidimas vaidmenimis, su hack n slash elementais, bei chat’o principu paremta bendravimo sistema. Problema su komerciniu MUD’o “prasukimu” buvo ta, kad tai absoliučiai tekstu paremta sistema. T.y. veiksmai su pagrindiniu veikėju atliekami įvedinėjant tekstines nuorodas. Pasaulio vaizdas taip pat perteikiamas tekstine informacija. Tačiau tuo pačiu metu, MUD’o virtuali aplinka yra itin gili ir turtinga savo galimybėmis. Šiuolaikiniams MMORPG dar nepavyko pasiekti tokio interaktyvumo, kokį suteikdavo MUD sistema.

Taip daugmaž atrodo gyvenimas MUD’e

Didelė patirtis srityje leidžia daktarui Richardui Bartle’ui sakyti tokius didžiajai MMO žaidėjų daliai nepatrauklius žodžius. “Guardian” laikraščio internetiniame bloge apie žaidimus MUD’o kūrėjas atsako į klausimus, kurių dauguma susiję su virtualiais pasauliais bei MMORPG žaidimais.

Lygindamas bendravimą realiame ir virtualiame pasauliuose ir ar gali bendravimas virtualiame pasaulyje atstoti bendravima realiame, daktaras Bartle’as filosofuoja, kad viskas susiveda į tai, ko iš bendravimo nori pats žmogus. Virtualiame pasaulyje pateikiamas ribotas bendravimo kanalų skaičius, kai tuo tarpu realiame – priemonių ir būdų bendrauti yra begale. Tačiau virtualus pasaulis turi pranašumą, nes jo pagalba tu vienu metu gali bendrauti keliais kanalais su keliais žmonėmis.

Lygindamas MUD’ą ir šiuolaikinius MMORPG, bei atsakydamas į klausimą, ko šiuolaikiniai virtualūs pasauliai gali pasimokyti iš senųjų, Bartle’as pripažįsta, kad praktiškai nebeliko to, ką dar galima perimti. Jis tik pažymėjo, kad net ir turėdami vizualiai pritrenkiančias trimates žaidimo zonas, šiuolaikiniai MMORPG neprilygsta MUD’ui galimybių kiekiu.

Paklaustas kas jam arčiau širdies ar visai nežaidimiškas virtualusis Second Life, ar MMORPG karalius World of Warcraft, Richardas Bartle’as atsiriboja nuo abiejų, poziciją pagrįsdamas tuo, kad į abu projektus žiūri ne žaidėjo, o žaidimų kūrėjo akimis, tad dėmesį kreipia į žaidimo mechaniką ir dizainą. Jam labiau įdomu ne tai KAS vyksta žaidime, o KAIP tai vyksta.

Paprašytas paspėlioti apie virtualių pasaulių ateitį, MUD’o kūrėjas nebuvo itin originalus, pasakydamas kad vis daugiau ir daugiau atsiras virtualių pasaulių skirtų verslui ir pramogai, kurie iš esmės bus visiškai neįdomus. Žaidimų srityje Bartle’as tikisi, kad daugės projektų, kurie leis žaidėjams patiems kurti virtualius pasaulius (o taip, taip, apie Little Big Planet aš dar parašysiu tikrai). Tačiau tolimesnį tokių projektų progresą daktaras vertina skeptiškai, pamąstydamas, kad su laiku virtualūs pasauliai žmonėms pabos, po kokių 20 metų jie į praeitį žiūrės su pašaipia nuostaba.

Interviu pabaigoje, į kontraversišką klausimą “Kokį dabartinį virtualų pasaulį norėtumėtė valdyti ir ką su juo padarytumėte?” Richardas atsakė – “World of Warcraft ir aš jį uždaryčiau, kad galėčiau pasižiūrėti, kokių alternatyvų ims ieškoti žmonės ir kokie nauji virtualūs pasauliai iškiltų. Ir aš tai turėčiau atlikti anonimiškai, ar ne?”.

Po interviu sekė didelė tirada komentarų, privertusių daktara Bartlą teisintis dėl pasakytų žodžių savo asmeniniame bloge. Bet kažin ar padėjo jo teiginys, kad jis pats turi tris 70 lygio World of Warcraft veikėjus. Richardas pasielgė labai iššaukiančiai, nepadėjo ir tai, kad paskutinį žaidimą jis sukūrė 1980-aisiais.

Aš gi manau, kad tokių radikalių priemonių išsiaiškinti kas būtų jei… net nereikia. Dar du-trys metai ir World of Warcraft gyvybė ims blėsti. Ir kas tuomet žino, kokie perlai iškils iš žaidimų industrijos gelmių. O gal viskas pasikeis jau po Warhammer Online?

Visą interviu su Richardu Bartle’u skaitykite čia.

Jo pasiteisinimas asmeniniame bloge – čia.

Jūsų,

ŽP.