Ritmo žaidimai: praeitis, dabartis ir ateitis

Ilgokai užsiatostogavau – taip, kad jau galėjo ne vienam pasirodyti, jog Patarėjas išėjo į pensiją. Nuraminu – viskas ok, išskyrus tai, kad savaitgaliai užkimšti draugų vestuvėmis bei kitomis panašiomis vasaros pramogomis. O kad jau užsiminiau apie vestuves, tai dauguma žino be ko neapsieina nė viena tokia šventė. Ne, turiu omenyje ne tą, apie ką pagalvojote pirmąkart. Atsakymas – be šokių, tad pritempdamas kompiuterinių žaidimų temą prie vestuvių, paporinsiu apie muzikinius ritmo žaidimus.

Muzikiniai ritmo žaidimai, nepriklausomai nuo to – šokiui jie skirti ar muzikiniam atlikimui, reikalauja iš žaidėjo tam tikrų valdymo įrenginio paspaudimų kombinacijų. Nesvarbu ar tai šokių kilimėlis su aktyviomis zonomis šokinėjimui, ar Gibsono gitaros replika kolosaliam Guitar Hero, faktas tas, kad jums reikės ne tik ritmo pojūčio, bet ir reakcijos bei nemažai repeticijų.

Praeitis

O prasidėjo viskas nuo mielo šunyčio vardu PaRappa, kuris 1996-aisiais metais užkariavo Playstation savininkų širdis ir žaidimų pardavimo topus. “PaRappa the Rapper” žaidimo principas – repavimo dvikovos. Groja hiphopo ritmukas, o PaRappa kala į tą ritmą rimtus filosofinius tekstus. Tai atliekama tam tikru momentu spaudžiant tam tikrą žaidimų pado klavišą, nepataikai ir vietoj žodinių kulkų pasigirsta nekaltas raudonkepurio šunyčio “Ooops”.

PaRappa buvo ne tik originalus savo geimplėjumi, bet pasižymėjo itin menišku žaidimo grafikos išpildymu bei unikaliu siužetu.  Žaidime papildomų taškų buvo galima gauti už freestyle’ą – t.y. išskirtines klavišų kombinacijas, kurias žaidėjui reikėdavo kone atspėti. PaRappa susilaukė pratęsimų. Artimiausiu metų jį išvysime rankinuke Nintendo DS.

Mažasis reperis atvėrė ritmo žaidimams vartus į populiarumą. “PaRappa the Rapper” japoniškas produktas susilaukęs itin didelės sėkmės visame pasaulyje. Jis nemažai prisidėjo ir anime žanro žaidimų populiarinimo Vakarų kultūroje. Tokios sėkmės masinami, Japonijoje ritmo žaidimai ir suklestėjo.

Konami keletą metų po PaRappos triumfo išleido pirmąjį beatmania serijos žaidimą, kurio geimplėjus buvo identiškas PaRappai, tik imitavo ne vokalą, o muzikos instrumentus. Į Vakarus ši Konami serija prasimušė iš esmės su originaliu produktu – Dance Dance Evolution.

Dance Dance Evolution žaidimas reikalavo priedo – šokių kilimėlio, kuris veikia kaip standartinis kontroleris, tik čia jau ne maigomi pirštai, o judinamos kojos. Šokate pėdomis spausdami aktyvias kilimėlio zonas ir taip vykdote žaidimo diktuojamas judesių sekvencijas. Na bet kam pasakoti, jei galiu parodyti. Pažiūrėkite, kokių Dance Dance Revolution šokio aukštumų pasiekė šis vaikutis:

Dance Dance Revolution buvo tikra revoliucija, nes pagaliau žaidimas kompiuteriu buvo nemažų fizinių jėgų ir ištvermės reikalaujanti pramoga. Su DDR pagalba žmonės netgi bandydavo atsikratyti antsvorio. Vienu žodžiu tai buvo DIDELIS dalykas.

Dabartis

Kol pagaliau atėjo Harmonix su pastarųjų metų “žaidimiškiausiu” (taip mano dauguma žaidimų kūrėjų) žaidimu – Guitar Hero. Gitaros herojus nėra PATS originaliausias (kaip kad World of Warcraft nėra originaliausias MMORPG, bet tai netrukdo jam būti geriausiu) – tai tiesiog ankstyvųjų Konami ritmo žaidimų idėjų plėtojimas ir kone tobulas įgyvendinimas.

Žaidimas turi unikalų kontrolerį – gitarą su klavišais. Guitar Hero – iš esmės yra elektrinės gitaros simuliatorius. Žaidimo tikslas – preciziškai sugroti roko kūrinio natas – gitaros partiją. Grotinos natos slenka ekrane ir kai pasiekia aktyvumo zoną it’s time to ROCK.

Kad lengviau įsivaizduotumėte Guitar Hero žaidimo procesą – pažiūrėkite žemiau esantį video:

Guitar Hero sulaukė nemažiau populiaresnio tęsinio – Guitar Hero II, kuris įvedė naujovę – antrą gitarą – dabar prie PS2 ar XBOX360 su miniatiūrinėmis Gibson replikomis galėjo draskytis du roko fanai.

Ateitis

Tačiau tik gitara Harmonix neapsiriboja. Perleidę Guitar Hero kultivavimo teisę kompanijai Neversoft (prieš tai dar pasirodys Harmonix’ų “Guitar Hero Encore: Rocks the 80s”), jie ėmėsi roko grupės projekto. Atsiras papildomi valdymo įrenginiai – bosinė gitara, būgnai bei mikrofonas. Prie jūsų mylimos konsolės dabar galėsite suburti visą grupę ir pasijusti tikromis roko žvaigždėmis. Kieta, ar ne?

Kol Harmonix detalėmis labai nesidalina, pažiūrėkite ankstyvą Rock Band versiją veiksme:

Naujoji konsolė Wii (na tarkim nebe tokia nauja, bet vis dar itin gaivi – unikalaus valdymo pulto galimybės dar tikrai pilnai neišnaudotos) yra itin tinkamas “aparatas” tam tikros fizinės veiklos reikalaujantiems žaidimams. Džordžas Lukas sugalvojo Wii kontroleri net šviesos kardų batalijoms pritaikyti, o EA štai nusprendė, kad jis yra idealus ritmo žaidimui Boogie.

Apie Boogie kiek plačiau pakalbėsiu šiųmetinei E3 parodai skirtam straipsnelių ciklui. Paminėsiu tik tai, kad Boogie – šokio ir dainavimo žaidimas, reikalaujantis iš žaidėjo ‘pataikyti į ritmą’, nes kaip dainavo JBC – ‘jei pataikai į ritmą – viskas ką darai – tai yra tikra…”, o Boogie už tai dar ir taškų duoda. Žaidimas turi solidų garso takelį bei bazę video klipų kūrimui.

Norite išbandyti?

Jums tikriausiai kyla klausimas – kur išbandyti ritmo žaidimus. Variantų yra daug. PaRappa pasirodys Lietuvoje Nintendo DS aparatukams jau artimiausiais mėnesiais. Dance Dance Revolution net ir PC platformai galima įsigyti kompiuterine technika prekiaujančiose parduotuvėse. Ten pat galite rasti ir Guitar Hero II gitarėles – tiek PS2, tiek XBOX360 konsolėms.

Norite prasisukti pigiai? Pašokite Dance Dance Revolution videožaidimų centruose, ar pramogų vietose. Vienas aparatas TIKRAI stovi Forum Cinemas Vingis kinocentre.

IR DAR!

Jei neturite įgimto ritmo pojūčio, negarantuoju, kad ritmo žaidimai suteiks jums maksimalų džiaugsmą, net nežinau ar apskritai suteiks. Jei pas ką nors toks jausmas not found ir teko pabandyti pašokti DDR – parašykite įspūdžius į komentarus:)

Jūsų,
Patarėjas.